Jaunimo garantijos

Kas yra Jaunimo garantijos?

Jaunimo garantijos – tai visų valstybių narių įsipareigojimas užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis iki 25 m. per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų:

• gerą pasiūlymą dirbti,
• toliau mokytis,
• dalyvauti pameistrystės programoje arba
• stažuotis.

 

Jaunimo garantijų principą ES šalys patvirtino 2013 m. balandį.

Faktų suvestinė. ES jaunimo garantijos: klausimai ir atsakymai (2015 m. vasario mėn.)

Faktų suvestinė. Komunikatas dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos: klausimai ir atsakymai (2016 m. spalio mėn.)

Kas padaryta iki šiol?

Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinus visoje ES pagerėjo milijonų Europos jaunuolių gyvenimas.

• Nuo 2014 m. sausio mėn. Jaunimo garantijų iniciatyvos programose dalyvavo 14 milijonų jaunuolių.
• Apie 9 milijonus jaunuolių priėmė pateiktus pasiūlymus, kurių dauguma buvo darbo pasiūlymai.
• Beveik du trečdaliai jaunuolių, 2015 m. pasitraukusių iš Jaunimo garantijų iniciatyvos programų, priėmė darbo, mokymosi, stažuotės arba pameistrystės pasiūlymus.
• Pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą tiesioginė parama suteikta daugiau kaip 1,4 milijono visos ES jaunuolių.

Vaizdo siužetai: Jaunimo garantijos, atsiliepimai apie Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir projektai

Per trejus Jaunimo garantijų iniciatyvos metus jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai gerokai pagerėjo:

• dabar ES jaunų bedarbių yra beveik 1,5 mln. mažiau, o nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių – 900 000 mažiau.
• Jaunimo nedarbas, 2013 m. pirmąjį ketvirtį pasiekęs aukščiausią lygį – 24,4 %, 2016 m. antrąjį ketvirtį sumažėjo iki 18,9 %.
• Nedirbančių ir nesimokančių 15–24 metų asmenų dalis, 2012 m. siekusi 13,2 %, 2015 m. sumažėjo iki 12 %.

Net jei vertinant šias tendencijas reikėtų atsižvelgti į cikliškus veiksnius, Jaunimo garantijų iniciatyva, suteikdama jaunimui daugiau galimybių, skatina pažangą.

Komunikatas „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“

ES masto informacijos suvestinė „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“

Konkrečių šalių informacijos suvestinės „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“

Sėkmės istorijos

Jaunimo garantijų iniciatyva labai padėjo visoms valstybėms narėms įgyvendinti struktūrines politikos formavimo reformas ir diegti inovacijas. 2013–2015 m. valstybės narės iš viso priėmė 132 jaunimui skirtas darbo rinkos priemones – iš to matyti, kad jaunimo užimtumo politikai skiriama daug dėmesio. Pagal tai, kokiu mastu Jaunimo garantijų iniciatyva paskatino vykdyti reformas, valstybes nares galima suskirstyti į tris grupes.

Pagal nacionalines Jaunimo garantijų programas įvykdytos svarbios reformos ir imtasi novatoriškų priemonių.

• Pavyzdžiui, Bulgarijoje, siekiant užmegzti ryšius su neregistruotais NEET jaunuoliais jų aplinkoje ir paskatinti juos imtis aktyvių veiksmų, 2015 m. sudarytas jaunimo tarpininkų tinklas. Jaunimo tarpininkai padeda jaunuoliams bendrauti su socialines, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitas paslaugas teikiančiomis valdžios institucijomis.
• Ispanijoje atliktos didelės struktūrinės pameistrystės sistemos reformos, dėl kurių vos per trejus metus (2013–2016 m.) pameistrių skaičius išaugo nuo 4 000 iki 15 000. Tuo pačiu laikotarpiu įmonių, dalyvaujančių pameistrystės mokymo programose, skaičius išaugo nuo vos 500 iki 5 600.
• 2015 m. Suomijoje pradėjo veikti jaunimui skirti vieno langelio principu grindžiami informacijos centrai, kurių paskirtis – pagerinti ir supaprastinti jaunimui skirtas paslaugas ir vengti veiklos dubliavimo. Šie 35-iose savivaldybėse veikiantys centrai visiems jaunuoliams iki 30 metų teikia paramą, taip pat asmenines konsultacijas ir rekomendacijas, padeda valdyti savo gyvenimą, planuoti karjerą ir ugdytis socialinius įgūdžius, teikia paramą švietimo ir užimtumo srityje.

Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos veikimo galite rasti kitų nacionalinių reformų ir priemonių apžvalgą.

Kaip rengiamos Jaunimo garantijų programos?

Kad Jaunimo garantijų programa būtų parengta ir įgyvendinta, tvirtus partnerystės ryšius turi palaikyti visos svarbiausios suinteresuotosios šalys: valdžios institucijos, užimtumo tarnybos, profesinio orientavimo paslaugų teikėjai, švietimo ir mokymo įstaigos, jaunimo paramos tarnybos, verslas, darbdaviai, profesinės sąjungos ir kt.

Itin svarbu anksti imtis greitai rezultatų duodančių priemonių, kuriomis būtų skatinamas jaunimo aktyvumas. Daugeliu atvejų reikia struktūrinių reformų, kuriomis būtų, pavyzdžiui, tobulinamos profesinio mokymo sistemos ir didinamas valstybinės užimtumo tarnybos pajėgumas įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą.

Europos Sąjunga padėjo valstybėms narėms diegti nacionalines Jaunimo garantijų programas – skyrė daug lėšų, politinės paramos, organizavo tarpusavio mokymosi veiklą. Europos Komisija padėjo visoms ES šalims parengti savo nacionalinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus. Komisija, visų pirma pasitelkusi Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą, taip pat sudaro paprastesnes sąlygas vyriausybėms dalytis gerąja patirtimi.

Jaunimo garantijų iniciatyvos sąnaudos ir nauda

Naujausio tyrimo duomenimis, nacionalinės Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo nauda daug didesnė negu sąnaudos. Visos numatomos Jaunimo garantijų programų parengimo euro zonoje sąnaudos yra 21 mlrd. eurų per metus, arba 0,22 % BVP. (Šaltinis – TDO ataskaita „Euro zonos užimtumo krizė“.)

Tačiau neveiklumas kainuotų gerokai daugiau. Manoma, kad nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai ES kainuoja 153 mlrd. eurų (1,21 % BVP) per metus: tiek sudaro išmokos ir negautos pajamos bei mokesčiai. (Šaltinis – „Eurofound“ jaunimo nedarbo ataskaita.)

Ne visos „Jaunimo garantijų“ priemonės yra brangios. Pavyzdžiui, tvirtesni suinteresuotųjų šalių partnerystės ryšiai veiksmingi ir be didelių lėšų.

Finansavimas

Kad Jaunimo garantijų iniciatyva taptų tikrove, jaunimo nedarbas turėtų tapti nacionalinių biudžetų prioritetu siekiant išvengti didesnių sąnaudų ateityje. ES papildys nacionalines šioms programoms skiriamas lėšas pasitelkusi Europos socialinį fondą ir 6 mlrd. eurų vertės Jaunimo užimtumo iniciatyvą.