Jaunimo garantijos

Kas tai?

„Jaunimo garantijos“ – tai naujas kovos su jaunimo nedarbu būdas, kuriuo užtikrinama, kad visi jaunesni kaip 25 metų gyventojai – nesvarbu, ar jie užsiregistravę užimtumo tarnybose, ar ne – gautų kokybišką konkretų pasiūlymą per 4 mėnesius nuo mokyklos baigimo arba darbo netekimo.

Tai turėtų būti kokybiškas darbo, gamybinės praktikos, stažuotės arba tolesnio mokymosi pasiūlymas, pritaikytas prie individualių poreikių ir padėties.

Jaunimo garantijų principą ES šalys patvirtino 2013 m. balandį (Tarybos rekomendacija).

Kaip bus rengiamos Jaunimo garantijų programos?

Kad Jaunimo garantijų programa būtų parengta ir įgyvendinta, turi glaudžiai bendradarbiauti visos svarbiausios suinteresuotosios šalys: valdžios institucijos, užimtumo tarnybos, profesinio orientavimo paslaugų teikėjai, švietimo ir mokymo įstaigos, jaunimo paramos tarnybos, verslas, darbdaviai, profesinės sąjungos ir kt.

Labai svarbus ankstyvas įsikišimas ir aktyvumo skatinimas, be to, daugeliu atvejų, reikia reformų, pavyzdžiui, tobulinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas.

ES šalys šiuo metu rengia nacionalinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus. Kiekvienai šaliai parengti jos planą ir kuo skubiau – Jaunimo garantijų programą padeda Europos Komisija.

Komisija, visų pirma pasitelkusi Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą, taip pat sudaro paprastesnes sąlygas vyriausybėms dalytis gerąja patirtimi.

Sėkmės pavyzdys

Išsamią Jaunimo garantijų programą parengė Suomija. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) vertinimo duomenimis, 2011 m. 83,5 % darbo ieškančių jaunuolių gavo sėkmingą pasiūlymą per 3 mėnesius nuo užsiregistravimo bedarbiais dienos. Įgyvendinant Suomijos programą jaunimui skirti individualizuoti planai buvo parengti greičiau, ir galiausiai nedarbas sumažėjo.

Panašių nacionalinių iniciatyvų apžvalga pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (22 ES kalbomis).

Jaunimo garantijų iniciatyvos sąnaudos ir nauda

Nors tikslių skaičių nustatyti neįmanoma, kol kiekviena ES šalis tiksliai neapibrėš, kaip ji programą įgyvendins, naujausiame tyrime įvertinta, kad nauda yra daug didesnė negu sąnaudos.

Visos numatomos Jaunimo garantijų programų parengimo euro zonoje sąnaudos yra 21 mlrd. eurų per metus, arba 0,22 % BVP. (Šaltinis – TDO ataskaita „Euro zonos užimtumo krizė“.)

Tačiau neveiklumas kainuotų gerokai daugiau. Manoma, kad nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai ES kainuoja 153 mlrd. eurų (1,21 % BVP) per metus: tiek sudaro išmokos ir negautos pajamos bei mokesčiai. (Šaltinis – „Eurofound“ jaunimo nedarbo ataskaita.)

Ne visos „Jaunimo garantijų“ priemonės yra brangios. Pavyzdžiui, glaudesnis suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas veiksmingas ir be didelių lėšų.

Finansavimas

Kad Jaunimo garantijų iniciatyva taptų tikrove, jaunimo nedarbas turėtų tapti nacionalinių biudžetų prioritetu siekiant išvengti didesnių sąnaudų ateityje.

ES papildys nacionalines šioms programoms skiriamas lėšas pasitelkusi Europos socialinį fondą ir 6 mlrd. eurų Jaunimo užimtumo iniciatyvą.