Pagalbinės prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Naršymo kelias
Jaunimo garantijos – tai visų valstybių narių įsipareigojimas užtikrinti, kad kiekvienas jaunuolis iki 25 m. per keturis mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų:
Jaunimo garantijų principą ES šalys patvirtino 2013 m. balandį.
Faktų suvestinė. ES jaunimo garantijos: klausimai ir atsakymai (2015 m. vasario mėn.)
Jaunimo garantijų iniciatyvą įgyvendinus visoje ES pagerėjo milijonų Europos jaunuolių gyvenimas.
Vaizdo siužetai: Jaunimo garantijos, atsiliepimai apie Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir projektai
Per trejus Jaunimo garantijų iniciatyvos metus jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje rodikliai gerokai pagerėjo:
Net jei vertinant šias tendencijas reikėtų atsižvelgti į cikliškus veiksnius, Jaunimo garantijų iniciatyva, suteikdama jaunimui daugiau galimybių, skatina pažangą.
Komunikatas „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“
Jaunimo garantijų iniciatyva labai padėjo visoms valstybėms narėms įgyvendinti struktūrines politikos formavimo reformas ir diegti inovacijas. 2013–2015 m. valstybės narės iš viso priėmė 132 jaunimui skirtas darbo rinkos priemones – iš to matyti, kad jaunimo užimtumo politikai skiriama daug dėmesio. Pagal tai, kokiu mastu Jaunimo garantijų iniciatyva paskatino vykdyti reformas, valstybes nares galima suskirstyti į tris grupes.
Pagal nacionalines Jaunimo garantijų programas įvykdytos svarbios reformos ir imtasi novatoriškų priemonių.
Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos veikimo galite rasti kitų nacionalinių reformų ir priemonių apžvalgą.
Kad Jaunimo garantijų programa būtų parengta ir įgyvendinta, tvirtus partnerystės ryšius turi palaikyti visos svarbiausios suinteresuotosios šalys: valdžios institucijos, užimtumo tarnybos, profesinio orientavimo paslaugų teikėjai, švietimo ir mokymo įstaigos, jaunimo paramos tarnybos, verslas, darbdaviai, profesinės sąjungos ir kt.
Itin svarbu anksti imtis greitai rezultatų duodančių priemonių, kuriomis būtų skatinamas jaunimo aktyvumas. Daugeliu atvejų reikia struktūrinių reformų, kuriomis būtų, pavyzdžiui, tobulinamos profesinio mokymo sistemos ir didinamas valstybinės užimtumo tarnybos pajėgumas įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą.
Europos Sąjunga padėjo valstybėms narėms diegti nacionalines Jaunimo garantijų programas – skyrė daug lėšų, politinės paramos, organizavo tarpusavio mokymosi veiklą. Europos Komisija padėjo visoms ES šalims parengti savo nacionalinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus. Komisija, visų pirma pasitelkusi Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą, taip pat sudaro paprastesnes sąlygas vyriausybėms dalytis gerąja patirtimi.Naujausio tyrimo duomenimis, nacionalinės Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo nauda daug didesnė negu sąnaudos. Visos numatomos Jaunimo garantijų programų parengimo euro zonoje sąnaudos yra 50 mlrd. eurų per metus, arba 0,39 % BVP. (Šaltinis – EUROFOUND - Social Inclusion of Young People)
Tačiau neveiklumas kainuotų gerokai daugiau. Manoma, kad nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai ES kainuoja 153 mlrd. eurų (1,21 % BVP) per metus: tiek sudaro išmokos ir negautos pajamos bei mokesčiai. (Šaltinis – „Eurofound“ jaunimo nedarbo ataskaita.)
Ne visos „Jaunimo garantijų“ priemonės yra brangios. Pavyzdžiui, tvirtesni suinteresuotųjų šalių partnerystės ryšiai veiksmingi ir be didelių lėšų.Kad Jaunimo garantijų iniciatyva taptų tikrove, jaunimo nedarbas turėtų tapti nacionalinių biudžetų prioritetu siekiant išvengti didesnių sąnaudų ateityje. ES papildys nacionalines šioms programoms skiriamas lėšas pasitelkusi Europos socialinį fondą ir 6 mlrd. eurų vertės Jaunimo užimtumo iniciatyvą.