Regioninė politika ir finansinė krizė

Regioninė politika palaiko augimo ir darbo vietų strategiją „Europa 2020“ ir vaidina svarbų vaidmenį ES sprendžiant dabartinės ekonominės krizės problemas. 

Nuo 2008 m. regioninė politika prisitaikė prie besikeičiančių poreikių ir griežtesnių finansinių sąlygų.

Spartesnis finansavimo įgyvendinimas

Komisija ypač dirbo su ES šalimis, šiuo metu gaunančiomis makroekonominę pagalbą, ir vadinamomis „programos šalimis“ (Airija, Rumunija, Latvija, Portugalija ir Graikija).  Taip buvo siekiama pagreitinti ES finansavimo patvirtinimą ir įvesti papildomas išankstines išmokas.

Padidinti bendrojo finansavimo dydžiai

Programos šalims skirti bendrojo finansavimo dydžiai buvo padidinti 10 %, o tai sumažino valstybės indėlį biudžeto suvaržymo laikotarpiu.

Procedūrų supaprastinimas

Siekiant supaprastinti procedūras ir suteikti joms daugiau lankstumo, buvo atlikti keli reglamentavimo pakeitimai (pvz., parama valstybei, didžiuliai investavimo projektai, taip pat sudarytos energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo būsto sektoriuje galimybės). 

Reglamentų pakeitimai galimi šios svetainės teisės aktų skyriuje.

Programų modifikavimas

Keliose šalyse atliktas finansavimo perprogramavimas, kad ES investavimas į konkrečius sektorius, kurie panaudotų lėšas ir duotų rezultatų, būtų paprastesnis.

Prioritetiniai projektai Graikijoje

Komisija ir Graikijos valstybinės institucijos sudarė daugiau nei 180 strateginių augimą skatinančių projektų sąrašą. Buvo nustatyti įgyvendinimo terminai, siekiant užtikrinti, kad vykdomi projektai, kurių bendra vertė sudaro iš viso 11,5 mlrd. eurų (ES ir nacionalinio finansavimo), bus įgyvendinti iki 2012 m. pabaigos, sukūrus 90 000–108 000 naujų darbo vietų.

Finansavimo pasiekiamumas mažoms įmonėms

Mažos įmonės dabar gali naudotis ES struktūrinių fondų parama kaip garantuota prieiga prie skolinimosi ir investavimo į įmones galimybių bet kuriame įprasto verslo vykdymo etape, o ne tik įkuriant įmonę arba ją plečiant.

Kova su nedarbu

Europos Komisija dirba su ES šalimis, kurių jaunimo nedarbo rodikliai didžiausi (Graikija, Ispanija, Portugalija, Airija, Lietuva, Slovakija, Italija ir Latvija), siekdama užtikrinti, kad ES regioninis finansavimas būtų efektyviai naudojamas kovojant su jaunimo nedarbu.

Techninė pagalba

Bulgarija ir Rumunija su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis pasirašė Supratingumo memorandumą ir pasiūlė techninę pagalbą nacionaliniams ekspertams, siekiant greičiau panaudoti lėšas.