Fondai

Visas paraiškas Komisija turi gauti per 10 savaičių nuo tada, kai patirti pirmi nuostoliai dėl gaivalinės nelaimės.

Paraiškas rengiančioms institucijoms rekomenduojama nedelsiant tiesiogiai susisiekti su atsakingais Regioninės politikos generalinio direktorato darbuotojais, kurie gali patarti, ką daryti, kad paramos prašymo tvarkymo procedūra vyktų kuo sparčiau.

• Paraiškos forma
• Rekomendacijos
• Ribos
• Paramos sumos nustatymas
• Sutarties pavyzdys (paramą gaunanti valstybė turi įrašyti reikiamą informaciją)

Komisija įvertina paraišką ir, jei ji priimama, siūlo Europos Parlamentui ir Tarybai paramos sumą. Lėšos gali būti išmokėtos tik po to, kai pastarosios dvi institucijos pritaria pasiūlymui. Kai tik lėšas leidžiama skirti, iš karto išmokama visa paramos suma. Prieš tai Komisija ir paramą gaunanti valstybė turi pasirašyti sutartį. Gavusi lėšas valstybė yra atsakinga už jų panaudojimą – ji sprendžia, kaip jas išleisti, vykdo auditą ir kontrolę. Neatidėliotinos priemonės, kurių buvo imtasi įvykus nelaimei, gali būti finansuojamos atgaline data.

Reikia pasakyti, kad Europos Sąjungos solidarumo fondas nėra greito reagavimo į gaivalines nelaimes priemonė. Finansinė parama gali būti skirta tik po to, kai šalis pateikia paraišką ir baigiama biudžeto procedūra. Tai gali užtrukti kelis mėnesius.

ESSF finansinę paramą gali gauti valstybės narės ir stojimo derybas su ES pradėjusios šalys didelių gaivalinių nelaimių atveju, kai nelaimių padaryta bendra tiesioginė žala vertinama daugiau kaip 3 mlrd. EUR (2002 m. kainomis) arba yra didesnė kaip 0,6 % tos valstybės BNP (atsižvelgiama į mažesnį iš šių dviejų rodiklių). Sumų, už kurias patyrusios nuostolių šalys gali kreiptis pagalbos, sąrašą rasite spustelėję piktogramą . Paramą, net jeigu padaryta žala nesiekia nustatytos ribos, gali gauti ir nuo tos pačios nelaimės nukentėjusi kaimyninė valstybė narė arba narystės ES siekianti šalis, jei pripažįstama, kad ji atitinka reikalavimus.

Išskirtiniais atvejais, jei susiklosto tam tikros aplinkybės, Fondo parama gali būti teikiama įvykus vadinamosioms ypatingoms regioninėms nelaimėms, nuo kurių nukenčia dauguma regiono gyventojų ir kurių pasekmės sunkios ir ilgai darys poveikį gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui. Tokiu atveju susiklosčiusias aplinkybes būtina kruopščiai įvertinti. Iki šiol patenkinta mažiau negu trečdalis tokios išskirtinės paramos prašymų.

Iš Solidarumo fondo kasmet gali būti skiriama ne daugiau kaip 1 mlrd. EUR. Tai papildomos ES biudžeto lėšos. Atskiras dotacijas, gavę Komisijos pasiūlymą, turi patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba. Kiekvienų metų spalio 1 d. Fonde turi būti likęs ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos galinčius kilti poreikius. Išskirtiniais atvejais ir jei Fonde tiems metams likusių finansinių išteklių nepakanka, lėšų gali būti imama iš kitų metų biudžeto. Suma, kurią galima panaudoti kiekvienais metais ypatingų regioninių nelaimių padariniams likviduoti, neturi viršyti 7,5 % ESSF metinio biudžeto (75 mln. eurų).

ESSF lėšomis papildomos valstybių narių viešosios lėšos, skirtos svarbiausioms gelbėjimo operacijoms, kuriomis siekiama:

• nedelsiant pasirūpinti, kad vėl veiktų energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų valymo, transporto, telekomunikacijų, sveikatos ir švietimo infrastruktūra bei įrenginiai;
• suteikti laikinas patalpas ir mobilizuoti gelbėjimo tarnybas, kad būtų patenkinti būtiniausi gyventojų poreikiai;
• nedelsiant pasirūpinti prevencine infrastruktūra ir kultūros paveldo apsaugos priemonėmis;
• išvalyti gamtos zonas ir kitas nelaimės ištiktas vietoves.

ESSF įsteigtas ne tam, kad padengtų visas su gaivalinėmis nelaimėmis susijusias išlaidas. Fondo lėšos iš esmės gali būti naudojamos tik nedraudžiamai žalai padengti, o privačių asmenų nuostoliai iš Fondo nekompensuojami. ESSF lėšos neskiriamos ir ilgalaikei veiklai, pavyzdžiui, dideliems atstatymo, ekonomikos atkūrimo ir prevencijos darbams, finansuoti. Lėšų šiai veiklai gali būti skirta iš kitų fondų, visų pirma iš struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

Žemės drebėjimas Abrucuose (Italija) 2009 m. balandį (didelė nelaimė)

2009 m. balandžio 6 d. Italijos Abrucų regioną sudrebino 5,8 balo stiprumo žemės drebėjimas. Žuvo 300 žmonių, suniokota pagrindinė infrastruktūra, sugriauta daug privačių namų, visuomeninių pastatų, įmonių, svarbių regiono kultūros paveldo objektų, padaryta didelė žala vietos gyventojams. Buvo nuniokota visa L’Akvilos provincija, didžioji Abrucų regiono dalis ir kai kurios gretimos teritorijos. Itin smarkiai nukentėjo regiono sostinė L’Akvila, ypač jos istorinis centras. Bendra tiesioginė žala įvertinta 10,2 mlrd. EUR. Ši suma gerokai didesnė nei 2009 m. Italijai taikyta 3,4 mlrd. EUR (3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis) riba, kurią pasiekus galima gauti pagalbos iš Solidarumo fondo. Taigi nelaimė atitiko „didelės gaivalinės nelaimės“ kriterijus, nustatytus Solidarumo fondo reglamentu (EB) 2012/2002. Komisija nutarė skirti Italijai 493,8 mln. EUR

Šios lėšos buvo panaudotos toliau nurodytai veiklai.

1. Neatidėliotinai pagalbai iš ESSF iš viso skirta 50 mln. EUR.
2. Projektui C.A.S.E. – didžiausiam L'Akvilos gyventojų aprūpinimo būstais projektui – iš ESSF iš viso skirta 350 mln. EUR.
3. Pagal projektą M.A.P. greta nedidelių kaimų aplink L'Akvilą buvo pastatyta per 3 100 mažų laikinų būstų 7 000 žmonių. Pagal projektą M.U.S.P pastatytos 32 (kokybiškos) laikinos mokyklos, kuriose gali mokytis daugiau kaip 15 000 nuo žemės drebėjimo nukentėjusių mokinių. Iš ESSF šiems veiksmams iš viso skirta 93,8 mln. EUR.

L'Akviloje, Italijos Abrucų regione, vykęs žemės drebėjimas iš esmės buvo didžiausia nelaimė nuo pat Solidarumo fondo įsteigimo; jos žalai padengti buvo skirta iki šiol didžiausia paramos suma – beveik pusė milijardo eurų.

Potvynis Austrijoje 2005 m. rugpjūtį (regioninė nelaimė)

2005 m. rugpjūtį dviejų Austrijos žemių, Vorarlbergo ir Tirolio, kai kurias sritis užliejo vanduo. Šis potvynis padarė didelę žalą žemės ūkio ir turizmo sektoriams, įmonėms, gerokai apgadino gyvenamuosius namus, transporto tinklą ir kitą infrastruktūrą. Visa tiesioginė žala įvertinta 591,94 mln. EUR, t. y. maždaug 0,27 % Austrijos BNP. Kadangi ši suma nesiekia ribos, kad iš Solidarumo fondo būtų galima skirti lėšų didelės nelaimės padariniams likviduoti, (0,6 % Austrijos BNP, t. y. 1,3363 mlrd. EUR), nagrinėjant paraišką vadovautasi ypatingos regioninės nelaimės kriterijais. Komisija padarė išvadą, kad paraiškoje pateikta pakankamai įrodymų, kad būtų pateisinama išimties tvarka skirti iš Solidarumo fondo 14,79 mln. EUR finansinę paramą.
Šios lėšos buvo panaudotos toliau nurodytai veiklai.

1. Nedelsiant atkurta infrastruktūra, visų pirma sutvarkyti valstybiniai keliai. Iš ESSF tam iš viso skirta 9,86 mln. EUR.
2. Nedelsiant sutvirtintos prevencinės infrastruktūros, visų pirma sutvarkytos krantinės (pašalinti išvirtę medžiai ir nuolaužos), pastatytos užtvankos, sutvirtintos ir atkurtos upių vagos. Iš ESSF tam iš viso skirta 4,93 mln. EUR.

2011 m. spalio 6 d. Komisija pateikė ES solidarumo fondo veiklos gerinimo planą ir pasiūlė 2014–2020 m. sanglaudos politikos įgyvendinimo teisines priemones.

KomunikatuEuropos Sąjungos solidarumo fondo ateitis siekiama užtikrinti, kad fondas veiksmingiau teiktų paramą nelaimių atveju, kad apie jo veiklą būtų daugiau informuojama, o jo veiklos kriterijai būtų aiškesni.
2005 m. Komisija pateikė teisės akto pasiūlymą dėl naujo ES solidarumo fondo reglamento. Ji siūlė išplėsti fondo finansavimo sritį ir sumažinti nelaimių sukeltų nuostolių ribines vertes paramai gauti. Didžioji valstybių narių dalis nesutiko su tokiais pakeitimais, ypač dėl galimų padarinių biudžetui. Todėl Komisija siūlo atšaukti 2005 m. pasiūlymą.
Komisija mano, kad Solidarumo fondo veiklą geriausiai būtų galima patobulinti priimant tik labai nedaug galiojančio reglamento pakeitimų, išlaikant jo pagrindimą bei pobūdį ir nekeičiant jo finansavimo bei išlaidų. Jokiu reglamento pakeitimu nebūtų keičiami tinkamumo finansuoti kriterijai, taikomi finansuojamiems veiksmams, kaip antai skubus svarbios infrastruktūros remontas ir skubios pagalbos priemonių teikimo sąnaudos. Nebus siekiama tokių 2005 m. pasiūlymo tikslų, kaip taikymo srities išplėtimas, ribinių verčių keitimas arba regioninės nelaimės kategorijos panaikinimas.
Siūlomi šie pakeitimai:

• aiškiau apibrėžti Solidarumo fondo taikymo sritį;
• iš naujo ir paprasčiau apibrėžti, kas yra regioninės nelaimės;
• užtikrinti galimybę dalį lėšų išmokėti anksčiau ir sparčiau atlikti mokėjimus;
• parengti aiškesnį paramos ilgalaikės nelaimės atveju teikimo pagrindą;
• supaprastinti administracinius aspektus sujungiant sprendimus dėl dotacijų ir įgyvendinimo susitarimus.

Šis komunikatas parengtas kaip diskusijų su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis pagrindas. Nelygu, kokios bus diskusijų išvados, vėliau gali būti parengtas naujas teisės akto pasiūlymas.

Teisės aktai

• Reglamentas, įsteigiantis ESSF (2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002)

Persvarstyto ESSF reglamento pasiūlymas (nepriimtas)

• Reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą, pasiūlymas (Briuselis, 2005 04 06, COM(2005) 108 galutinis )
• Poveikio vertinimas SEC(2005) 447 – Reglamento pasiūlymo (COM(2005) 108 galutinis) priedas

Ataskaitos

• Europos Sąjungos solidarumo fondo metinės

Pranešimai spaudai