Navigation path

Additional tools

Inforegio-Newsroom

Rss
  • Su partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis susijusi padėtis

    (11/04/2014)

    Europos Komisija šiuo metu analizuoja oficialius iš 16 valstybių narių gautus partnerystės susitarimus (PS) ir iš 9 šalių gautas preliminarias sanglaudos politikos veiksmų programas, kuriose šios šalys išdėsto savo investicijų planus, susijusius su ES struktūriniais ir investiciniais fondais 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

    Partnerystės susitarimus ir veiksmų programas pateikė šios šalys:

    • Polska: PS 10/01 ir visas 22 veiksmų programas;
    • France: PS 14/01 ir 14 veiksmų programą;
    • Latvija: PS 15/02 ir vieną savo veiksmų programą;
    • Portugal: PS 04/02  ir 10 veiksmų programą;
    • Lietuva: PS 04/01 ir vieną savo veiksmų programą;
    • Slovensko: PS 14/02;
    • Suomi/Finland: PS 17/02;
    • Deutschland: PS 26/02 ir 5 veiksmų programas;
    • Eesti: PS 28/02 ir vieną savo veiksmų programą;
    • Danmark: PS 04/03 ir abi veiksmų programas;
    • Magyarország: PS 07/03;
    • Nederland: PS 10/03 ir visas 5 veiksmų programas.
    • România: PA 01/04
    • Malta: PA 01/04
    • България/Bulgaria: PA 02/04
    • Slovenija: PA 10/04

    Taip pat pateikta viena ETC (Europos teritorinio bendradarbiavimo) veiksmų programa (NL-DE)

    Komisija akcentavo, kad fondų lėšas būtina naudoti strategiškai, nes kokybė šiuo atveju yra daug svarbesnė nei sparta.

    Likę 12 oficialių partnerystės susitarimų pasiūlymų bus pateikti Komisijai iki balandžio 22 d., kad juos būtų galima kuo greičiau priimti ir būtų galima pradėti finansavimą pagal programą.

  • Reformuota 2014–2020 m. sanglaudos politika atskleista žurnale „Panorama“

    (08/04/2014)

    Žurnalo „Panorama“ žiemos leidimo tema yra reformuota 2014–2020 m. sanglaudos politika ir jos reikšmė visoms suinteresuotosioms šalims. Išskirtiniame interviu Europos Komisijos prezidentas paaiškina, kaip reformuota sanglaudos politika padės skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą ir pasiekti strategijos „Europe2020“ tikslus.

    Mūsų skaitytojai taip pat dalyvauja diskusijoje išplėstame skyriuje „Savais žodžiais“, kuriame valstybių narių, Europos regionų ir asociacijų atstovai pareiškia savo nuomonę apie reformą ir naujo finansavimo laikotarpio viltis.

    Kituose šio leidimo skyriuose aprašome pagrindinius reformos punktus ir teminius prioritetus; apibūdiname biudžeto patvirtinimo procesą Europos Parlamento požiūriu; pateikiame informaciją, kaip prašyti finansavimo ir apžvelgiame komunikacijos strategijas ir įsipareigojimus. Be to, pateiktos ir įprastos naujienos bei pagrindiniai projektai iš visos ES.

  • Inovacijas diegianti Europa, sudaryta iš skirtingų regionų

    (04/03/2014)

    Europos inovacijų atotrūkis nuo Jungtinių Valstijų ir Japonijos mažėja, bet ES valstybių narių inovacijų diegimo rezultatai išlieka labai skirtingi ir šie skirtumai nyksta lėtai. Inovacijų atotrūkis tarp regionų didėja: beveik penktadalyje ES regionų inovacijų diegimo rezultatai suprastėjo. Tokie pagrindiniai Europos Komisijos Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės 2014 ir Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinės 2014 rezultatai. Bendroji ES reitingų lentelė išlieka palyginti stabili: pirmauja Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Danija, Vokietija ir Suomija – šios keturios šalys daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Labiausiai padėtis pagerėjo Portugalijoje, Estijoje ir Latvijoje. Didžiausia pažanga padaryta didinant ES mokslinių tyrimų sistemos atvirumą ir patrauklumą, gerinant verslo inovacijų bendradarbiavimą ir žinių komercinimą, kurie matuojami su licencijomis ir patentais susijusiomis pajamomis iš užsienio. Tačiau didėjant viešosioms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms, pastaraisiais metais mažėjo rizikos kapitalo investicijų ir su inovacijomis nesusijusių investicijų įmonėse.

     

    Press Release

    Memo

    Full report of the Innovation Union Scoreboard 2014

    Full report of the Regional Innovation Scoreboard 2014

  • ES miestų darbotvarkė. Ateities miestai

    (14/02/2014)

    Suteikti Europos miestams galimybę garsiau išsakyti savo problemas, o miestų darbotvarkę padaryti ES politikos formavimo pagrindu – toks pagrindinis vasario 17–18 d. įvyksiančio forumo „CiTIEs. Ateities miestai. Investavimas į Europą“ uždavinys.

    Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas subūrė iškilias miestų politikos srities asmenybes, kad būtų iš anksto pasirengta prieš priimant naują ES miestų darbotvarkę. Daugiau negu du trečdaliai europiečių gyvena miestuose; susitikimo metu bus analizuojami ir aptariami būdai, kaip padaryti, kad vykdant Europos politiką miestams būtų skiriama daugiau dėmesio, kaip užtikrinti, kad būtų geriau atsižvelgta į miestų poreikius, kad būtų geriau suderintos politikos priemonės. Šiomis diskusijomis siekiama pabrėžti galimą fundamentalų miestų vaidmenį, siekiant didesnio masto Europos tikslų, pavyzdžiui, sprendžiant klimato kaitos, nedarbo ir socialinės atskirties problemas.

    Diskusijų metu daugiausia dėmesio bus skiriama klausimams, išdėstytiems Europos Komisijos parengtame probleminių klausimų dokumente. Be to, bus surengta įvairių renginių, kuriuose gausiai dalyvaus įtakingiausi miestų srities subjektai, įskaitant miestų ekspertus, miestų asociacijų, vietos valdžios institucijų bei nacionalinių ministerijų atstovus. Tikimasi, kad šešiolika forume dalyvausiančių ES valstybių sostinių merų taip pat drauge paragins valstybes nares parengti nuoseklią ES miestų darbotvarkę.

    Daugiau informacijos

  • Paskelbtas 2015 m. verslaus Europos regiono konkursas

    (03/02/2014)

    Regionų komitetas paskelbė 2015 m. Verslaus Europos regiono (VER) konkursą, kurio tikslas – apdovanoti toliaregiškiausią viziją turinčius Europos miestus ir regionus. Paraiškos dėl dalyvavimo konkurse bus priimamos iki 2014 m. kovo 31 d. Penktąjį konkursą Vilniuje Europos mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) asamblėjoje paskelbė Flandrijos ir Europos ryšių agentūros pirmininkas Luc Van den Brande (BE / ELP). 

    Verslaus Europos regiono apdovanojimas – tai projektas, padedantis sužinoti apie išskirtinę verslumo viziją turinčius regionus (kad ir koks būtų jų dydis, gerovės lygis ar įgaliojimai) ir juos apdovanoti. Šios vizijos įgyvendinamos konkrečiomis ir išmatuojamomis priemonėmis taip prisidedant prie Europos iniciatyvos „Small Business Act“ įgyvendinimo ir optimaliai panaudojant viešąjį finansavimą. Regionams, sukūrusiems įtikinamiausią strategiją, bus suteiktas verslaus regiono ženklas „Metų verslus regionas“. Iniciatyvos tikslas – visoje Europoje kurti ir skatinti dinamiškus, ekologiškus ir verslius regionus. 

    „MVĮ yra Europos ekonomikos atsigavimo varomoji jėga. Nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos privalo sutelkti jėgas ir užtikrinti geras sąlygas įmonėms augti. Verslaus Europos regiono iniciatyva – tai atlyginimas Europos regionams, siekiantiems sukurti verslo klestėjimui palankią aplinką. Jeigu esate pasiruošę išnaudoti savo regiono verslumo potencialą, kviečiu jus siūlyti savo kandidatūrą 2015 apdovanojimui“, – paragino L. Van den Brande. 

    Apdovanota regiono strategija bus vertinama ateinančius dvejus metus ir svarbiausiais rezultatais ir laimėjimais Verslaus Europos regiono tinkle dalysis ir juos aptars regionų ir vietos valdžios institucijos. 

    Paraiškų pateikimo terminas – 2014 m. kovo 31 d. Paraiškos formą, apdovanojimui skirtą informacinį dokumentą ir daugiau informacijos apie konkursą rasite Verslaus Europos regiono tinklalapyje www.cor.europa.eu/eer Išsamesnės informacijos teiraukitės eer-cdr@cor.europa.eu.

  • Pagal 2014–2020 m. ES biudžeto programą į Europos ateitį bus investuota vienas trilijonas eu

    (19/11/2013)

    Šiandien Europos Parlamentas balsavo už 2014–2020 m. ES daugiametę finansinę programą (DFP). Šią programą, kuriai pritarė Europos Parlamentas, artimiausiomis savaitėmis turėtų galutinai patvirtinti Taryba. Taip baigėsi dvejus su puse metų trukusios intensyvios derybos, prasidėjusios 2011 m. birželio 29 d., Komisijai pateikus savo pasiūlymus.

    Pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Europos Sąjunga galės investuoti iki 960 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų (1,00 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų) ir 908,4 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų (0,95 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų). Priemonėms, taikomoms esant nenumatytoms aplinkybėms (pavyzdžiui, neatidėliotinos pagalbos rezervui, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, Solidarumo fondui ir lankstumo priemonei), ir Europos plėtros fondui skiriamos lėšos viršija DFP nustatytas viršutines ribas. Jei šios priemonės būtų visapusiškai taikomos, joms papildomai reikėtų skirti 36,8 mlrd. eurų (arba 0,04 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų). 2014–2020 m. ES biudžeto programoje nustatytais išlaidų prioritetais siekiama tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo vadovaujantis ES augimo strategija „Europa 2020“. Pavyzdžiui, palyginti su dabartine programa, 1A išlaidų kategorijai (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) padidėjo nuo 91,5 mlrd. eurų (9,2 proc. biudžeto) iki 125,6 mlrd. eurų (13,1 proc. biudžeto).

    Apskritai, pagal reformuotą sanglaudos politiką į Europos regionus, miestus ir realiąją ekonomiką bus investuojama iki 366,8 mlrd. eurų1. Tai bus pagrindinė ES investavimo priemonė, padedanti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų – skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą, spręsti klimato kaitos bei priklausomybės nuo energijos problemas ir mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Pagrindinių tikslų, kaip antai remti mažąsias ir vidutines įmones (joms skiriamą paramą ketinama per 7 metus padvigubinti nuo 70 iki 140 mlrd. eurų), bus siekiama naudojantis Europos regioninės plėtros fondu. Visi Europos struktūriniai ir investicijų fondai bus labiau orientuoti į rezultatus ir sukurtas naujas jiems skirtas veiklos rezervas, skatinantis gerus projektus. Galiausiai sanglaudos politikos, kaimo plėtros ir žuvininkystės fondo veiksmingumas bus susietas ir su ekonominiu valdymu taip užtikrinant, kad valstybės narės laikytųsi ES rekomendacijų pagal Europos semestrą.

    1. Dabartinėmis kainomis. 2011 m. kainomis ši suma būtų 325 mlrd. eurų.

    Infographic : A reformed Cohesion Policy for Europe : the main investment policy for growth and jobs

    ES sanglaudos politikos reforma siekiant kuo didesnio poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. 10 reformos veiksmų

    Pranešimas spaudai

  • ES sanglaudos politikos reforma siekiant kuo didesnio poveikio ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. 10 reformos veiksmų

    (19/11/2013)

    Vykdant sanglaudos politiką iš 2014–2020 m. ES biudžeto investuoti į veiklą siekiant ES lygmens ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų, taip pat kovojant su klimato kaita, energetine priklausomybe ir socialine atskirtimi valstybėse narėse, regionuose ir miestuose skirta 325 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į valstybių narių įnašą ir finansinių priemonių sverto poveikį, bendras poveikis veikiausiai viršys 500 mlrd. EUR. Pertvarkius sanglaudos politiką bus užtikrintas maksimalus šių regionų ir miestų konkrečioms reikmėms pritaikytų investicijų poveikis. Svarbiausi reformos veiksmai:

    1. Investuoti į visus ES regionus ir pritaikyti paramos ir nacionalinio įnašo santykį (bendro finansavimo dalį) prie jų išsivystymo lygio:

    mažiau išsivystę regionai (BVP < 75 proc. ES 27 vidurkio);

    pereinamojo laikotarpio regionai (BVP 75–90 proc. ES 27 vidurkio);

    labiau išsivystę regionai (BVP > 90 proc. ES 27 vidurkio).

    2. Išteklius skirti svarbiausiems augimo sektoriams. Investicijos iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bus telkiamos į keturias prioritetines sritis: inovacijas ir mokslinius tyrimus, skaitmeninę darbotvarkę, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimą ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, teikiamos priklausomai nuo regiono išsivystymo (mažiau išsivysčiusiems regionams – 50 proc., pereinamojo laikotarpio – 60 proc., labiau išsivysčiusiems – 80 proc.). Šiems sektoriams bus skirta maždaug 100 mlrd. EUR, iš kurių bent 23 mlrd. bus investuoti į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų (efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos) ekonomikos. ERPF lėšos taip pat bus skirstomos pagal regiono išsivystymą (mažiau išsivysčiusiems regionams – 12 proc., pereinamojo laikotarpio – 15 proc., labiau išsivysčiusiems – 20 proc.).

    Iš Sanglaudos fondo maždaug 66 mlrd. EUR bus skirti prioritetiniam transeuropiniam transporto tinklui ir svarbiems aplinkosaugos infrastruktūros projektams.

    Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamos sanglaudos politikos priemonės labai padės įgyvendinti ES užimtumo srities prioritetus, pavyzdžiui, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą, švietimo ir socialinės įtraukties priemones (šiam tikslui kiekvienoje valstybėje narėje bus skirta bent 20 proc. ESF lėšų). Kiek ESF lėšų skirti, bus sprendžiama atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės reikmes ir į iš anksto nustatytą minimalią sumą; iš viso planuojama skirti bent 70 mlrd. EUR. Naujoji Jaunimo užimtumo iniciatyva, kuriai iš ESF bus skirta bent 6 mlrd. EUR, padės įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą.

    3. Nustatyti aiškius, skaidrius, išmatuojamus siekius ir tikslus, susijusius su atskaitomybe ir rezultatais. Šalys ir regionai privalės iš anksto paskelbti, kokių tikslų ketina siekti turimais ištekliais ir kaip fiksuos pažangą, daromą siekiant šių tikslų. Taip bus galima nuolat stebėti padėtį ir vertinti, kaip naudojami finansiniai ištekliai. Tai reiškia, kad artėjant laikotarpio pabaigai sėkmingai įgyvendinamoms programoms iš vadinamojo veiklos rezervo bus galima skirti papildomų lėšų.

    4. Prieš skiriant lėšas, nustatyti sąlygas ir taip užtikrinti veiksmingesnes investicijas. Šios būtinosios sąlygos – tai, pavyzdžiui, pažangiosios specializacijos strategijos, kuriomis siekiama nustatyti išskirtinius pranašumus ir potencialą, verslui palankios reformos, transporto strategijos, viešųjų pirkimų sistemų, aplinkosaugos teisės aktų atitikties gerinimo priemonės, kovos su jaunimo nedarbu ir mokyklos nebaigimu strategijos, taip pat lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija strategijos.

    5. Nustatyti bendrą geresnio koordinavimo ir mažesnio dubliavimo strategiją. Bendra strateginė programa – geresnio Europos struktūrinių ir investicijų fondų (trijų sanglaudos politikos fondų – ERPF, Sanglaudos fondo ir ESF, taip pat Kaimo plėtros fondo ir Žuvininkystės fondo) koordinavimo pagrindas. Ja taip pat užtikrinamos geresnės sąsajos su kitomis ES priemonėmis, kaip antai programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone ar Užimtumo ir socialinių inovacijų programa.

    6. Sumažinti biurokratizmo ir supaprastinti ES investicijų naudojimą – nustatyti bendras visiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikytinas taisykles bei supaprastinti apskaitos taisykles nustatant tikslingesnius ataskaitų teikimo reikalavimus ir aktyviau naudojant skaitmenines technologijas („e. sanglauda“).

    7. Stiprinti urbanistinį politikos aspektą – be kitų miesto teritorijoms skirtų lėšų, skirti tam tikrą sumą iš ERPF miestuose vykdomiems integruotiesiems projektams.

    8. Stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti,kad būtų lengviau įgyvendinti daugiau tarpvalstybinių projektų. Taip pat siekiama užtikrinti, kad tokios makroregioninės strategijos, kaip Dunojaus ar Baltijos jūros regiono, būtų remiamos ir pagal nacionalines bei regionines programas.

    9. Užtikrinti, kad sanglaudos politika būtų geriau susieta su platesniu ES ekonomikos valdymu. Programos turės derėti su nacionalinėmis reformų programomis ir atitikti Europos semestru konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytas atitinkamas reformas. Prireikus Komisija, vadovaudamasi vadinamąja makroekonominių sąlygų išlyga, gali prašyti valstybių narių iš dalies pakoreguoti programas, kad būtų remiamos svarbiausios struktūrinės reformos. Jei nuolat ir šiurkščiai nesilaikoma ekonominių rekomendacijų, ji taip pat gali imtis tokių priemonių kaip finansavimo sustabdymas.

    10. Skatinti labiau naudotis finansinėmis priemonėmis, kad pagerėtų parama MVĮ ir jų galimybės gauti paskolą. Taikant bendras taisykles, plečiant jų aprėptį ir teikiant paskatas (pavyzdžiui, nustatant didesnes bendro finansavimo normas), ES lėšomis bus remiamos paskolos, garantijos ir nuosavas ir (arba) rizikos kapitalas. Didesnis dėmesys paskoloms, o ne subsidijoms turėtų padidinti projektų kokybę ir atgrasyti nuo pernelyg didelės priklausomybės nuo subsidijų.

  • Kasmetinis Baltijos forumas. Pirmojo Europos makroregiono pažanga

    (11/11/2013)

    Šiandien, praėjus ketveriems metams nuo tada, kai pagal Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategiją (ES BJRS) sukurtas pirmasis ES makroregionas, aštuonių strategiją įgyvendinančių ES šalių atstovai ir už regioninę politiką atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas susitinka Vilniuje kasmetiniame forume dėl ES BJRS. Prie jų prisijungs ir Rusijos bei Norvegijos atstovai.

    Prieš renginį Komisijos narys J. Hahnas teigė: „Pagal Baltijos jūros regiono strategiją sukūrus pirmąjį Europos makroregioną pradėtas taikyti naujoviškas požiūris į bendradarbiavimą – kitos Europos ir viso pasaulio šalys atidžiai stebi, kaip jis taikomas. Bendradarbiaudami šalys ir regionai jau nemažai pasiekė – nustatė bendrus interesus, problemas ir sprendimus: vien nacionaliniu ar vietos lygmeniu to taip veiksmingai padaryti nepavyktų.“

    Jis pridūrė: „Tačiau bendradarbiauti turime sparčiau. Strategiją įgyvendinantys partneriai turi aktyviau imtis vadovaujamo vaidmens, o su Baltijos jūra besiribojančios šalys ir regionai turi aktyviau naudotis Europos fondų lėšomis, taip pat nacionaliniais, regioniniais ir privačiais ištekliais, kad darytų įtaką makroregiono vystymuisi.“

    Pranešimas spaudai

    Kalbos

    Daugiau informacijos

  • Komisijos narys J. Hahnas ragina ES regionus veikti: gebėjimas pasinaudoti inovacijų teikiamomis galimybėmis yra būtina ekonomikos augimo sąlyga

    (08/11/2013)

    Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas šiandien pabrėžė, kad itin svarbu padidinti ES regionų konkurencingumą panaudojant ES investicijas ir tikslinį planavimą. Šiandien Briuselyje vykstančioje konferencijoje „Naujo augimo varomoji jėga – pažangiosios specializacijos regionai“ Komisijos narys J. Hahnas paragino regionus nustatyti pagrindines savo stiprybes ir išteklius skirti joms, kad išaugtų regionų konkurencinis pranašumas. Regioninės politikos ir miestų generalinio direktorato ir Flandrijos regiono organizuotame aukšto lygio renginyje įvertinta, kaip Europos valstybėms ir regionams sekasi diegti vadinamąsias pažangiosios specializacijos strategijas. Būtent pažangioji specializacija yra pagrindinis naujosios ES sanglaudos politikos elementas ir išankstinė sąlyga norint panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas.

    Šios diskusijos labai svarbios, nes jau baigiami rengti pasiūlymai dėl naujos 2014–2020 m. sanglaudos politikos. Pagrindinė šios pertvarkytos politikos naujovė – nustatytos sąlygos, kurias reikės atitikti prieš panaudojant lėšas. Viena iš sąlygų – aiškiai ir kruopščiai suformuluota mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pažangiosios specializacijos strategija. Ateinančius septynerius metus investicijos turėtų būti grindžiamos šia strategija, kad regionuose būtų siekiama konkrečių tikslų.

    Renginyje pagrindinį pranešimą skaitys Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy. Be Europos Komisijos nario J. Hahno, konferencijoje taip pat pasisakys Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto pirmininkė Danuta Hübner ir Flandrijos Vyriausybės ministras pirmininkas Krisas Peetersas. Pagrindinis konferencijos tikslas – suburti politikos kūrėjus, mokslininkus ir pramonės sektoriaus atstovus, dirbančius mokslinių tyrimų, inovacijų ir regionų plėtros srityse, ir kartu apsvarstyti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes ir esamų strategijų sąsajas.

    Videos on Smart Specialisation

    The Kingdom of Smart
    The Kingdom of Smart
    Technological advancement in Flanders' health care system through Smart Specialisation
    Technological advancement in Flanders' health care system through Smart Specialisation
    Smart Specialisation for the shoe business in the Marche Region
    Smart Specialisation for the shoe business in the Marche Region
    Smart Specialisation in Poland takes off for the future through the Flaris project
    Smart Specialisation in Poland takes off for the future through the Flaris project
    Smart Specialisation: PLOCAN Oceanic Research Centre on the Canary Islands
    Smart Specialisation: PLOCAN Oceanic Research Centre on the Canary Islands

    Pranešimas spaudai

    Daugiau informacijos

  • Antrasis Europos socialinių inovacijų konkursas

    (24/10/2013)

    Norėtumėte pasiūlyti idėją, kaip kovoti su dideliu nedarbu? Žinote, kaip pagerinti darbo sąlygas tiems žmonėms, kurie dėl lyties, amžiaus, socialinės padėties ar negalios jau ilgą laiką dirba mažai apmokamą darbą? O gal turite pasiūlymų, kaip suteikti daugiau galimybių įsidarbinti 27 mln. Europos gyventojų, kurie šiuo metu neturi darbo? Tuomet antrasis Europos socialinių inovacijų konkursas skirtas kaip tik jums!

    Per šį konkursą, skirtą Diogo Vasconcelosui atminti, Europos gyventojai kviečiami ieškoti naujų sprendimų, kaip mažinti nedarbą ir jo neigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei tiek dabar, tiek ateityje. Socialinės inovacijos ne tik pageidautinos – jos būtinos.

    Nesvarbu, jei savo idėjoms įgyvendinti dar neradote investuotojo. Jūsų projektą paversti tikrove gali padėti Socialinių inovacijų akademija. Trims geriausiems projektams bus skirta 30 000 eurų finansinė parama.

    Tačiau tai dar ne viskas. Pirmojo konkurso nugalėtojai pabrėžia, kad konkursas jiems suteikė galimybę subrandinti puikią idėją, įprasminti jų darbą, be to, šio darbo vaisiais gali naudotis daugelis žmonių.

    Antrasis Europos socialinių inovacijų konkursas

  • OPEN DAYS. Europos regionai ir miestai ruošiasi 2020 m. ir investuoja į augimą

    (04/10/2013)

    Daugiau nei 5 500 atstovų iš visos Europos regionų ir miestų aptars, kaip, jų manymu, kitos kartos investicijos pagal ES regioninę politiką gali padėti grąžinti Europą į augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo didinimo kelią.

    Spalio 7–10 d. Briuselyje vienuoliktą kartą vyks kasmetinės OPEN DAYS „Europos regionų ir miestų savaitė“. Keturių dienų renginys yra didžiausias tokio pobūdžio. Jame dalyvaus ir pagrindinius šiandienos ES regioninės politikos klausimus aptars politikos kūrėjai, politikai ir ekspertai. Šis renginys vyksta tuo pačiu metu, kai baigiamos rengti pagrindinės politikos reformos ir 2014–2020 m. programų planavimas pasiekė lemiamą etapą. Renginio organizatoriai – už regioninę politiką atsakingas ES Komisijos narys Johannesas Hahnas ir Regionų komiteto Pirmininkas Ramónas Luisas Valcárcelis. Renginį pradės Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso. Per atidarymą vyks vieša diskusija apie svarbų ES regioninės politikos vaidmenį skatinant Europos atsigavimą ir augimą.

    Kalbėdamas prieš būsimą renginį Komisijos narys J. Hahnas sakė: „Šių metų OPEN DAYS – tai pradinis taškas sprendžiant kaip investuosime ir planuosime lėšas ateinančius septynerius metus. 2013 m. OPEN DAYS vyksta ES regioninei politikai itin svarbiu momentu. Derybos dėl politikos reformos eina į pabaigą, o regionai glaudžiai bendradarbiauja su Komisijos tarnybomis, kad parengtų ir pristatytų savo strategijas kitos kartos programoms. Dėl mūsų naujos pertvarkytos politikos regionams suteikiama reali galimybė investuoti į būsimą augimą ir gerovę. Taip siekiama ne tik nustatyti tikslinius investicijų prioritetus, bet ir išnaudoti mūsų miestų ir regionų savitus privalumus. Nekantrauju dalyvauti diskusijoje apie tai, kaip regioninė politika gali padėti pakeisti mūsų miestus ir regionus ir padaryti juos konkurencingesnius, skatinančius augimą ir kuriančius darbo vietas.

    Regionų komiteto Pirmininkas R. L. Valcárcelis pridūrė: „Pradedama vykdyti pertvarkyta sanglaudos politika ir raginama kuo greičiau sukurti veiksmingas priemones atsigavimui paremti ir užimtumui didinti. Regionų ir vietos valdžios institucijos stoja į lenktynes su laiku, siekdamos užtikrinti, kad ateinančiais metais būtų pradėti įgyvendinti 2014–2020 m. investicijų planai. Regionų komitetas yra visiškai pasiryžęs padėti regionams laimėti šias lenktynes ir kartu užtikrinti aukščiausią projektų ir strategijų kokybę. Atsižvelgiant į tai 2013 m. OPEN DAYS bus svarbi galimybė pagrindiniams regioninės politikos veikėjams susipažinti su naujomis priemonėmis ir taisyklėmis, taip pat pasidalyti geriausiomis idėjomis, kaip paskatinti mūsų regionų augimą.

    Šiais metais atvirų durų dienų šūkis – „Europos regionai ir miestai ruošiasi 2020 m.“ Vyks maždaug 100 praktinių seminarų tokiomis temomis:

    • Pokyčių valdymas 2014–2020 m. Naujoviški būdai, kaip įgyvendinti būsimus investicijų prioritetus (pvz., teritorines investicijas, bendrus veiksmų planus, valdymo klausimus, finansines priemones ir kt.).
    • Sąveika ir bendradarbiavimas. Įvairių ES, nacionalinių ir regioninių politikos sričių sąveika ir bendradarbiavimas ir skirtingų finansavimo šaltinių derinimas. Bus nagrinėjami įvairūs bendradarbiavimo būdai, kaip antai, makroregioninės strategijos, arba nacionalinis, regioninis ir miesto administracijų bei ekspertų institucijų bendradarbiavimas.
    • Uždaviniai ir sprendimai. Vertinami bendri Europos regionų ir miestų teritorijoms kylantys uždaviniai ir siūlomi praktiniai sprendimai, pvz., dėl MVĮ galimybių gauti kreditą ir veikti pasaulinėse rinkose, jaunimo nedarbo, demografinių sunkumų, atliekų, vandens ir gamtinių pavojų rizikos valdymo, spūsčių, taršos arba didelio energijos suvartojimo.

    Svarbiausi renginiai

    Spalio 7 d. 13.30 val. Regionų komitete Pirmininkas R. L. Valcárcelis ir Komisijos narys J. Hahnas ves viešas apskritojo stalo diskusijas.

    Visos dienos praktiniame seminare pastate „Charlemagne“ Briuselyje bus pristatomi 19 finalistų, besirungiančių keturiose kategorijose dėl 2014 m. „RegioStars“ apdovanojimų.

    Pranešimas „Europos miestų gyvenimo kokybė“. Bus pristatyti pagrindiniai 41 000 piliečių iš 79 miestų apklausos rezultatai, parodantys nuomonę apie gyvenimą mieste. Renginys vyks antradienį spalio 8 d. 16.30–17.15 val. pastate „Berlaymont“, salėje „Schuman“.

    Antradienį spalio 8 d. 17.00 val. „Place Jean Rey“ Briuselyje Komisijos narys J. Hahnas ir sostinės Briuselio regiono Ministras Pirmininkas Rudis Vervoortas atidarys lauko parodą „100 EUrban solutions“. Taip pat spalio 8 d. vyks įvairūs ryšių plėtojimo renginiai kitose 12 vietų, esančių parodos take.

    Trečiadienį spalio 9 d. 11.15 val. pastate „Charlemagne“ Komisijos narys J. Hahnas įteiks prizus 2014 m. nuotraukų konkurso „Europa mano regione“ nugalėtojams iš Graikijos, Vengrijos ir Maltos.

    Šių metų atvirų durų dienų naujovė – „Master Class“, kurioje dalyvaus 77 atrinkti doktorantūros studijų studentai ir pradedantieji mokslo darbuotojai regionų ir miestų politikos srityje.

    Be šių seminarų Briuselyje iki 2013 m. gruodžio mėn. bus surengta daugiau nei 300 renginių tema “Europa mano regione ir mieste“.

    Daugiau informacijos

    @EU_Regional / @EU_CoR / @JHahnEU: #euopendays – Visos nuotraukos svetainėje Flickr

    OPEN DAYS, European week of regions and cities

    Programa žiniasklaidai

    Regionai partneriai pagal šalį

  • Jau pasirodė „Panorama 47“

    (20/09/2013)

    Žurnalo „Panorama“ rudens numerį jau galima rasti internete.

    Pagrindinė tema – kaip ES regionuose sekasi diegti ekologines inovacijas.Dėl paramos iš ES struktūrinių ir investicijų fondų skatinamas spartus bei tvarus augimas vykdant šiame straipsnyje aprašytus aplinkos tausojimo ir efektyvaus energijos vartojimo projektus.Keliuose straipsniuose apžvelgti kai kurie svarbiausi praktiniai ir kitokie seminarai, šiais metais suorganizuoti per renginį OPEN DAYS, kurių temos siejasi tiek su OPEN DAYS universiteto meistriškumo kursais, tiek su santykiais tarp ES ir Kinijos bei Japonijos.

    Šiame numeryje taip pat rasite makroregioninių strategijų, padedančių koordinuoti Dunojaus ir Baltijos jūros regionuose vykdomus projektus, apžvalgą, naujausią informaciją apie paramą iš ES struktūrinių fondų teikiant pagalbą nelaimės atvejais ir 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimo paaiškinimą.Be to, pateiktos ir įprastos naujienos bei pagrindiniai projektai iš visos ES.

  • Bendra siena – bendri darbai. Europos teritorinio bendradarbiavimo šventė

    (18/09/2013)

    Šią savaitę ypač daug dėmesio skiriama ES regioninės politikos skatinamo tarpvalstybinio, šalių ir regionų bendradarbiavimo projektų ir programų poveikiui bendruomenėms, regionams ir valstybėms narėms. Ši kampanija įgyja ypatingos svarbos artėjant rugsėjo 21-ajai – Europos bendradarbiavimo dienai.

    Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) sudaro palyginus mažą ES regioninės politikos dalį. Tačiau jei Europos Parlamentas ir Taryba pritars dabartiniam susitarimui dėl regioninės politikos finansavimo 2014–2020 m., šiam bendradarbiavimui skirtas biudžetas padidės iki 8,9 mlrd. EUR. Vykdant regioninės politikos reformą, dėl kurios šiuo metu baigiama derėtis, ETB programose bus daugiau dėmesio skiriama investicijoms, padedančioms kurti tinkamas būsimo augimo sąlygas.

    Rugsėjo 19 d. 14:00–15:00 val. Komisijos narys J. Hahnas dalyvaus Twitter diskusijoje apie ES tarpvalstybinės regioninės politikos naudą. Klausimus diskusijai su nuorodomis į #EUChat ir #ecday jau dabar galima siųsti adresu @JHahnEU.

    Pranešimas spaudai

  • 2014–2020 m. sanglaudos politika: valstybėms narėms skirtų investicijų biudžetas

    (23/08/2013)

    Sanglaudos politikos numatytas finansavimo paskirstymas valstybėms narėms 2014–2020 m. atspindi derybų eigą iki 2013 m. liepos mėn. Galutinėje Tarybos ir Europos Parlamento sutartyje pateikti skaičiai gali skirtis.

    2014–2020 m. sanglaudos politikai skiriama maždaug trečdalis ES biudžeto, siekiant įtvirtinti ją kaip pagrindinę Sąjungos investicijų politiką, susijusią su augimu, darbo vietų kūrimu ir ES politikos įgyvendinimu. Bendradarbiaudama su regioninės ir vietinės valdžios institucijomis Komisija aiškinasi kiekvienos šalies investicijų prioritetus artimiausiu finansiniu laikotarpiu, siekdama užtikrinti kuo didesnę investicijų naudą skatinant konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą bei akcentuodama teminius tikslus ir politikos reformos rezultatų svarbą.

  • „Panorama“ sveikina Kroatiją

    (21/08/2013)

    2013 m. žurnalo „Panorama“ vasaros leidimas jau pasiekiamas internete 22 kalbomis. Žurnale rasite 6 puslapių straipsnį apie Kroatijos stojimą į ES, kuriame apžvelgiamos stojimo proceso ypatybės, pristatomos svarbiausios Kroatijos pramonės šakos, pateikiami sėkmingai įgyvendintų projektų pavyzdžiai ir interviu su Branko Grčić, ministro pirmininko pavaduotoju ir regioninės plėtros ir ES fondų ministru.

    Kitame straipsnyje apžvelgiamas bendro audito procesas, kurį vykdo Europos Komisija ir nacionalinės institucijos, siekiant užtikrinti, kad Sanglaudos politikos fondo lėšos būtų naudojamos tinkamai. Žurnale taip pat pateikiama neseniai paskelbtos Sanglaudos politikos strategijos ataskaitos apžvalga, aptariamas spalio mėn. organizuojamas renginys OPEN DAYS ir pateikiama valstybės pagalbos nuostatų apžvalga.

  • Atrinkti 2014 m. geriausių ES regioninės politikos projektų apdovanojimų „RegioStars“ finalo dalyviai

    (06/08/2013)

    Šiandien Briuselyje paskelbti 2014 m. apdovanojimų „RegioStars“ finalo dalyviai. Šie apdovanojimai skiriami labiausiai įkvepiantiems ir naujoviškiems regioniniams projektams. Iš 80 projektų, paremtų ES regioninių fondų lėšomis, apdovanojimų „RegioStars“ komisija atrinko 19, remdamasi keturiais pagrindiniais kriterijais: naujoviškumas, poveikis, tvarumas ir bendradarbiavimas.

    Į finalą pateko 17-os valstybių narių regionų ir miestų atstovai: Airijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Švedijos, Vengrijos ir Vokietijos.

    2013 m. spalio 8 d. per 11-tąją kasmetinę Regionų ir miestų Europos savaitę (atvirų durų renginį) jie pristatys savo projektus apdovanojimų komisijai, kuriai pirmininkauja buvęs Regionų komiteto pirmininkas Lucas Van den Brande'as. Laimėtojai bus atrinkti 2014 m. kovo 31 d. per apdovanojimų šventę Briuselyje ir juos įteiks Komisijos narys J. Hahnas.

    Apdovanojimai bus teikiami keturiose kategorijose, atitinkančiose ekonomikos augimo darbotvarkės „Europa 2020“ prioritetus:

    • Pažangus augimas. MVĮ inovacijos: parama mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui ir augimui.

    • Tvarus augimas. Ekologiškai tvarus augimas ir užimtumas bioekonomikos sektoriuje: tvarios investicijos į bioekonomikos sektorių.

    • Integracinis augimas. Naujos darbo vietos jaunimui: pagalba kovojant su jaunimo nedarbu.

    • „CityStar“. Investicijų į tvarų viešąjį miestų transportą projektai: parama miestų transporto problemų sprendimo strategijoms plėtoti.

    2013 m. apdovanojimai „RegioStars“ buvo skirti pavyzdiniams projektams, vykdomiems Porto (Portugalija), Anglijos šiaurės vakarų (Jungtinė Karalystė), Varmijos Mozūrų (Lenkija), Berlyno (Vokietija) ir Lietuvos regionuose. Daugiausia dėmesio skirta moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, efektyviam išteklių naudojimui mažosiose ir vidutinėse įmonėse, socialinėms inovacijoms, tvariai miestų plėtrai ir vaizdo medžiagos naudojimui ES regioninei politikai viešinti.

    Pagrindiniai faktai

    Apdovanojimais „RegioStars“ siekiama išryškinti gerąją regioninės plėtros patirtį ir savitus bei įkvepiančius projektus, kurie galėtų būti pavyzdys kitiems regionams.

    Kasmet konkurse „RegioStars“ gali dalyvauti visi ES regionai. Jie turi pateikti projektus, kuriems nuo 2000 m. sausio 1 d. yra skirta investicijų pagal ES regioninę politiką. Nuo pirmojo konkurso 2008 m. daugiausia paraiškų gauta iš Austrijos, Belgijos, Baltijos jūros regiono šalių ir JK Velso regiono.

    Atvirų durų renginys vyks 2013 m. spalio 7–10 d. Briuselyje ir jo metu finalo dalyviai galės pristatyti savo projektus ir apie juos papasakoti. Šiame renginyje šimtai politinių organizacijų atstovų, specialistų ir projektų vykdytojų turės progą susitikti ir aptarti regioninės politikos klausimus. Šiais metais renginys vyksta ypač svarbiu metu, nes Europos regionai ir miestai baigia rengtis naujai pertvarkytai 2014–2020 m. ES sanglaudos politikai.

    Daugiau informacijos

  • Gauti Europos Sąjungos solidarumo fondo pagalbą po gaivalinių nelaimių bus greičiau ir paprasčiau

    (25/07/2013)

    Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas šiandien pristatė Europos Sąjungos solidarumo fondo reformos pasiūlymą. Plano, kuriam šiandien pritarė Europos Komisija, tikslas – suteikti fondui daugiau galimybių reaguoti į įvykius ir supaprastinti fondo veiklą, aiškiai nustatant kriterijus, kas gali naudotis jo pagalba.

    2002 m. įkurtas Solidarumo fondas iki šiol reagavo į 52 gaivalines nelaimes visoje Europoje – žemės drebėjimus, miškų gaisrus, sausrą, audras ir potvynius. Daugiau kaip 3,2 mlrd. EUR pagalba paskirstyta 23 šalims. Jei šiandien pateiktiems pasiūlymams pritars Europos Parlamentas ir ES valstybės narės, nelaimių ištiktos šalys ir regionai gali tikėtis daug geresnės Solidarumo fondo veiklos.

    Naujuoju teisėkūros pasiūlymu supaprastinamos šiuo metu galiojančios taisyklės, kad pagalba galėtų būti suteikta greičiau, negu tai daroma dabar. Be to, pirmą kartą numatoma išankstinių išmokų galimybė. Planuose aiškiau nustatoma, kas ir kokiais atvejais gali gauti pagalbą, ypač regioninių nelaimių atveju. Be to, reforma paskatins valstybes nares daugiau dėmesio skirti gaivalinių nelaimių prevencijai ir rizikos valdymui. Fondo principai ir finansavimo būdas – iš kitų šaltinių, išskyrus įprastą ES biudžetą, – nesikeis.

    Pagrindinės reformos

    • Aiškiau apibrėžiama Solidarumo fondo aprėpties sritis, apsiribojant gaivalinėmis nelaimėmis ir įtraukiant sausrą.
    • Nustatomos aiškesnės pagalbos teikimo regioninių nelaimių atveju taisyklės; įvedamas vieningas pagalbos dydį lemiantis žalos slenkstis – 1,5 proc. regiono bendrojo vidaus produkto.
    • Pirmą kartą numatoma išankstinių išmokų galimybė: 10 proc. numatomos pagalbos, bet ne daugiau kaip 30 mln. EUR.
    • Sutrumpinama administracinė procedūra, vienu susitarimu sujungiant patvirtinimo ir įgyvendinimo etapus.
    • Įvedamos priemonės, skatinančios nelaimių rizikos prevencijos strategijas: ataskaitų teikimo reikalavimai ir galimos pagalbos teikimo sąlygos.

    Daugiau informacijos

    Proposal for a Regulation of the european Parliament and of the Council amending council Regulation (EC) n°2012/2002 establishing the European Union Solidarity Fund

    Pranešimas spaudai

    MEMO/13/723

    Europos Sąjungos solidarumo fondas

  • kad valstybės narės ir regionai turi nedelsdami parengti naujos kartos ES ekonomikos augimo programas

    (10/07/2013)

    Po EP balsavimo dėl radikalios ES regioninės politikos reformos Komisijos narys J. Hahnas sako, kad valstybės narės ir regionai turi nedelsdami parengti naujos kartos ES ekonomikos augimo programas

    Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas valstybėms narėms ir regionams pareiškė, kad reikia kuo greičiau pradėti planuoti 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų programas. Veiksmų paraginta imtis iškart po to, kai Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto nariai priėmė kelias ataskaitas, kuriose iš esmės pritariama radikaliai regioninės politikos reformai.

    Šiandienos balsavimu patvirtinti tokie esminiai reformos elementai:

    • Investicijos sutelkiamos į ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui svarbiausias sritis, kaip apibrėžta strategijoje „Europa 2020“, ir nustatomos bendros visiems penkiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams (Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas) taikomos taisyklės.

    • Didžioji biudžeto dalis skiriama keliems prioritetams, glaudžiai susietiems su ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“. Visų pirma:

    • 50–80 proc. ERPF lėšų skirta priemonėms, kuriomis remiamos inovacijos bei moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, skaitmeninė darbotvarkė, MVĮ konkurencingumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

    • Siekiant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos nustatoma papildoma prievolė bent 12–20 proc. lėšų skirti efektyviam energijos vartojimui ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai.

    • Valstybės narės ir regionai turi nustatyti aiškius ir išmatuojamus investicijų poveikio įvertinimo tikslus. Pažanga bus matuojama ir apie ją pranešama.

    • Biurokratinių kliūčių mažinimo ir paprastesnio naudojimosi ES fondais priemonės: daugiau visiems fondams bendrų taisyklių, daugiau tikslinių, bet mažiau ataskaitų reikalavimų, aktyvesnis naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis (e. sanglauda).

    Pranešimas spaudai

    Q&A on the legislative package for EU Cohesion Policy 2014-2020 (EN)

    2014–2020 m. ES regioninė politika: pasiūlymai dėl teisės aktų

  • Pirmasis Europos makroregioninių strategijų vertinimas

    (01/07/2013)

    Šiandien Europos Komisija paskelbė pirmojo dviejų ES makroregioninių strategijų vertinimo rezultatus ir pateikė būsimos veiklos rekomendacijų.

    ES strategija dėl Dunojaus regiono ir ES Baltijos jūros regiono strategija, kurias įgyvendinant dalyvauja per 20 ES valstybių narių ir trečiųjų šalių, yra pirmieji tokio pobūdžio bendradarbiavimo pavyzdžiai. Ši veikla grindžiama idėja, kad aplinkosaugos, ekonomikos ar saugumo problemas, su kuriomis susiduria konkretūs regionai, geriausia spręsti bendromis jėgomis ir kad tikslinga drauge ieškoti veiksmingiausių turimų lėšų panaudojimo būdų.

    Dabartinės strategijos ataskaitoje vertinamos iš esmės teigiamai. Pabrėžiama, kad jas įgyvendinant parengta šimtai naujų projektų ir padėta suformuluoti bendrus politinius tiems regionams gyvybiškai svarbių sričių tikslus. Makroregioninės veiklos koncepcija padėjo atsirasti daugybei naujų iniciatyvų ir tinklų ir palengvino kolektyvinį politinių sprendimų priėmimą.

    Ataskaitoje teigiama, kad gerokai sustiprėjo ES valstybių narių ir kaimyninių šalių bendradarbiavimas, o turimi ištekliai pradėti naudoti veiksmingiau.

    Tačiau drauge ataskaitoje vyriausybėms primenama politinio įsipareigojimo reikmė ir reikmė užtikrinti, kad šios strategijos būtų laikomos atitinkamų politikos sričių prioritetais ir būtų integruotos į būsimas Europos struktūrinių ir investicijų fondų programas ir kitas į kitas ES, regionines, nacionalines politines priemones. Taip pat pabrėžiama, kad norint pasiekti tikslus svarbu skirti administracinių išteklių.

    Kalbant apie būsimas makroregionines strategijas, naujų iniciatyvų reikėtų imtis tik tuomet, kai kyla konkreti aktyvesnio aukšto lygio bendradarbiavimo reikmė. Reikia būti pasirengus politinius įsipareigojimus paversti administracine pagalba, o naujomis strategijomis turi būti kuriama didelė pridėtinė ES lygmens vertė.

    Pranešimas spaudai

    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialiniu Reikalu Komitetui ir Regionu Komitetui del makroregioniniu strategiju pridetines vertes

    Pavyzdiniai projektai

    ES Baltijos jūros regiono strategija

    www.balticsea-region-strategy.eu

    http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperate/danube/index_en.cfm

    http://www.danube-region.eu/

  • Pagalba įmonėms pasinaudoti ES finansavimu. Į bendrąjį portalą nuo šiol įtraukti struktūriniai fondai

    (25/06/2013)

    Dabar visos Europos įmonėms bus lengviau gauti taip reikalingų lėšų, nes Europos Komisija išplečia bendrąjį portalą apie ES finansavimą, į jį įtraukdama ES struktūrinius fondus: Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Europos socialinį fondą (ESF). Naujas bendrasis portalas apie ES finansavimą pradėjo veikti praėjusį mėnesį, ir jame pateikiama lengvai suprantama, išsami ir atnaujinta informacija apie tai, kaip verslininkai ir MVĮ gali pasinaudoti daugiau kaip 100 mlrd. EUR dydžio ES finansavimu pagal įvairias 2007–2013 m. programas. Dėl šiandien įtraukiamų fondų bankų partnerių ir fondų skaičius padvigubės ir viršys 1 000 – taip bus dar labiau sustiprintas svarbus informacijos apie MVĮ finansavimą pasitelkiant garantijas, paskolas ir rizikos kapitalą šaltinis (MEMO/13/606).

    Galimybė pasinaudoti finansavimu yra viena didžiausių Europos MVĮ problemų. Per pastaruosius dvejus metus beveik trečdaliui dėl banko paskolos besikreipusių MVĮ buvo atsakyta arba suteikta mažesnė nei prašyta suma. Šį mėnesį išleistose Europos smulkiojo verslo finansų perspektyvose patvirtinama, kad Europos MVĮ verslo aplinka prastėja, o euro zonos bankai sugriežtino bendrovėms taikomus kredito standartus. Įmonėms dar niekada nebuvo taip svarbu gauti informacijos apie ES finansavimą ir galėti juo pasinaudoti. 2007–2013 m. laikotarpiu iš struktūrinių fondų MVĮ jau skirta apie 70 mlrd. EUR.

    IP/13/387 - MEMO/13/393. Geresnės MVĮ galimybės pasinaudoti finansavimu – svarbiausias ekonomikos atgaivinimo veiksnys

    Nauja bendroji prieigos prie visų MVĮ skirtų ES finansinių priemonių vieta

  • Europos Komisijos narys J. Hahnas atidaro Naujosios Europos tiltą ir vadina jį ryškiu Europos bendradarbiavimo simboliu

    (14/06/2013)

    Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas šiandien dalyvaus švenčiant istorinį Bulgarijai ir Rumunijai, kaimyniniams Vidino ir Kalafato regionams, įvykį – iškilmingą abi šalis jungiančio tilto atidarymą. T. Hahną lydės Bulgarijos prezidentas R. Plevnelievas, Ministras Pirmininkas P. Orešarskis ir Rumunijos Ministras Pirmininkas V. Ponta. Tiltui, neseniai pavadintam Naujosios Europos tiltu, skirta 106 mln. EUR ES investicijų; tai tik antras tiltas 630 km sienoje tarp abiejų šalių. Tiltas strategiškai svarbus ES – tai būtina grandis maršruto, galinčio nusidriekti nuo Šiaurės Europos ir Baltijos šalių per Vidurio Europą, Rumuniją ir Bulgariją iki pat Graikijos.

    Tiltas pradėtas statyti 2007 m., bet projektas pradėtas svarstyti kone prieš 15 metų. Projektas užbaigtas, naudojant unikalų ES strategijos dėl Dunojaus regiono bendradarbiavimo metodą ir į procesą įsitraukus Europos Komisijos nariui J. Hahnui.

    Pranešimas spaudai

    Naujosios Europos tiltas

     

  • Žurnalo „Panorama“ pavasario leidimas „Bendruomenių būrimas“ jau pasiekiamas internete

    (28/05/2013)

    Šio leidimo pagrindinė tema – sanglaudos politikos vaidmuo grąžinant Europos ekonomikos augimą. Sanglaudos politika įgalina ES biudžeto investicijų valdymo mechanizmą, kuris skatina augimą ir konkurencingumą bei motyvuoja regionus savo pranašumus paversti kapitalu. Ateityje šis vaidmuo dar labiau išaugs siekiant įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus. Pagrindinis dėmesys bus sutelktas į tvaraus investavimo galimybes efektyviau išnaudojant ES, nacionalines ir regionines investicijas.

    Kitos leidimo temos – ES TAIKOS programa, kuria siekiama sutaikyti susiskaldžiusias Šiaurės Airijos ir Airijos pasienio regiono bendruomenes, taip pat aptariama miestų svarba skatinant Europos ekonomikos augimą. Komisija neseniai sukūrė didelę gerų miesto plėtros pavyzdžių duomenų bazę, kurioje pateikiami išsamiai aprašyti projektai, galintys įkvėpti miestus, valdančiąsias institucijas ir kitas suinteresuotąsias šalis.

    Panorama: bendruomenių būrimas

  • ES solidarumo fondas. Komisija siūlo skirti 14,6 mln. eurų paramą nuo potvynių nukentėjusioms Slovėnijai, Kroatijai ir Austrijai

    (30/04/2013)

    Už regioninę politiką atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas šiandien pranešė, kad po 2012 m. spalį ir lapkritį Slovėniją užtvindžiusių smarkių potvynių nutarta skirti daugiau kaip 14,6 mln. eurų vertės finansinę paramą iš ES solidarumo fondo (ESSF). Nuo potvynių, nors ne taip smarkiai, nukentėjo ir kaimyninės Austrija bei Kroatija – jos taip pat galės naudotis šiomis lėšomis rengdamos gelbėjimo operacijas po nelaimės.

    Komisijos narys J. Hahnas, taip pat atsakingas už ESSF, sakė:„Šiandien pateiktu pasiūlymu Sąjunga išreiškia solidarumą su Slovėnija ir nuo nelaimės nukentėjusiais Kroatijos ir Austrijos regionais. Siūlomas finansavimas palengvins finansinę naštą, kurią šios šalys patiria atkurdamos infrastruktūrą ir taikydamos gelbėjimo priemones. Ši parama padės nukentėjusiems regionams greičiau atsigauti. Komisija siūlo taisomąjį biudžetą, kurio pagrindu Taryba ir Parlamentas galės skirti lėšas, kuriomis būtų kompensuota žala Slovėnijos ir jos kaimynių ekonomikai“

    Po smarkių liūčių 2012 m. rudenį patvinus regiono upėms, buvo užlietos didelės Šiaurės Slovėnijos ir Kroatijos teritorijos. Austrijoje ypač nukentėjo prie Lavanto upės esantis Lavamiundo miestas. Komisijos atlikta analizė parodė, kad visose trijose šalyse potvyniai kilo dėl tų pačių meteorologinių aplinkybių. Tai leidžia ESSF išimties tvarka paramą suteikti ne tik labiausiai nuo nelaimės nukentėjusiai Slovėnijai, bet ir kaimyninėms šalims.

    Laikydamasi Solidarumo fondo taisyklių, Komisija siūlo skirti 14,6 mln. eurų paramą trims šalims: 14,08 mln. EUR Slovėnijai, 286 587 EUR Kroatijai ir 240 000 EUR Austrijai.

    Daugiau informacijos


  • ES sanglaudos politika padeda švelninti krizės padarinius ir skatina ekonomikos augimą, teigia Komisija 2013 m. strateginėje ataskaitoje

    (18/04/2013)

    Šiandien Europos Komisija pateikė ES struktūrinių fondų veiklos valstybėse narėse apžvalgą. Strateginėje 2007–2013 m. sanglaudos politikos programų įgyvendinimo ataskaitoje apibendrinami valstybių narių pateikti duomenys, dažniausiai apimantys laikotarpį iki 2011 m. pabaigos. Nors iki programų pabaigos 2015 m. dar liko ketveri metai, jau dabar Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo investicijomis užtikrinta pažanga ir nauda daugeliui piliečių.

    Remdamasi 2012 m. pabaigoje 27 valstybių narių pateiktomis ataskaitomis (daugelis jų grindžiamos 2011 m. duomenimis), Komisija pirmą kartą per programos įgyvendinimo laikotarpį pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiama pažanga siekiant konkrečių rezultatų ir išdėstomos svarbios bei aktualios mintys apie sanglaudos politikos potencialą gaivinant ES ekonomiką. Komisija įvardija investavimo sritis, kuriose reikėtų sparčiau atrinkti ir vykdyti 2007–2013 m. bendro finansavimo projektus, norint pasiekti nustatytų tikslų.

    Daugiau informacijos

    Pranešimas spaudai

    27 valstybių narių metinės įgyvendinimo ataskaitos

    Daugiau informacijos apie Europos sanglaudos politiką rasite

    #cohesionpolicy @EU_Regional @JHahnEU

  • Savaitės projektas „Asmenų su klausos negalia integravimas į Lietuvos darbo rinką“

    (22/03/2013)

    „Darbo link – tarpininkavimo paslaugų įdarbinant asmenis su klausos negalia plėtra“ yra socialinis projektas, vykdomas pasitelkus informacinius vaizdo įrašus. Šį trejų metų trukmės projektą, kuris gavo 891 100 tūkst. eurų finansavimą iš ES paramos lėšų, 2009 m. kovo mėn. pradėjo įgyvendinti Lietuvos respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras.

     

    Vaizdo įrašai yra skirti klausos negalios neturinčiai visuomenės daliai – ypač darbdaviams. Jų tikslas – atskleisti kurčiųjų sugebėjimus ir įdarbinimo galimybes. Pagrindinė mintis ta, kad kurtieji

    yra visuomenės dalis ir niekuo nuo mūsų nesiskiria. Turėtume skirti šiek tiek daugiau dėmesio bendravimui ir bendradarbiavimui su jais.

     

    Vykdant projektą specialiai išmokyti įdarbinimo specialistai arba tarpininkai keliuose pasirinktuose darbo centruose padėdavo klausos negalią turintiems asmenims išsiaiškinti įsidarbinimo galimybes. Net šešis mėnesius palaikydami ryšį ir reguliariai lankydamiesi darbovietėse jie padėdavo išspręsti įvairiausias problemas ir dažnai tarpininkaudavo tarp darbdavio bei darbuotojo.

     

    Iš daugiau nei 600 aktyviai projekte dalyvavusių asmenų su klausos negalia buvo įdarbinta daugiau nei 400.

     

    2010 m. šie vaizdo įrašai buvo transliuojami per kelis nacionalinius Lietuvos TV kanalus ir internetu.

     

    Projektas „Darbo link – tarpininkavimo paslaugų įdarbinant asmenis su klausos negalia plėtra“ buvo apdovanotas „RegioStars 2013“ prizu komunikacijų kategorijoje „ES regioninės politikos plėtra pasitelkiant trumpus informacinius vaizdo įrašus“.

     

    Vaizdo įrašai

    Projekto svetainė

  • 2007–2013 m. pabaigos gaires

    (21/03/2013)

    2013 m. kovo 20 d. Komisija priėmė 2007–2013 m. paramos teikimo pabaigos gaires. Jose valstybėms narėms pateikiama orientacinė baigimo teikti pagalbą sistema.

    Gairėse atsižvelgiama į 2000–2006 m. pagalbos teikimo pabaigos proceso metu sukauptą patirtį siekiant išvengti tada nustatytų trūkumų ir kliūčių.

    2007–2013 m. pabaigos gaires

  • Pažangus, tvarus ir integracinis augimas. ES sostinės – itin svarbios strategijos „Europa 2020“ partnerės

    (03/03/2013)

    Sostinėms tenka esminis vaidmuo kuriant Europos Sąjungos ir jos valstybių narių gerovę.  Europos sostinės yra ne tik labai svarbios formuojant ES įvaizdį užsienyje, bet ir reikšminga jos kultūrinės tapatybės ir patrauklumo dalis bei galinga konkurencingumo, užimtumo ir inovacijų diegimo varomoji jėga. Jose sutelktos ir Europos problemos, tarp jų – vis didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Sostinės – tai laboratorijos, kuriose būtina rasti ES socialinių ir ekonominių problemų sprendimus.

    Todėl mes, ES sostinių merai, sveikiname Europos Komisijos iniciatyvą pradėti tiesioginį dialogą su sostinėmis ir mūsų miestams suteikti daugiau svarbos kaip tiesioginiams ES partneriams. Strategijos „Europa 2020“ tikslai nebus pasiekti be aktyvaus mūsų dalyvavimo. Sostinės – tai inovacijų bei pažangaus augimo varikliai, jos dažnai yra švietimo ir mokslinių tinklų šerdis. Be sostinių neįmanomas tvarus augimas, nes jų transporto, energetikos ir aplinkos politika jam turi lemiamo poveikio. Mūsų sostinių dedamos pastangos integraciniam augimui didinti – vienos svarbiausių, kadangi jos yra socialinės, kultūrinės ir etninės įvairovės centrai.

    Ir toliau prisidėsime prie konkurencingumo, tvaraus augimo, inovacijų ir įtraukties skatinimo, kad būtų įveikta dabartinė ekonomikos, finansų ir socialinė krizė.

    Atsižvelgdami į dabartines diskusijas dėl 2014–2020 m. finansinės programos, naujų struktūrinių ir investicinių fondų reglamentų bei kitų ES programų, manome, kad:

    * iššūkiai miestams turi būti sprendžiami integruotai – ekonominiai, aplinkos, socialiniai, kultūros ir demografiniai aspektai turi būti nagrinėjami drauge. Todėl sveikiname Europos Komisijos įsipareigojimą laikytis integruoto požiūrio;

    * rengiant būsimą ES politiką ir veiksmus transporto, aplinkos, energetikos, įmonių, užimtumo, mokslinių tyrimų, klimato, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi bei skaitmeninės darbotvarkės srityse reikėtų atsižvelgti į miestus. Svarbus geresnis miesto klausimų koordinavimas, kurį vykdys Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas; mes atidžiai tai stebėsime;

    * atsižvelgdami į sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį sveikiname Komisijos pasiryžimą išbandyti naujas idėjas ir darbo būdus vykdant siūlomus miestų novatoriškus veiksmus;

    * Komisijos pasiūlymai dėl aktyvesnio valdymo perdavimo miestams, įskaitant ES struktūrinių fondų valdymą, yra nepaprastai svarbūs užtikrinant, kad miestų uždaviniai būtų gerai suprantami ir kad jų įgyvendinimas atitiktų realius poreikius;

    * reglamentų projektuose nagrinėjamos prioritetinės temos (energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančioji energija, jaunimo nedarbas, inovacijos ir mažųjų bei vidutinių įmonių konkurencingumas) yra strateginiai mūsų miestų klausimai. Palankiai vertiname naujas galimybes juos spręsti integruotai ir viliamės, kad Komisija naujuosius teisės aktus įgyvendins lanksčiai ir atsižvelgdama į vietos ypatumus;

    * tikimės tęsti dialogą su Europos Komisija.

  • Pažangi specializacija, Sanglaudos fondo pasiekimai ir Lenkijos sėkmės istorijos šio sezono žurnale „Panorama“

    (08/02/2013)

    2012 m. žurnalo „Panorama“ žiemos leidimas „Pažangi specializacija“ jau pasiekiamas internete. Svarbiausia leidinio tema – 6 puslapių straipsnis apie pažangios specializacijos strategijas – regioninės ekonomikos augimo variklius. Straipsnyje analizuojami pažangios specializacijos apibrėžimai ir galimybės, S3 platformos teikiama parama ir 2012 m. rugsėjo mėn. Baryje dirbusios Europos komisijos darbo grupės ataskaitos, padėjusios Italijos regionams pasirengti naudoti šias strategijas 2014–2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu.

    Kita svarbi tema – išskirtinis interviu su Lenkijos regioninės plėtros ministre Elżbieta Bieńkowska. Ji pristato Lenkijos pažangą nuo priėmimo į Europos Sąjungą 2004 m., vystant infrastruktūrą, kuriant darbo vietas ir didinant BVP. Ministrė taip pat žvelgia į ateitį ir tikisi, kad kitu programos įgyvendinimo laikotarpiu bus daugiau investuojama į mokslinius tyrimus, inovacijas bei tvarios energijos ir transporto sprendimus.

    Toliau analizuojama paskutinė „Eurobarometer“ suvestinė „Regionų apžvalga“ (angl. „A view from the regions“). Čia pateikti stebėtinai teigiami rezultatai apie gyvenimo kokybę ir ateities perspektyvas. Taip pat skelbiami nuotraukų konkurso „Europa mano regione“ laimėtojai bei pridedama didelio formato kelių konkurse dalyvavusių nuotraukų plakato įklija.

    Dar pateikiama išankstinė „RegioStars 2014“ ir kitų sėkmingų ES regionuose vykdomų projektų profilių apžvalga.

    Šiuos straipsnius ir dar daugiau informacijos rasite „Panorama“ 44 leidinyje.

  • RegioStars 2013: Komisija apdovanojo novatoriškiausius projektus, finansuotus ES lėšomis

    (31/01/2013)

    Europos regioninės politikos komisaras Johannes Hahn ir Luc van den Brande paskelbė 2013 m. prestižinių „RegioStars“ apdovanojimų, skiriamų už Europos novatoriškiausius projektus, kurių pavyzdys gali įkvėpti kitus regionus, laimėtojus. 6-tą kartą rengiamas konkursas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – gautos 149 paraiškos, iš jų buvo išrinkti 27 finalininkai. Tačiau tik 5 iš jų buvo paskelbti nugalėtojais: šiais metais Briuselyje vyksiančioje ceremonijoje bus apdovanoti projektai iš Porto, Šiaurės Vakarų Anglijos regiono, Varmės Mozūrų vaivadijos, Berlyno ir Lietuvos.

    Laimėtojai:

    Category 1: “UPTEC – Parque de Ciência e Tecnologia da Universidade do Porto” and Portrait
    More information on the project

    Category 2: ENWORKS Resource Efficiency Support and Portrait
    More information on the project

    Category 3: Individual Employment Paths and Portrait
    More information on the project

    Category 4: Neighbourhood Management Berlin and Portrait
    More information on the project

    Category 5: Towards Work – development of mediation services in recruiting people with hearing disabilities

  • ES Baltijos jūros regiono strategija: informacijos apie pradinių pinigų finansavimą diena

    (23/01/2013)

    Pradinių pinigų finansavimas yra nauja Baltijos jūros regionui taikoma dotacijų schema. Pagrindinė pradinių pinigų paskirtis – paremti svarbiausių projektų rengimą ir kitas strategines iniciatyvas (susijusias su ES struktūriniais fondais, nacionalinio finansavimo agentūromis arba kitomis 2014 m. ir vėlesnio laikotarpio finansavimo programomis), skatinančias veiksmų plano dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą.

    Jei sudomino informacijos diena, užsiregistruokite iki 2013 m. vasario 14 d.

ES regionų politika: būkite informuoti
Socialinės medijos