FLAPP projekto, suvienijusio 15 šalių pastangas, metodas grįstas matematika ir tarpdiscipliniškumu. Projekto metu sukurti potvynių keliamos rizikos sprendimo praktiniai būdai. FLAPP (Potvynių informacijos ir prevencijos pasienio zonose) projektas sudarė sąlygas formuoti partnerystes, kurios kitu atveju niekada nebūtų atsiradusios, ir imti taikyti priemones, tarp kurių yra potvynių prognozavimas ir upių baseinų tvarkymas, siekiant apsaugoti gyventojus, gamtą ir ekonominę plėtrą rizikingose pasienio zonose.
- 17 December 2009
Buvo įdomu stebėti Olandijos „Erdvės upei“ projekto vykdymą. Suvokiau, kad potvynių valdymas ir gamtos vystymas gali būti suderinami, jei tik yra pakankamai vietos. Galiu pasinaudoti šia informacija savo paties darbe ir pasiūlyti priemones savo regiono valdžiai.
FLAPP projekto apimamų teritorijų gyventojams potvyniai – ne naujiena, tad 37 partneriai dalinosi vertinga savo vandentvarkos patirtimi, sukaupta 12 upių baseinų zonose. Partneriai keitėsi patirtimi, įgyta teritorijose nuo Airijos iki Graikijos, nuo Estijos iki Ispanijos, ir pritaikė ją praktiniam naudojimui.
Idėjos virsta gera praktika
FLAPP tinklui vadovavo Maso-Reino Euroregionas (Mastrichtas, Nyderlandai). Pagrindinis projekto partnerių siekis buvo kiek įmanoma labiau sustiprinti potvynių prevenciją, prognozuoti potvynius, skleisti informaciją ir mažinti nuostolius. Regionų vandentvarkininkams talkino universitetų tyrėjai ir NVO, taip sustiprindami talentų potencialą. Tinklo pateiktos idėjos upių ir šaltinių sistemų valdymo atžvilgiu netrukus buvo realizuotos, sukuriant atitinkamas priemones, kaip antai Geros praktikos žemėlapį, Geros praktikos sąrašą ir strategines rekomendacijas, skirtas EU ir nacionalinėms valdžios įstaigoms.
Potvynių prevencija visais aspektais
Atidžiai nagrinėdami 15 pasienio zonų (tarp kurių buvo ir ES nepriklausančios šalys), projekto partneriai domėjosi labai įvairiais upių baseinais, kuriuose teka Dunojus, Tisa, Evra, Ebra, Nemunas, Masas, Reinas, Šeldė, Elbė ir Oderis. Partneriai tyrė potvynių prevenciją, remdamiesi struktūrinėmis ir erdvinėmis priemonėmis, tvariu potvynių valdymu, ypač svarbiose ekologinėse zonose, stichinių nelaimių valdymu, tarptautiniu bendradarbiavimu, skatinančiu upių baseinų tyrimo metodą, ir informacijos apie potvynius skleidimu visuomenėje. Buvo pristatytos ir aptartos naujos potvynių valdymo sąvokos („upinė teritorija“ ir „erdvė upei“). FLAPP strategija, skirta žinių skleidimui ir prevencijai, apėmė ir tinklalapį, bukletus, ženklus, lankstinukus, ataskaitas apie potvynių politiką, informacines sistemas ir tarptautinius žemėlapius.
Bendradarbiavimas ties upių pakrantėmis kuria varomąją jėgą
Projekto metu buvo inicijuoti tarptautiniai susitikimai, kuriuose siekiama tirti potvynius ir taršą, taip pat ir palei Nemuno deltą Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Be to, tikimasi, kad Airijos potvynių rekomendacijos bus išverstos į graikų kalbą ir pritaikytos Evros deltoje; potvynių valdymui Segede ir Budapešte (Vengrija) panaudota Mastrichto (Olandija) mobilių užtvankų patirtis, tuo tarpu Tisos upės baseino potvynių informacijos centras vadovavosi Saksonijos potvynių centro rekomendacijomis.