CHEMSEA sprendžia karinės ginkluotės problemą Baltijos jūroje

Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Baltijos jūroje buvo paskandinta apie 50 000 tonų cheminės ginkluotės, kuri kelia pavojų aplinkai. CHEMSEA projektu siekiama geriau ištyrinėti vietas, kuriose yra nuskandinta ginkluotė, jos būklę ir apimtis bei įvertinti, kaip ji reaguoja į Baltijos jūros sąlygas.

 Papildomos priemonės

 
Mėginių tyrimas pagal CHEMSEA projektą. © CHEMSEA Mėginių tyrimas pagal CHEMSEA projektą. © CHEMSEA

" Bendroji išvada, kurią galima padaryti iš CHEMSEA projekto yra tokia, kad cheminės ginkluotės laidojimo vietos, net ir nekeldamos tiesioginio pavojaus, Baltijos jūroje ir toliau išliks rimta problema. Viena vertus, tai yra nežinomo dydžio ir sunkiai kontroliuojamos išsklaidytos potencialios taršos zonos. Kita vertus, tokios zonos kelia rimtų problemų ekonomikai, mažindamos Baltijos jūros saugumą ir didindamos galimų investicijų šiame regione kaštus. "

CHEMSEA vadovas

CHEMSEA ištyrinėjo oficialias ir neoficialias ginkluotės laidojimo vietas atlikdama hidroakustinės detekcijos ir magnetometrijos tyrimus, tuo buvo siekiama nustatyti sąsajas tarp jūros dugno ir magnetinių laukų trikdžių, ištyrinėti sroves bei paimti mėginių, leidžiančių nustatyti konkrečioms vietoms būdingas gamtines sąlygas. Į žemėlapius įtraukti objektai buvo priskirti kategorijoms, išskiriant objektus, kuriuos reikia nagrinėti toliau, bei įvedant vietų, kuriose yra nuskandinta ginkluotė ir jūros dugnas yra užterštas, koordinates į žemėlapius.

Toksiškumo tyrimais buvo siekiama įvertinti cheminių ginklų ir jų medžiagų biologines reakcijas įvairiomis sąlygomis. Tose vietose, kuriose yra sukaupta daugiausiai ginklų, prieš atliekant cheminių medžiagų biologinio poveikio gyvajai gamtai matavimus buvo nuleisti narvai.

Standartizuotos reagavimo procedūros

CHEMSEA peržiūrėjo nacionalinius įstatymus, susijusius su cheminio ginklo medžiagomis (CGM), ir parengė darbo su tokia ginkluote, kenksmingomis atliekomis bei užterštų nuosėdų utilizavimo gaires. Buvo parengtas regioninis veiksmų planas, apimantis veiksmus, kurių reikėtų imtis tuo atveju, jei jūroje būtų atsitiktinai sužvejota arba į krantą būtų išmesta cheminė ginkluotė. Buvo parengti modeliai abiem situacijoms, pagal kuriuos buvo standartizuoti nacionaliniai reagavimo planai ir procedūros

Buvo įvertinta, kaip tikslinės grupės, įskaitant žvejus ir pakrančių darbuotojus, yra pasirengusios reaguoti į kontakto su CGM pavojų. Mokymais buvo siekiama suteikti daugiau žinių apie jūroje nuskandintus cheminius ginklus bei rekomenduojamas pavojaus sumažinimo procedūras.

Kova vyksta kiekvieną minutę

CGM kelia pavojų išsiskyrimo į aplinką atveju. Taip gali atsitikti dėl ginklų metalinių apvalkalų korozijos. Kaip greitai ir kiek stipriai cheminė ginkluotė rūdija Baltijos jūroje, nėra tiksliai žinoma, tačiau tai priklauso nuo tokių faktorių kaip medžiaga, iš kurios yra pagamintas ginklas, apvalkalo sienelių storio bei vietos, kurioje ginklas yra palaidotas, pobūdžio. Žinios apie CGM poveikį jūrinei aplinkai taip pat yra ribotos.

Mažai tikėtina, kad ginkluotę gali išplauti į krantą, tačiau naujos technologijos, kurios leidžia atlikti darbus jūros regionuose, kuriuose dugnas yra giliai ir kuriuose yra palaidota ginkluotė, bei mechaniniai trukdžiai gali sukelti medžiagų nuotėkį iš ginklų. Per metus užregistruojama apie dešimt atvejų, kai CGM tinkluose sugauna žvejai.


Bendros investicijos ir ES finansavimas

Bendros investicijos į CHEMSEA projektą sudarė EUR 4 500 000, iš jų EUR 3 621 910 iš Baltijos jūros regiono programos 2007–2013 metų laikotarpiui skyrė ES Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).


Projekto terminas

27/11/2015

Vaizdo įrašai