Pagrindinė ES investavimo politika

 Papildomos priemonės

  •  
  •  Sumažinti šriftą  
  •  Padidinti šriftą  

Regioninė politika yra pagrindinė ES investavimo politika

Regioninė politika nukreipta į visus Europos Sąjungos regionus ir miestus, ja siekiama remti darbo vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, ekonomikos augimą ir pagerinti piliečių gyvenimo kokybę.

Kad šie tikslai būtų pasiekti ir skirtingi plėtros poreikiai visuose ES regionuose būtų patenkinti, 2014-2020 m. sanglaudos politikai buvo atidėti 351,8 mlrd. eurų – t. y. beveik trečdalis ES biudžeto. 

Kaip teikiamas finansavimas

Regioninė politika įgyvendinama per tris pagrindinius fondus. Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Sanglaudos fondą (SF) ir Europos socialinį fondą (ESF).

Šie fondai kartu su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) sudaro Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus. .

Regioninė politika ir strategija „Europa 2020“

Regioninė politika stipriai veikia daugelį sričių. Jos investicijos padeda siekti daugelio ES politikos tikslų ir papildo kitas ES politikas, pavyzdžiui, veikiančias švietimo, užimtumo, energetikos, aplinkos apsaugos, bendrosios rinkos, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

Konkrečiai, sanglaudos politika suteikia investavimo sistemą ir strategiją, reikalingą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų: pažangaus, tvaraus ir integruoto Europos Sąjungos augimo iki 2020 m.

Penki 2020 m. ES tikslai:

  1. Užimtumas: darbą turės 75 proc. 20-64 m. amžiaus asmenų
  2. Moksliniai tyrimai ir plėtra: į mokslinius tyrimus ir plėtrą bus investuojama 3 proc. ES BVP
  3. Klimato kaita ir energijos tvarumas:
    • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija bus sumažinta 20 proc., lyginant su 1990 m. lygiu
    • 20 proc. energijos bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių
    • energijos vartojimo efektyvumas išaugs 20 proc.
  4. Švietimas:
    • mokyklos nebaigusiųjų skaičius bus sumažintas ir sieks mažiau kaip 10 proc.
    • bent 20 mln. mažiau žmonių grės skurdas arba socialinė atskirtis.
  5. Kova su skurdu ir socialine atskirtimi: bent 20 mln. mažiau žmonių grės skurdas arba socialinė atskirtis.

Kiekviena valstybė narė priėmė savo nacionalinius tikslus šiose srityse.

Regioninė politika stiprina Europos solidarumą

Didžioji dalis sanglaudos politikos finansavimo yra skirta mažiau išsivysčiusioms Europos valstybėms ir regionams. Politika siekia padėti šioms valstybėms ir regionams pasivyti kitus ir sumažinti ekonominę, socialinę ir teritorinę nelygybę, kurios vis dar esama ES.

Regioninė politika padėjo Europos regionams ir miestams išgyventi skaudžiausius krizės rezultatus.

Regioninė politika sušvelnino 2008 m. prasidėjusios finansų krizės poveikį remdama valstybines investicijas ir plėtodamas ES investicijų lankstumą, pavyzdžiui, perprogramuodama fondus arba padidindama bendro finansavimo santykį tokiose valstybėse kaip Kipras, Graikija, Vengrija, Airija, Portugalija ir Rumunija. Jei ne sanglaudos politika, krizės metu mažiau išsivysčiusių valstybių narių valstybinės investicijos būtų papildomai sumažėjusios 45 proc.

Bendras finansinis poveikis

Sanglaudos politika yra tolesnio viešojo ir privataus finansavimo katalizatorius – ne vien dėl to, kad įpareigoja valstybes nares iš savo nacionalinio biudžeto skirti bendrą finansavimą, bet ir todėl, kad kuria investuotojų pasitikėjimą.

Atsižvelgiant į nacionalinius įnašus ir kitas privačias investicijas, tikimasi, kad 2014-2020 m. sanglaudos politikos poveikis sieks apie 450 mlrd. eurų.