Inspiring non-EU countries

 Papildomos priemonės

 

Naujienos

    Vyresnysis išorės ekspertas ir buvęs Regioninės ir miestų politikos GD pagrindinis patarėjas Ronald Hall pristato savo požiūrį į ES tarptautinio miestų bendradarbiavimo programą.

    Šiuo metu miestuose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Miestai yra plėtros ir vystymosi šaltinis. Todėl jie traukia kaimo vietovių gyventojus, ieškančius galimybių daugiau uždirbti, gauti aukštos kokybės švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas bei užtikrinti geresnę ateitį savo vaikams.

    Perėjimas nuo mažesnio našumo veiklos kaimo vietovėse (visų pirma tradicinio žemės ūkio) prie daugiau pridėtinės vertės sukuriančių gamybos ir daugybės paslaugų sektorių veiklos sričių miestuose yra ekonomikos augimo pagrindas. Šiuo keliu jau senokai žengia labiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys, kurių pavyzdžiu seka ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys.

    Urbanizacijos nauda, kurią davė daug išteklių eikvojanti miestų plėtra, būdinga pramoninių šalių augimui XX amžiuje, turi savo kainą. Gamtos išteklių, įskaitant pačią gamtą, išeikvojimas ir oro, upių bei vandenynų užterštumas kelia grėsmę gyvenimo išsivysčiusių šalių didžiuosiuose miestuose kokybei.

    Todėl svarbu, kad besivystančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kuriose urbanizacija ir ekonomikos augimas vyksta vienu metu, tinkamai įsisavintų pramoninių šalių įgytą patirtį. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys savo miestų politikoje turėtų atsižvelgti į nacionalinių ir miestų valdžios institucijų pastaraisiais dešimtmečiais sukauptą gerąją patirtį ir padarytas klaidas.

    Abipusės naudos siekimas

    Toks bendradarbiavimas užtikrina abipusiškai naudingą situaciją. Pramoninės šalys, kurios pradėjo urbanizaciją prieš šimtmetį ar anksčiau, iš tikro turi kuo pasigirti, tačiau tiesa ir tai, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, galbūt mažiau varžomos tradicijų, gali joms pasiūlyti nemažai novatoriškų sprendimų. Ne paslaptis, kad vieni didžiausių miestų yra besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, kaip antai Kinijoje, Indijoje bei Lotynų Amerikoje.

    Vis dėlto labiausiai bendradarbiavimą ir dalijimąsi patirtimi skatina bendras šalių ir žemynų siekis išsaugoti mūsų planetą. Būtina drauge sukurti urbanizacijos modelį, kuris būtų tvarus, saugotų gamtą bei gamtos išteklius ir mažintų išmetalus, teršiančius mūsų miestus, kenkiančius mūsų vaikų sveikatai ir prisidedančius prie visuotinio atšilimo. Štai kodėl tvari urbanizacija yra esminė Jungtinių Tautų patvirtintų Darnaus vystymosi tikslų dalis, paskatinusi, be kita ko, priimti Naująją miestų darbotvarkę, kurią 2016 m. Kite, Ekvadore, patvirtino daugiau nei 170 šalių.

    Europos Komisijos Regioninės ir miestų plėtros generalinis direktoratas pasirašė 14 bendradarbiavimo regioninės ir miestų politikos srityje sutarčių su šešiais ES „strateginiais partneriais“ (Kinija, Rusija, Brazilija, Meksika, Japonija ir Indija), Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova ir Gruzija), Lotynų Amerikos šalimis (Argentina, Čile, Peru ir Kolumbija) ir Centrinės Amerikos integracijos sistema (SICA). Dar nepasirašius tokių sutarčių jau buvo bendradarbiaujama su kitais strateginiais partneriais, kaip antai Kanada ir Pietų Afrika, bei regioninėmis grupėmis, kaip antai Karibų bendrija (CARICOM), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Pietų Afrikos muitų sąjunga (SACU) ir Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga (UEMOA).

    ES labai rimtai žvelgia į tvarios urbanizacijos keliamus iššūkius. Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Creţu, 2016 m. Kiote atstovavusi ES, įpareigojo ES skirti žinių ir išteklių Naujosios miestų darbotvarkės pažangai. Tai svarbu tiek pačiai ES, patvirtinusiai ES miestų darbotvarkę, nustatančią miestų plėtros programų įgyvendinimo 28-iose valstybėse narėse gaires, tiek ir jos diplomatiniams santykiams su ES nepriklausančiomis šalimis.

    Tvarios miestų plėtros veiksnys

    Šiandien pagrindinė bendradarbiavimo išorės mastu priemonė yra ES tarptautinio miestų bendradarbiavimo programa (2017–2019 m.), kuria remiamas ES ir ES nepriklausančių miestų bendradarbiavimas tvarios miestų plėtros srityse. Ši programa grindžiama penkerių metų trukmės bandomaisiais veiksmais, kurių buvo imtasi įgyvendinant ES Pasaulio miestų projektą ir URBELAC tinklo projektą.   

    Įgyvendinant Pasaulio miestų projektą (2015–2018 m.), ES miestai bendradarbiavo poromis su miestais partneriais iš Kanados, Kinijos, Indijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Indonezijos, Vietnamo, Australijos ir Pietų Afrikos. Miestų poros keitėsi patirtimi tokiose srityse, kaip pažangi miestų plėtra, energijos vartojimo efektyvumas, atliekų tvarkymas, tvarus judumas ir pan. Pagal URBELAC projektą (2011–2019 m.), kuris šiuo metu žengia į ketvirtą etapą, Europos Komisija ir Amerikos valstybių plėtros bankas remia išrinktus ES, Lotynų Amerikos ir Karibų šalių (LAK) miestus. Pagal šį projektą sukurtas ES ir LAK tinklas skatina dalytis patirtimi, atlikti lyginamąją analizę ir rengti veiksmų planus. Pasaulio miestų projektas ir URBELAC yra akivaizdus Europos Parlamento paramos tarptautinei diplomatijai miestų lygmenyje rezultatas.

    Pagal ES tarptautinio miestų bendradarbiavimo programą kuriamos miestų bendradarbiavimo platformos su Kinija, Indija, Japonija, Lotynų Amerika ir Šiaurės Amerika. Ši programa pažymi naują ES politikos, skatinančios tarptautinį miestų bendradarbiavimą, epochą. ES tarptautinio miestų bendradarbiavimo programoje dalyvauja apie 70 ES ir kitų pasaulio šalių miestų, sudariusių tarpusavio bendradarbiavimo sutartis dėl tvarios miestų plėtros. Jose numatyta parengti vietos veiksmų dėl integruotos miestų plėtros planus. Pagal šiuos planus teikiama pirmenybė bendradarbiavimui ES Miestų darbotvarkės ir Naujosios miestų darbotvarkės sektoriuose.

    Atsižvelgdami į Pasaulio miestų projekto įgyvendinimo metu įgytą patirtį, miestai laikosi daugiašališkumu grindžiamo požiūrio ir remiasi valdžios institucijų, verslo atstovų, mokslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės žiniomis bei patirtimi. ES miestų plėtros tinklo programa URBACT yra pagrindinis žinių ir patirties šaltinis, kuriuo remiantis vykdomas vietos veiksmų planavimas.

    Įgyvendinant ES tarptautinio miestų bendradarbiavimo programą buvo sukurti bendri bandomieji projektai, kurių ilgalaikę ateitį užtikrina ES ir kitų pasaulio šalių valdžios institucijų, mokslinių tyrimų agentūrų ir verslo atstovų pasirašyti susitarimo memorandumai.

    Geri pavyzdžiai

    Įgyvendinant šią programą Parma (Italija) buvo suporuota su Frederiktonu (Kanada). Šio Kanados miesto Paveldo, miestų planavimo, plėtros ir viešųjų darbų departamentas bendradarbiauja su Parmos Lygių galimybių tarnyba ir Europos projektų tarnyba. Siekdami stiprinti vietos demokratiją, abu miestai siekia išsiaiškinti kliūtis, trukdančias marginalizuotomos grupėms dalyvauti politikoje, bei šių kliūčių priežastis ir ieško būdų, kaip jas pašalinti ir sukurti įtraukesnę miestų aplinką.

    Italijos miestas Bolonija bendradarbiauja su Ostinu (Jungtinės Valstijos) įvairiausiose srityse, pradedant sveikesnio vietos maisto sistemos kūrimu bei efektyvaus išteklių naudojimo gerinimu ir baigiant atsparumo klimato kaitai stiprinimu. Be to, miestai išsamiai nagrinėja bendradarbiaujamojo miestų valdymo klausimus. Ostinas nusprendė, kad jo Tvarumo valdyba turėtų užmegzti glaudesnius ryšius su Ekonominės plėtros tarnyba.

    Roterdamas (Nyderlandai) bendradarbiauja su Suratu (Indija). Miestai bendrai sprendžia vandentvarkos klausimus – kaip užtikrinti geriamojo vandens kokybę, sumažinti pramoninių nuotekų keliamą vandens taršą, apsisaugoti nuo potvynių ir veiksmingai valyti nuotekas. Roterdamas tapo Suratui daug žinančiu partneriu, turinčiu didžiulės patirties vandentvarkos srityje. Savo ruožtu Suratas pamokė Roterdamą, kaip spręsti daug didesnio masto problemas, ir įkvėpė šį Olandijos miestą kitaip pažvelgti į sunkumus, su kuriais jam tenka susidurti.

    DAUGIAU INFORMACIJOS

    Panorama 66: Lithuania, building a smarter future

    http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/cooperation/international/urban/

    http://www.iuc.eu/

    http://world-cities.eu/

Daugiau naujienų

International Affairs

In the international relations arena, the Directorate General for Regional and Urban Policy acts in support of, and in cooperation with the External Relations family of Directorates General (European External action Service EEAS and DEVCO) and with DG TRADE. There is a growing interest in different parts of world in the process of European integration, not just from an institutional point of view but also in terms of the policies that promote European cohesiveness. First and foremost among the latter is European regional policy which seeks to ensure that the benefits of the single market in Europe based on the free movement of goods and services, labour and capital, are as widely spread as possible.

Principal among the features of EU regional policy that are of interest to third countries such as China, Russia and Brazil, as well as to international organisations such as MERCOSUR and ASEAN, are the financial dimension and the geographical targeting of resources between Member States and regions; the geographical and strategic objectives; and the different dimensions of the implementation system. So far as countries in the European Neighbourhood are concerned the EU wishes to promote key concepts of EU regional policy such as open markets, respect for the environment, participative democracy and partnership in the conception and implementation of development policy.

This interest comes at a time when the policy has undergone substantial changes. In effect, EU regional policy today is a means of delivering the Union's policy priorities across its territory. It does so by co-financing integrated, national or regional investment programmes, where the Union's contribution to the programmes is greatest in the least prosperous areas.

Today therefore, EU regional policy is an integral part of economic policy, but with the unique feature that it is delivered with the consent and involvement of the grassroots through a multi-level governance system where each level - European, national, regional and local - has a role to play. The involvement of the grassroots, for example, in devising regional and local strategies and selecting projects creates a sense of ownership of European policy and in that way contributes to territorial integration. It is these features that have inspired interest in large countries with major territorial imbalances that are seeking to combine the pursuit of a more even pattern of growth with governance systems that contribute to transparent public policies and that help to further integration through decentralisation.

As well as projecting notions of inter-regional solidarity and good governance, cooperation in the field of regional policy also provides the opportunity to project other values such as respect for the free market through competition, state aid and public procurement rules, for environmental rules and policies and for equal opportunities and minority rights. These create the framework conditions under which EU financial support is granted and provide positive incentives to achieving high standards in public policy.

Regional Policy Dialogues

The Commission, DG REGIO, has concluded formal agreements on regional policy cooperation with China PDF EN zh, Russia PDF EN EN, Brazil PDF EN EN, and Ukraine PDF EN Ukrainian, Georgia PDF EN, Moldova PDF EN, Chile PDF EN es, Peru PDF EN es, Argentina PDF en es, Japan PDF EN, Mexico PDF EN es, Sistema de Integracion de Centro-America (SICA) PDF EN es, Colombia PDF EN es. These countries are confronted with wide regional disparities as well as major challenges in terms of coordinating the different levels of government, and ensuring that decentralization can be achieved without compromising efficiency.

Brochure : European Regional Policy, an inspiration for Countries outside the EU?

November 2009 - PDF en es fr hy ka mo pt Russian Ukrainian Chinese

Posters: PDF en