Interreg : European Territorial Co-operation

European Territorial Cooperation (ETC), better known as Interreg,  is one of the two goals of cohesion policy and provides a framework for the implementation of joint actions and policy exchanges between national, regional and local actors from different Member States. The overarching objective of European Territorial Cooperation (ETC) is to promote a harmonious economic, social and territorial development of the Union as a whole. Interreg is built around three strands of cooperation: cross-border (Interreg A), transnational (Interreg B) and interregional (Interreg C).
Five programming periods of Interreg have succeeded each other:
 INTERREG I (1990-1993) -  INTERREG II (1994-1999) - INTERREG III (2000-2006) - INTERREG IV (2007-2013) - INTERREG V (2014-2020)

 Papildomos priemonės

  •  
  •  Sumažinti šriftą  
  •  Padidinti šriftą  

Naujienos

    Tam, kad Europos Sąjunga sėkmingai veiktų, sanglaudos politika turi apimti visus regionus – ir stipriausius, ir silpniausius.

    Europos regionai yra Europos Sąjungos pagrindas politiniu, ekonominiu, socialiniu ir kultūriniu požiūriu. Todėl stipri parama regionams po 2020 m. yra gyvybiškai svarbi Europos sėkmei. Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) leidžia mums sukurti realų postūmį ir padidinti investicijas. Jie užtikrina, kad Europa būtų prasminga ir prieinama piliečiams, taip skatindami bendradarbiavimą.

    Jau pačioje pradžioje Bavarija buvo parengusi savo poziciją dėl ESI fondų reformos, kuri bus vykdoma po 2020 m. Mūsų, kaip ir kitų Europos regionų, esminis rūpestis yra išlaikyti tinkamą ESI fondų lygį visiems Europos regionams. Tai ypač taikoma labiau išsivysčiusiems regionams, pavyzdžiui, Bavarijai, siekiant užtikrinti, kad jų didesnė regioninė kompetencija ir toliau būtų naudinga mažiau išsivysčiusioms kaimynėms dėl padidėjusios paklausos ir papildomos pridėtinės vertės. Bendra Europos paramos politika vienija Europą, o ne dalija ją į „paramos teikėjus“ ir „paramos gavėjus“.

    Be to, tokiame stipriame regione kaip Bavarija yra ne tik sparčiai augančių miestų ir miestelių. Visų pirma Čekijos kaimynystėje esantys rajonai priklauso struktūriškai silpnesnėms teritorijoms, todėl patenka tarp Europos regioninės plėtros fondo intervencijų prioritetinių sričių.

    ES regioninė politika yra mums tokia svarbi dėl to, kad ji tiesiogiai veikia Bavarijoje ir kituose Europos regionuose gyvenančius žmones. Daugelį projektų Bavarijoje galima įgyvendinti tik ES lėšomis. Kitaip nei trumpalaikės krizių valdymo priemonės, ESI fondai užtikrina ilgalaikį finansavimą visą finansavimo laikotarpį, iš anksto nustatant lėšas ir išteklius. Tai sudaro palankesnes sąlygas užtikrinti aukštą planavimo ir finansinio saugumo lygį. Tai taip pat leidžia siekti svarbių visos Europos tikslų, o tai nėra taip lengva – tam reikalinga politinė kantrybė. Ilgalaikiai, tvarūs, dotacijų pagrindu veikiantys ESI fondai neturėtų būti keičiami selektyviomis, trumpalaikėmis finansavimo priemonėmis. Vietoj to reikėtų išlaikyti strateginę, bendrą, į rezultatus orientuotą projektų finansavimo struktūrą.

    Po 2020 m. Europos šūkis turėtų būti „Statykite tiltus, ne sienas“. Visos pusės turėtų dirbti drauge, be jokių nereikalingų skirstymų. Tam reikia dar glaudžiau bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu. INTERREG programos neabejotinai prisidėjo prie Europos integracijos. Darbas su kaimynais aiškiai parodo vietos gyventojams stabilios Europos pridėtinę vertę – buvę pasienio regionai tapo susitikimo vietomis.

    Taip pat reikėtų stiprinti naujus politinius metodus, kaip antai makroregionines strategijas, ir toliau kurti sinergiją tarpvalstybinėse ES programose. ES strategijai dėl Alpių regiono (EUSALP) pirmininkaujanti Bavarija yra įsipareigojusi stiprinti ES makroregionines strategijas po 2020 m. Ji taip pat yra tvirtai pasiryžusi apriboti biurokratinę naštą finansavimo politikoje, taip sustiprindama pasitikėjimą savimi ir tuo pačiu užtikrindama, kad regioninė pagalba išlaikytų savo pridėtinę vertę.

    Europos sanglaudos politika yra tikra Europos solidarumo išraiška – stipresnės šalys remia silpnesnes. Bavarija tai supranta ir vertina. Ji pati sulaukė solidarumo iš kitų, kai stengėsi pereiti nuo žemės ūkio prie inovacijų. Šiandien Bavarijos įmonės bendradarbiauja su partneriais iš visos Europos. Todėl strateginė Europos regioninė politika apima visus Europos regionus, įskaitant labiau išsivysčiusius. Tai vienintelis būdas sustiprinti socialinę ir regioninę sanglaudą valstybėse narėse ir tarp jų, kartu remiant visų regionų ekonominę sėkmę. Kai mums pavyks tai padaryti ir kai vietos gyventojai patirs konkrečią Europos bendradarbiavimo naudą, piliečiai atgaus pasitikėjimą ES. 

    BEATE MERK

    Bavarijos Europos reikalų ir regiono santykių ministrė

    Panorama 62: Boosting innovation across the regions

    Europos regionų komiteto pirmininkas Karlas-Heinzas Lambertzas paaiškina, kaip neseniai pradėta iniciatyva „#CohesionAlliance“ siekiama didinti Europos piliečių informuotumą apie ES pagrindinę investicijų politiką.

     

    Šiais metais Europos Sąjunga neabejotinai išvengė dviejų populistinių ir ypač pavojingų grėsmių jos vienybei Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Įrodymų, kad ji nori reformuotis, galima rasti aukščiausiame lygmenyje, kai svarstoma Europos ateitis, tačiau šiandien ji tebestovi kryžkelėje.

    Nors bandyta imtis reformų, kartais – teigiamų, „senosios“ politikos sritys, visų pirma sanglaudos ir žemės ūkio, vis dar kelia grėsmę. Tuo pačiu atsiranda vis naujų iššūkių, pavyzdžiui, „Brexit“ arba būtinybė dėti daugiau pastangų dėl piliečių saugumo, gynybos, migracijos valdymo, pabėgėlių ir užsienio politikos.

    Esant tokiai situacijai, būtų klaida pasirinkti netinkamus tikslus, todėl Europos regionų komitetas gina tvirtą ir veiksmingą sanglaudos politiką, kuri būtų matoma piliečiams.

    Tuo tikslu buvo sukurtas „#CohesionAlliance“ arba Sanglaudos aljansas. Plačioji visuomenė per mažai žino apie sanglaudos politiką, nors tai yra pagrindinė ES investicijų politika. Iš tiesų, linkstama pamiršti, kaip Europa atrodytų be šios politikos.

    Skaičiai pasako viską

    Kaip pabrėžiama diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities, niekada nereikėtų pamiršti, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politika suteikė finansinę paramą 121 400 startuolių ir maždaug 400 000 MVĮ, 94 955 mokslinių tyrimų projektams ir 33 556 MVĮ ir mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimo projektams, 41 600 naujų ilgalaikių darbo vietų, susijusių su moksliniais tyrimais, 1 500 km geležinkelio kelio, priklausančio transeuropiniam transporto tinklui, modernizavimui ir galiausiai 49,7 milijono intervencijų, kuriomis siekta pagerinti žmogiškąjį kapitalą, dalyvių, kurių beveik pusė per šias intervencijas įgijo naujų įgūdžių.

    Piliečių akyse sanglaudos politika įkūnija Europą, kuri teikia apsaugą, visų pirma nuo neigiamų globalizacijos padarinių. Taip pat neatsitiktinai piliečių parama šiai politikai nuolat didėja, kaip rodo 2017 m. birželio mėn. atliktas Eurobarometro tyrimas, kuriame 78 % piliečių mano, kad ES regioninės investicijos turėjo teigiamą poveikį jų miestui ar regionui.

    Ši apsauga yra apčiuopiama – skaičiai kalba patys už save. Tačiau dabar, kai manoma, kad ateityje daugiametė finansinė programa (DFP) bus gerokai mažesnė, visų pirma dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, sanglaudos politika tebėra viena labiausiai puolamų Europos politikos sričių.

    Manau, kad Regionų komitetas vienas negali apginti šios politikos ir pasiekti laukiamų rezultatų. „#CohesionAlliance“ turi tapti katalizatoriumi visoms sanglaudą palaikančioms ir teritorijose įsitvirtinančioms iniciatyvoms. Tokių iniciatyvų yra daug ir gerų: miestai, regionai, pilietinė visuomenė, ekonominis pasaulis, asociacijos ir tinklai telkiasi tam, kad ateičiai pasiūlytų naują sanglaudos politiką.

    Pagrindinė idėja yra ne laikytis nekintamų fiksuotos sanglaudos politikos principų, o priešingai, parodyti, kad norint tęsti sanglaudos politiką, reikia ją pakeisti remiantis jos pagrindiniais principais ir darnia triada, paremta teritorine sanglauda, privačiojo sektoriaus sutelkimu tinkamomis finansinėmis priemonėmis ir lankstesniu Stabilumo ir augimo paktu.

    Regionų komiteto nuomonėje „už stiprią ir veiksmingą Europos sanglaudos politiką po 2020 m.“ pabrėžiama ši kryptis: biudžetas, atitinkantis mūsų užmojus; partnerystės politikos, grindžiamos teritoriniu požiūriu, principo pakartotinis patvirtinimas; drastiškas procedūrų, ypač valdymo ir kontrolės, supaprastinimas, pagrįstas diferencijavimo ir proporcingumo principais; stipresnė sąsaja su struktūrinėmis reformomis ex ante sąlygomis; nauji lėšų skyrimo rodikliai ir didesnis dėmesys regionų skirtumams; didesnis rezultatų matomumas.

    Jėgų suvienijimas

    Būtent dėl šių principų Regionų komitetas ir pagrindinės vietos valdžios institucijų asociacijos (CPMR, AER, Eurocities, CEMR, EPRA) susibūrė ir sukūrė šią „#CohesionAlliance“ platformą, skirtą surinkti visas iniciatyvas, kurias galima nustatyti tarp šių bendrųjų principų. Taigi, Regionų komitetas gali atstovauti teritorijoms ir piliečių reikalavimams derybose su institucijomis dėl būsimos DFP ir rengiant reglamentus dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų panaudojimo.

    Regionų komitetas savo nuomonę paskelbė 2017 m. gegužės 12 d., o gegužės 18 d. pradėta didžioji „#CohesionAlliance“ iniciatyva. Oficialiai šią platformą pradėsime naudoti spalio 9 d., kai prasidės Europos regionų ir miestų savaitė.

    Mano siekis yra užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų kuo apčiuopiamesnė ir matomesnė, kad joje dalyvautų kiek įmanoma daugiau išrinktų vietos, regionų, nacionalinių ir Europos atstovų. Be to, noriu, kad ji pasiektų visus tuos, kurie kasdien patiria sanglaudos politikos pridėtinę vertę.

    Būtent todėl šis aljansas bus spalio 10 d. vyksiančio Europos Parlamento regioninės plėtros komiteto ir Regionų komiteto Teritorinės sanglaudos komisijos posėdžio centre. Su Komisijos narės Corinos Creţu pagalba lapkričio 15 d. bus svarbu šias mintis perduoti Bendrųjų reikalų tarybai ir taip toliau didinti tų valstybių narių, kurios priims Europos ateičiai svarbiausius sprendimus dėl biudžeto, informuotumą.

    Kartu su aljansu mes sutelksime savo jėgas ir apginsime sanglaudos politiką visų europiečių labui.

    Siekdama tinkamai išnaudoti ekonominį ES pasienio regionų, kuriuose gyvena 150 mln. ES piliečių, potencialą, Komisija šiandien skelbia apie Pasienio ryšių punktą. Šio ryšių punkto paskirtis – padėti pasienio regionams pašalinti įsidarbinti ir investuoti trukdančias kliūtis.

    Verslui, darbuotojams ir studentams laviruoti tarp skirtingų administracinių ir teisinių sistemų tebėra sudėtinga ir brangu. Pasienio ryšių punktas, kuriam patikėta atlikti konkrečius veiksmus, atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. kalboje apie Sąjungos padėtį išsakytą raginimą užtikrinti skaidrumą mūsų bendrojoje rinkoje, pasienio regionams padės bendradarbiauti veiksmingiau.

    Jis 1) padės gerinti įsidarbinimo galimybes, 2) prisidės prie, pvz., sveikatos priežiūros ir viešojo transporto paslaugų teikimo gerinimo ir 3) sudarys palankesnes sąlygas verslui kitoje šalyje.

    Šis pasiūlymas yra dalis platesnio užmojo Komunikato „Skatinti ES pasienio regionų ekonomikos augimą ir sanglaudą“, kuriame, siekiant užtikrinti spartesnį ES pasienio regionų ekonomikos augimą ir jų glaudesnį bendradarbiavimą, nustatomi nauji veiksmai ir pateikiamas vykdomų iniciatyvų sąrašas.

    Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu kalbėjo: «Ketvirtadalis Europos turto sukuriama jos pasienio regionuose, tačiau visas jų ekonominis potencialas vis dar neišnaudojamas. Priešais mus – tikra galimybių aukso kasykla. Būtina jomis pasinaudoti. Komisija šiems regionams teiks tikslinę paramą, kuri jų gyventojams duos tiesioginės naudos.“

    Pasienio ryšių punktą sudarys Komisijos tarpvalstybinių klausimų srities ekspertai, kurie nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms teiks konsultacijas rinkdami gerosios praktikos pavyzdžius ir jais dalydamiesi per naująjį ES masto internetinį tinklą.

    Geresnės įsidarbinimo galimybės

    Jau dabar kasdien ar kas savaitę 2 mln. darbuotojų ir studentų kerta sieną. Tam, kad padėtų žmonėms susirasti darbą kitoje valstybėje, Pasienio ryšių punktas teiks paramą glaudžiau bendradarbiauti pageidaujantiems regionams. Jis gali teikti konsultacijas dėl abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir bendrų studijų programų arba verslininkams skirtas konsultavimo paslaugas.

    Pasienio ryšių punktas vienoje vietoje pateiks informaciją apie gerosios patirties pavyzdžius, susijusius su įdarbinimo kitoje šalyje paslaugomis, pvz., apie Ispanijos Galicijos regiono ir Portugalijos Šiaurės regiono sukurtą bendrą tinklą ar pagalbą, teikiamą per ES darbo mobilumo portalą EURES.

    Tokiu būdu Pasienio ryšių punktas gali prisidėti prie planuojamos ateityje steigti ir Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. kalboje apie Sąjungos padėtį paminėtos Europos darbo institucijos, kurios paskirtis – sutvirtinti visų lygmenų darbo rinkos institucijų bendradarbiavimą ir geriau valdyti tarpvalstybines situacijas.

    Platesnės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis

    Tam, kad pasienio regionai taptų patrauklesni ir įtraukesni viešųjų paslaugų srityje, Pasienio ryšių centras:

    • sudarys esamų pasienio sveikatos priežiūros įstaigų žemėlapį, panašų į Prancūzijos ir Belgijos parengtą pasienio sveikatos priežiūros zonų žemėlapį.
    • išnagrinės, kur abipus vidinių sienų trūksta geležinkelio linijų, kad pasienyje būtų užtikrintos veiksmingesnės viešojo transporto paslaugos.

    Verslo galimybės kitoje šalyje

    Pasienio ryšių punktas per internetinį tinklą skatins dialogą tarpvalstybiniais klausimas.

    Paprašius, Pasienio ryšių punkto ekspertai padės geriau suderinti verslo steigimo taisykles dalytis kitų pasienio regionų gerosios praktikos pavyzdžiais ir skatins dažniau naudotis internetinėmis procedūromis.

    Komisija, įsteigusi Pasienio ryšių punktą, kartu atrinks 20 projektų, kurių sprendimai kovojant su tarpvalstybinėmis kliūtimis novatoriški. Kvietimas teikti projektus bus paskelbtas iki 2017 m. pabaigos.

    Tolesni veiksmai

    Pasienio ryšių punktas pradės veiklą nuo 2018 m. sausio mėn.

    Tebesvarstant ES finansų ateitį, Pasienio ryšių punkto surinkti gerosios praktikos pavyzdžiai prisidės prie diskusijų dėl naujos kartos tarpvalstybinio bendradarbiavimo („interreg“) programų, siekiant kad jos padėtų veiksmingiau šalinti teisines ir administracines kliūtis ir leistų kurti tinkamai veikiančias tarpvalstybines viešąsias paslaugas.

    Daugiau informacijos

Daugiau naujienų

Introduction

In 1990, Interreg was developed as a Community Initiative in with a budget of just EUR 1 billion covering exclusively cross-border cooperation. Later, Interreg has been extended to transnational and interregional cooperation. For 2014-2020 European territorial cooperation is one of the two goals of Cohesion Policy besides investment for Growth and Job.

Interreg evolution

The 25th anniversary of Interreg has been celebrated in 2015 with a variety of events around Europe. Over the years, Interreg has become the key instrument of the European Union to support cooperation between partners across borders. The aim: to tackle common challenges together and find shared solutions - whether in the field of health, research and education, transport or sustainable energy.

2014-2020 period – Interreg V

In accordance with the new design of the European Cohesion Policy 2014-2020 and the targets set out in Europe 2020, Interreg has significantly been reshaped to achieve greater impact and an even more effective use of the investments. Key elements of the 2014-2020 reform are:
-Concentration
-Simplification
-Results orientation
The fifth period of Interreg is based on 11 investment priorities laid down in the ERDF Regulation contributing to the delivery of the Europe 2020 strategy for smart, sustainable and inclusive growth. At least, 80% of the budget for each cooperation programme has to concentrate on a maximum of 4 thematic objectives among the eleven EU priorities:

11 priorities

The fifth programming period of Interreg has a budget of EUR 10.1 billion invested in over 100 cooperation programmes between regions and territorial, social and economic partners. This budget also includes the ERDF allocation for Member States to participate in EU external border cooperation programmes supported by other instruments (Instrument for Pre-Accession and European Neighborhood Instrument).

Interreg Budget

Interreg and inter-regional cooperation 2014-2020: state of play - video recording of the briefing (07/05/2015)

2007-2013 period – Interreg IV

The forth programming period of Interreg had a total budget of EUR 8.7 billion (2, 5 % of the total 2007-13 allocation for cohesion policy). This budget includes the allocation for Member States to participate in EU external border cooperation programmes supported by other instruments (Instrument for Pre-Accession and European Neighborhood Instrument). The budget was distributed as follows:

  • 60 Cross-border – Interreg IV-A, along 38 internal EU borders. ERDF contribution: EUR 5.6 billion.
  • 13 Transnational – Interreg IV-B, covering larger areas of co-operation such as the Baltic Sea, Alpine and Mediterranean regions. ERDF contribution: EUR 1.8 billion.
  • The interregional co-operation programme (INTERREG IVC) and 3 networking programmes (Urbact II, Interact II and ESPON) cover all 28 Member States of the EU. They provide a framework for exchanging experience between regional and local bodies in different countries. ERDF contribution: EUR 445 million.

The European Grouping of Territorial Cooperation

Meetings & Events

Interreg Annual Meeting April 26-28 2017

Interreg Annual Meeting June 6-7 2016

Interreg Annual Meeting September 15 2015

Interreg Annual Meeting May 19-20 2014

European Territorial Cooperation Annual Meeting 2013

Annual meeting of cross-border programmes 2011

Publications

European Territorial Cooperation: building bridges between people