Bulgarija rengiasi pastūmėti diskusijas apie sanglaudos politiką į priekį

Bulgarijai ruošiantis 2018 m. sausio mėn. perimti pirmininkavimą ES Tarybai, už ES lėšų koordinavimą ir ekonominę politiką atsakingas Ministro Pirmininko pavaduotojas Tomislav Donchev išsako savo nuomonę apie sanglaudos politiką po 2020 m. ir kalba apie Europos solidarumo svarbą. 

Ar ES sanglaudos lėšos pasitarnavo Bulgarijos piliečiams nuo šalies įstojimo į ES prieš dešimt metų? Kokius konkrečius projektus galėtumėte paminėti?

Sanglaudos politikos poveikis Bulgarijos visuomenei yra išties reikšmingas, o investicijų poveikis pasireiškia per ilgą laiką. Rezultatai jau dabar akivaizdūs. Pastarąjį dešimtmetį parama buvo skirta daugiau nei 12 000 projektų, o įsisavinusi europines lėšas mūsų šalis pasiekė išties puikių rezultatų: į užklasinę ir mokyklinę veiklą įtraukta daugiau nei 800 000 mokinių, suorganizuoti specializuoti mokymai beveik 70 000 bedarbių, subsidijos skirtos 1 120 startuolių, sukurta daugiau nei 372 000 naujų darbo vietų ir pan.

Kokios naudos Bulgarijai atnešė bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis ir ES regionais?

Įstojusi į Europos Sąjungą Bulgarija tapo daug didesnė netiesiogine to žodžio prasme. Pagrindinės ES laisvės – laisvas asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas – suteikė mums puikių galimybių ir gerokai praplėtė mūsų akiratį. Mes turime didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą, daugiau galimybių dirbti, gyventi bei mokytis užsienyje ir didžiulę potencialią rinką. Be to, dabar paprasčiau užmegzti verslo ryšius ir bendradarbiauti su ES šalimis ir regionais. Tačiau kartu susidūrėme ir su didžiuliu iššūkiu – protų nutekėjimu. Jaunų, gabių ir išsilavinusių žmonių emigracija kelia didžiulį susirūpinimą ne tik Bulgarijoje, bet ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

Kaip dabartinės programos padeda skatinti ekonomikos augimą? Kokių konkrečių rezultatų tikitės pasibaigus šiam programavimo laikotarpiui (2014–2020 m.)?

2007–2013 m. laikotarpiu Europos investicijos turėjo didžiulį teigiamą poveikį Bulgarijos makroekonominiams rodikliams. Daugiau nei 15 % išaugo užimtumas, apie 15 % padidėjo vidutinis darbo užmokestis ir beveik 14 % – privatus vartojimas. Visa tai turėjo įtakos bendrajam vidaus produktui, kuris dėl Europos investicijų, mūsų apytikriais skaičiavimais, išaugo daugiau nei 11 %. Atsižvelgdamas į tai, jog dabartinio laikotarpio programavimo kokybė yra geresnė nei praėjusio laikotarpio, esu įsitikinęs, kad ir rezultatai, kuriuos pasieksime iki 2023 m., bus geresni.

Kaip vertinate pasisakymus, kad besivystančios šalys neturi administracinių gebėjimų valdyti jiems skirtas ES lėšas?

Negaliu sutikti su tokiu vertinimu. Nemanau, kad tai taikytina visiems besivystantiems regionams. Pastaraisiais metais šiuose regionuose buvo įgyvendinta itin sudėtingų didelės apimties infrastruktūros projektų. Nereikėtų pamiršti, kad Europos investicijų valdymas yra susijęs ne tik su sanglaudos politikos tikslais, bet ir su tinkamu Europos teisės aktų dėl valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitų sričių taikymu. Tai ganėtinai sudėtingos ir ilgai trunkančios procedūros, kurios kartais gali sudaryti vėlavimo ar gebėjimų stokos įspūdį.

Pirmąjį 2018 m. pusmetį Bulgarija pirmininkauja ES Tarybai – pirmąkart nuo įstojimo 2007 m. Kaip vertinate šią galimybę?

Pirmininkavimas ES Tarybai yra puiki galimybė parodyti, ko esame pasiekę per dešimt narystės Europos Sąjungoje metų. Stengsimės sudaryti galimybes konstruktyvioms diskusijoms apie pagrindinius bendros Europos ateities iššūkius. Esu įsitikinęs, kad tik sąžiningos ir atviros diskusijos gali padėti rasti teisingą kelią. Visi žinome, su kokiais iššūkiais tenka susidurti gynybos, saugumo ir migracijos srityse, todėl būtina tinkamai užtikrinti tradicines ES politikos kryptis. Bulgarija paskirta pirmininkauti pačiu laiku, nes visiems žinoma, kad mūsų pozicija buvo ir yra grindžiama Europos laisvės, vienybės ir solidarumo vertybėmis.

Diskusijos apie sanglaudos politiką po 2020 m. darosi vis aktyvesnės. Kokie yra Bulgarijos pirmininkavimo prioritetai šioje srityje ir kokių imsitės veiksmų?

Pastaraisiais metais daugumoje diskusijų apie Europos solidarumą akcentuojamas jo mastas ir trumpalaikis poveikis. Tai nulėmė objektyvios priežastys, kaip antai ekonomikos ir finansų krizė, pabėgėlių krizė ir skirtingo pobūdžio atskirų regionų krizės. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Europos institucijos ir valstybės narės lanksčiai reagavo į užklupusius iššūkius, o tai padėjo atsigauti Europos ekonomikai, ir dabar mes vėl tvirtai žengiame vystymosi keliu. Dažnai pamirštama, kad įveikti iššūkius ir pasiekti gerų rezultatų mums padėjo Europos investicijos. Jei piliečiai, vietos valdžios institucijos ir verslas bus įsitikinę Europos solidarumo stiprybe, Europa įveiks bet kokią krizę.

Kaip glaudžiai bendradarbiaujate su dabar pirmininkaujančia Estija ir 2018 m. antrąjį pusmetį pirmininkausiančia Austrija?

Akivaizdu, kad trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) šalių programa yra bendros mūsų šalių pastangos, kurias vienija bendra vizija dėl svarbiausių prioritetų, krypčių ir iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga. Mes palaikome glaudų ir nuolatinį ryšį su mūsų kolegomis visais pagrindiniais klausimais ir, manau, jau dabar galėčiau pasveikinti pirmininkavusią Estiją už milžinišką darbą, kurį ji atliko ne tik sanglaudos ir regioninės politikos srityse. Pirmininkausiančiai Austrijai teks nemenkas iššūkis koordinuoti realias derybas dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. ir dėl ES fondų teisės aktų rinkinio kitam programavimo laikotarpiui. Stengsimės jiems padėti ne tik tuo, kad gavę dokumentus pradėsime diskusijas, bet ir tolesniu konstruktyviu bendradarbiavimu.

Panorama 63 - The Outermost Regions: joining forces across the EU