Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Joje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų. Jėgainė padės įvairinti Lietuvos sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione. Be 190 mln. EUR vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolos, kurią užtikrina Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinis 2016 m. gruodžio mėn. pasirašyto Investicijų plan
- 17 January 2018
Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Joje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų. Jėgainė padės įvairinti Lietuvos sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione. Be 190 mln. EUR vertės Europos investicijų banko (EIB) paskolos, kurią užtikrina Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – pagrindinis 2016 m. gruodžio mėn. pasirašyto Investicijų plano Europai elementas, dabar į jėgainę investuojama daugiau negu 139 mln. EUR iš Sanglaudos fondo.
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Lietuvoje ESIF ir sanglaudos politikos fondas bendromis jėgomis rems žiedinę ekonomiką. Novatoriškiems projektams, kuriuos įgyvendinant atliekos bus verčiamos energija, siūlomas novatoriškas finansavimas.“ Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu pridūrė: „Ši papildoma ES parama ne tik padės užtikrinti švaresnę ir ekologiškesnę aplinką Vilniaus gyventojams, bet ir įkvėps naujų verslo idėjų, nes žiedinės ekonomikos sektoriuje apstu galimybių skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas.“
Sanglaudos fondo dotacijos padalytos šitaip: 90,8 mln. EUR skiriama biomasės įrenginiui įrengti, o 48,5 mln. EUR – įrenginiui, kuris gamins energiją iš komunalinių atliekų. Šie projektai, kurie turėtų būti užbaigti per 2019 m., padės maždaug 10 proc. sumažinti šalies atliekų sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį regione. Pagal ES atliekų hierarchiją, kai atliekų neįmanoma perdirbti, kitas aplinkai ir ekonomikai tinkamiausias variantas yra atgauti toms atliekoms sunaudotą energiją ir grąžinti ją ekonomikai, o drauge išvengti atliekų šalinimo sąvartynuose. Vis dėlto į galutinių atliekų apdorojimo įrenginius turėtų būti investuojama tik tam tikrais gerai pagrįstais atvejais, jei nekyla perteklinio pajėgumo rizikos ir visapusiškai laikomasi atliekų hierarchijos tikslų.