Stiprios, veiksmingos ir matomos sanglaudos politikos skatinimas

Europos regionų komiteto pirmininkas Karlas-Heinzas Lambertzas paaiškina, kaip neseniai pradėta iniciatyva „#CohesionAlliance“ siekiama didinti Europos piliečių informuotumą apie ES pagrindinę investicijų politiką.

Šiais metais Europos Sąjunga neabejotinai išvengė dviejų populistinių ir ypač pavojingų grėsmių jos vienybei Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Įrodymų, kad ji nori reformuotis, galima rasti aukščiausiame lygmenyje, kai svarstoma Europos ateitis, tačiau šiandien ji tebestovi kryžkelėje.

Nors bandyta imtis reformų, kartais – teigiamų, „senosios“ politikos sritys, visų pirma sanglaudos ir žemės ūkio, vis dar kelia grėsmę. Tuo pačiu atsiranda vis naujų iššūkių, pavyzdžiui, „Brexit“ arba būtinybė dėti daugiau pastangų dėl piliečių saugumo, gynybos, migracijos valdymo, pabėgėlių ir užsienio politikos.

Esant tokiai situacijai, būtų klaida pasirinkti netinkamus tikslus, todėl Europos regionų komitetas gina tvirtą ir veiksmingą sanglaudos politiką, kuri būtų matoma piliečiams.

Tuo tikslu buvo sukurtas „#CohesionAlliance“ arba Sanglaudos aljansas. Plačioji visuomenė per mažai žino apie sanglaudos politiką, nors tai yra pagrindinė ES investicijų politika. Iš tiesų, linkstama pamiršti, kaip Europa atrodytų be šios politikos.

Skaičiai pasako viską

Kaip pabrėžiama diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities, niekada nereikėtų pamiršti, kad 2007–2013 m. laikotarpiu sanglaudos politika suteikė finansinę paramą 121 400 startuolių ir maždaug 400 000 MVĮ, 94 955 mokslinių tyrimų projektams ir 33 556 MVĮ ir mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimo projektams, 41 600 naujų ilgalaikių darbo vietų, susijusių su moksliniais tyrimais, 1 500 km geležinkelio kelio, priklausančio transeuropiniam transporto tinklui, modernizavimui ir galiausiai 49,7 milijono intervencijų, kuriomis siekta pagerinti žmogiškąjį kapitalą, dalyvių, kurių beveik pusė per šias intervencijas įgijo naujų įgūdžių.

Piliečių akyse sanglaudos politika įkūnija Europą, kuri teikia apsaugą, visų pirma nuo neigiamų globalizacijos padarinių. Taip pat neatsitiktinai piliečių parama šiai politikai nuolat didėja, kaip rodo 2017 m. birželio mėn. atliktas Eurobarometro tyrimas, kuriame 78 % piliečių mano, kad ES regioninės investicijos turėjo teigiamą poveikį jų miestui ar regionui.

Ši apsauga yra apčiuopiama – skaičiai kalba patys už save. Tačiau dabar, kai manoma, kad ateityje daugiametė finansinė programa (DFP) bus gerokai mažesnė, visų pirma dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES, sanglaudos politika tebėra viena labiausiai puolamų Europos politikos sričių.

Manau, kad Regionų komitetas vienas negali apginti šios politikos ir pasiekti laukiamų rezultatų. „#CohesionAlliance“ turi tapti katalizatoriumi visoms sanglaudą palaikančioms ir teritorijose įsitvirtinančioms iniciatyvoms. Tokių iniciatyvų yra daug ir gerų: miestai, regionai, pilietinė visuomenė, ekonominis pasaulis, asociacijos ir tinklai telkiasi tam, kad ateičiai pasiūlytų naują sanglaudos politiką.

Pagrindinė idėja yra ne laikytis nekintamų fiksuotos sanglaudos politikos principų, o priešingai, parodyti, kad norint tęsti sanglaudos politiką, reikia ją pakeisti remiantis jos pagrindiniais principais ir darnia triada, paremta teritorine sanglauda, privačiojo sektoriaus sutelkimu tinkamomis finansinėmis priemonėmis ir lankstesniu Stabilumo ir augimo paktu.

Regionų komiteto nuomonėje „už stiprią ir veiksmingą Europos sanglaudos politiką po 2020 m.“ pabrėžiama ši kryptis: biudžetas, atitinkantis mūsų užmojus; partnerystės politikos, grindžiamos teritoriniu požiūriu, principo pakartotinis patvirtinimas; drastiškas procedūrų, ypač valdymo ir kontrolės, supaprastinimas, pagrįstas diferencijavimo ir proporcingumo principais; stipresnė sąsaja su struktūrinėmis reformomis ex ante sąlygomis; nauji lėšų skyrimo rodikliai ir didesnis dėmesys regionų skirtumams; didesnis rezultatų matomumas.

Jėgų suvienijimas

Būtent dėl šių principų Regionų komitetas ir pagrindinės vietos valdžios institucijų asociacijos (CPMR, AER, Eurocities, CEMR, EPRA) susibūrė ir sukūrė šią „#CohesionAlliance“ platformą, skirtą surinkti visas iniciatyvas, kurias galima nustatyti tarp šių bendrųjų principų. Taigi, Regionų komitetas gali atstovauti teritorijoms ir piliečių reikalavimams derybose su institucijomis dėl būsimos DFP ir rengiant reglamentus dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų panaudojimo.

Regionų komitetas savo nuomonę paskelbė 2017 m. gegužės 12 d., o gegužės 18 d. pradėta didžioji „#CohesionAlliance“ iniciatyva. Oficialiai šią platformą pradėsime naudoti spalio 9 d., kai prasidės Europos regionų ir miestų savaitė.

Mano siekis yra užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų kuo apčiuopiamesnė ir matomesnė, kad joje dalyvautų kiek įmanoma daugiau išrinktų vietos, regionų, nacionalinių ir Europos atstovų. Be to, noriu, kad ji pasiektų visus tuos, kurie kasdien patiria sanglaudos politikos pridėtinę vertę.

Būtent todėl šis aljansas bus spalio 10 d. vyksiančio Europos Parlamento regioninės plėtros komiteto ir Regionų komiteto Teritorinės sanglaudos komisijos posėdžio centre. Su Komisijos narės Corinos Creţu pagalba lapkričio 15 d. bus svarbu šias mintis perduoti Bendrųjų reikalų tarybai ir taip toliau didinti tų valstybių narių, kurios priims Europos ateičiai svarbiausius sprendimus dėl biudžeto, informuotumą.

Kartu su aljansu mes sutelksime savo jėgas ir apginsime sanglaudos politiką visų europiečių labui.