10 klausimų apie sanglaudos politiką – ES regionų politika

 Papildomos priemonės

  •  
  •  Sumažinti šriftą  
  •  Padidinti šriftą  

„Sanglaudos politika“ – tai politika, apimanti šimtus tūkstančių projektų, vykdomų visoje Europoje ir gaunančių finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (į Sanglaudos fondą gali kreiptis ES valstybės narės, kurių BVP yra mažesnis nei 90 proc. 27 ES šalių vidurkio (neskaičiuojant Kroatijos).

Kaip apibrėžta 1986 m. Suvestiniame Europos akte, ekonominė ir socialinė sanglauda – tai „skirtumų tarp įvairių regionų ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo mažinimas“. Naujausioje ES sutartyje – Lisabonos sutartyje – įtrauktas dar vienas sanglaudos aspektas: joje kalbama apie „ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą“. 

Siekiama, kad sanglaudos politika skatintų ir labiau subalansuotą, tvaresnę „teritorinę plėtrą“ – ši samprata platesnė nei regioninė politika, kuri konkrečiai susijusi su ERPF ir veikia vien regioniniame lygmenyje.

2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu sanglaudos politikos ir kitų ES politikų, prisidedančių prie regioninės plėtros (konkrečiai – kaimo plėtros ir žuvininkystės bei jūros reikalų politikos), suderinimas ir nuoseklumas buvo sustiprinti nustačius bendras nuostatas ERPF, ESF, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF). Visi penki fondai kartu vadinami Europos struktūriniais ir investiciniais (ESI) fondais.

ES šiuo metu skirstoma į 274 NUTS 2 lygmens regionus (turinčius nuo 800 000 iki 3 mln. gyventojų). Kad būtų lengviau valdyti programas ir lyginti statistinius duomenis, buvo apibrėžti europinio lygmens regionai, vadinamieji NUTS (teritorinių statistinių vienetų klasifikacija) teritoriniai vienetai. Kiekviena šalis sudalyta į statistinius vienetus - dabar Europos Sąjungoje yra 271 II lygio Europos Bendrijų statistikos biuro en apibrėžtų teritorinių statistinių vienetų.

Kaimyninėms valstybėms bendradarbiaujant tarpusavyje kartais vartojamas "euroregionų" terminas. Šie teritoriniai vienetai Europoje buvo apibrėžti po Antrojo pasaulinio karo vietos lygmens politikos dalyvių iniciatyva - jie siekė propaguoti abipus sienų gyvenančių bendruomenių bendrus interesus.
Tokie dalyviai yra tikslaus juridinio statuso neturinčios asociacijos. Europos Sąjungos atžvilgiu jos veikia savarankiškai, bet dažnai dalyvauja europiniuose teritorijų bendradarbiavimo projektuose. Euroregionams atstovauja Europos pasienio regionų asociacija en.

2014–2020 m. sanglaudos politikai skirtas lėšas numatančios taisyklės įsigaliojo 2013 m. gruodžio 21 d., patvirtinus finansinę perspektyvą, t.y. septynerių metų Europos biudžetą. 28 ES valstybėse narėse įgyvendinamoms sanglaudos politikos priemonėms 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta 351,8 mlrd. eurų. Tai sudaro maždaug trečdalį ES biudžeto. ES Taryboje nacionalinės vyriausybės tarėsi, kaip lėšos turėtų būti paskirstytos. Naudos iš sanglaudos politikos gauna visi regionai, tačiau pirmenybė skirta šalims ir regionams, kurių plėtra atsilieka. Daugiau kaip pusė biudžeto – 182,2 mlrd. eurų – buvo skirta mažiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP mažesnis nei 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. 35 mlrd. eurų paskirta pereinamojo laikotarpio regionams, kurių BVP siekia nuo 75 iki 90 proc. ES vidurkio. 54 mlrd. eurų skirta labiau išsivysčiusiems regionams, kurių BVP didesnis kaip 90 proc. ES vidurkio.

Valstybės narės šias lėšas naudoja programų finansavimui: teminėms programoms, kurios aprėpia visą šalį (pvz., aplinkos ar transporto srityje), arba regioninėms programoms, pagal kurias lėšos atitenka konkrečiai šalies daliai.

Sužinokite, ar 2014–2020 m. Jūsų regionas patenka į finansavimo aprėptį

Kuriame regione bebūtumėte, galite gauti finansavimą iš ESI fondų. Europos Komisija nedalyvauja atrenkant vietos projektus, išskyrus retus didelio masto projektų (didžiųjų projektų) atvejus. Pagal decentralizuoto valdymo sistemą paskirtos nacionalinės ar regioninės kiekvienos iš 455 programų, kuriomis 2007-2013 m. įgyvendinama sanglaudos politika, valdymo institucijos - vadinamosios "vadovaujančios institucijos".

Pastarosios nustato atrankos kriterijus, sudaro atrankos komisijas ir atrenka pagal visiems atvirą konkursą pateiktus projektus, kuriems vėliau skiriama ES parama.
Jūsų regiono ir šalies vadovaujančių institucijų sąrašas ir programos. en Taip pat galite susipažinti ir su kitų rūšių Bendrijos finansine parama.

Į ES fondų paramą galinčių pretenduoti piliečių Europoje yra daug, bet ne visada jie žino apie šią galimybę. Paramą pagal sanglaudos politiką gali gauti įmonės (ypač mažosios ir vidutinės), viešosios organizacijos, asociacijos ar fiziniai asmenys, pateikę programos valdymo institucijos nustatytus atrankos kriterijus atitinkantį projektą. Europoje įsisteigusios užsienio įmonės taip pat gali gauti struktūrinių fondų paramą.

Kiekviena valstybė narė turi skelbti ir atnaujinti visų struktūrinių fondų paramos pagal 2007-2013 m. programą gavėjų sąrašus en.

Taisyklėse numatytos konkrečios tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Bendrųjų nuostatų reglamente nustatyta 11 teminių tikslų, kuriuos 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu rems sanglaudos politikos fondai. Pagrindinė išlaidų dalis turi būti skirta šiems prioritetams. Jie apima tokias temas kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), aplinka, transportas, užimtumas, mokymai ir viešasis administravimas. Nacionalinės ir regioninės institucijos savo veiksmų programose nurodo, kaip galimą finansavimą ketina paskirstyti tarp pagrindinių temų. Nacionalinės strategijos išdėstomos vadinamosiose partnerystės sutartyse.

Daugiau informacijos apie ES sanglaudos politikos veiklos sritis ieškokite

11 teminių sanglaudos politikos tikslų padeda įgyvendinti ES augimo strategijos „Europa 2020“, kuria siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, tikslus. Sanglaudos politikos fondai bus pagrindiniu investavimo įrankiu priemonėms, remiančioms užimtumą, inovacijas, švietimą, įtrauktį ir perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

Tiek Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), tiek Europos socialinis fondas (ESF) remia įvairius pagrindinius teminių tikslų prioritetus, kuriems skiriama tam tikra finansavimo dalis. Mažiau išsivystę regionai šiems tikslams turi skirti bent 50 proc. iš ERDF ir 60 proc. iš ESF gautų lėšų. Pereinamojo laikotarpio regionai turi skirti atitinkamai 60 proc. ir 70 proc., labiau išsivystę regionai – 80 proc. lėšų.

Siekiant kaip galima didesnio numatyto finansavimo poveikio, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu daugiau dėmesio skiriama rezultatams, o prieš gaunant lėšas turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos. Šios vadinamosios ex ante sąlygos užtikrina, kad iš anksto būtų tinkamai pasiruošta ir sanglaudos politikos skirtos lėšos turėtų apčiuopiamą poveikį regione.

  1. INTERREG iniciatyva įtraukta į Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą.
  2. URBAN (miestų plėtros) ir EQUAL (užimtumo) tikslai dabar patenka į pagrindinės sanglaudos politikos aprėptį.
  3. „Leader+“ ir Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondą (EŽŪOGF) pakeitė Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), o žuvininkystės orientavimo finansinė priemonė (ŽOFP) ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF) tapo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF).
  4. Nuo 2007–2013 m. programavimo laikotarpio Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) perėmė įvairias schemas, aprėpiančias Turkiją ir Balkanų regioną (pvz., PHARE, ISPA, „Sapard“, CARDS ir Turkijai skirtą finansinę priemonę). Regioninė plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kurį plėtojo PNPP, vis dar veikia kaip sanglaudos politikos, taikomos prie ES galimai prisijungsiančioms šalims, ištakos.
  5. JASPERS, JEREMIE, JESSICA ir JASMINE: Šios keturios specialios paramos priemonės buvo sukurtos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Europos investicijų banku – iš dalies kaip finansinės inžinerijos, iš dalies kaip techninės pagalbos teikimo priemonės. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją ir didėjantį viešųjų išteklių trūkumą tikimasi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu finansinių priemonių vaidmuo sanglaudos politikoje taps dar reikšmingesniu. 

Prieš projektams skiriant lėšų iš ESI fondų, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos turi įvykdyti tam tikrus pagrindinius reikalavimus. Kiekvienai regioninei ar nacionalinei programai įgyvendinti turi būti paskirtos trys institucijos:

  1. Vadovaujanti institucija, tikrinanti, ar vykdomos dotacijų skyrimo sąlygos, ir reguliariai kontroliuojanti projekto pažangą bei numatytų išlaidų tikslumą.
  2. Tvirtinančioji institucija, Komisijai teikianti reguliarias išlaidų suvestines ir išmokų prašymus. Ji tikrina, ar teisingi išlaidų padengimo prašymai, ar jie parengti remiantis patikimomis apskaitos sistemomis, atitinkančiomis galiojančias nacionalines ir europines nuostatas.
  3. Audito institucija, atliekanti apskaitos sistemų auditą ir tikrinanti projektus. Ji informuoja vadovaujančią ir tvirtinančiąją institucijas apie nustatytus trūkumus ir netinkamą lėšų naudojimą.

Europos Komisijos audito tarnybos atlieka priežiūros funkciją, bet kuriuo metu jos gali surengti patikrinimą. Radus rimtų trūkumų, Komisija ir valstybės narės parengia jų šalinimo planus. Jeigu prasižengusi valstybė narė nesiima skubių priemonių padėčiai ištaisyti, Europos Komisija gali nutraukti ar sustabdyti išmokas. Europos Komisija taip pat atsižvelgia į Europos Audito Rūmų audito rezultatus ir Europos kovos su sukčiavimu biuro (OLAF) tyrimus.

Sanglaudos politikos poveikis pasireiškia didžiulėmis investicijomis, kurios kai kuriose šalyse siekia iki 4 % jų BVP. Šio programinio laikotarpio pradžioje valstybės narės savo nacionalinėje bendrojoje strategijoje užsibrėžė siektinus kiekybinius tikslus.

Valstybės narės ir Europos Komisija programų poveikį matuoja atlikdamos vertinimą. Kas trejus metus Komisija skelbia Sanglaudos politikos ataskaitą, kurioje aprašo regionų vystymąsi ir politikos poveikį. Taip pat ji skelbia metines ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangos ataskaitas.

Poveikis ir rezultatai – 2007–2012 m. ES augimas ir darbo vietų kūrimas

  • BVP vienam gyventojui mažiausiai išsivysčiusiuose ES regionuose pakilo – 2007–2010 m. laikotarpiu vadinamuosiuose suartėjimo regionuose BVP vienam gyventojui pakilo nuo 60,5 proc. iki 62,7 proc. 27 ES šalių vidurkio.
  • Apskaičiuota, kad nuo 2007 iki 2012 m. sanglaudos politika leido sukurti 600 000 papildomų naujų darbo vietų. Bent trečdalis jų buvo sukurtos mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse (MVĮ).
  • 2007–2012 m. nutiesta arba modernizuota 25 000 km kelių ir 1 800 km geležinkelių bėgių, prisidėjusių kuriant veiksmingą transeuropinį transporto tinklą (TEN-T).
  • 200 000 MVĮ gavo tiesioginę finansinę paramą. Sanglaudos politika 77 800 pradedančiųjų įmonių padėjo įsikurti ir pradėti veiklą.
  • 2007–2012 m. paramą gavo daugiau nei 60 000 mokslinių tyrimų projektų.
  • Dar 1,9 mln. žmonių suteikta prieiga prie plačiajuosčio ryšio.

Sanglaudos politikos poveikio ir rezultatų matavimas būtinas siekiant tolesnės sėkmės. Jis leidžia mums informuoti Europos piliečius apie politikos pasiekimus. Be to, sukuriama galimybė mokytis iš gerųjų praktikų ir nuolat tobulinti projektus ir programas.

Kilus klausimų, prašome susisiekti su Regioninės politikos generaliniu direktoratu.