Nauja sanglaudos politika

Naujajam ilgalaikiam 2021–2027 m. ES biudžetui Komisija siūlo atnaujinti sanglaudos politiką – pagrindinę ES investicijų politiką ir vieną iš konkrečiausių jos solidarumo išraiškų.

 Papildomos priemonės

 

Naujienos

    Žurnalo „Panorama“ vasaros numeryje, kurį jau galite atsisiųsti, žvelgiame į ateitį ir aptariame Europos Komisijos pasiūlytą 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio biudžetą. Be įžanginio straipsnio, kuriame trumpai supažindiname su pasiūlymais ir tuo, kaip jais tikimasi reformuoti sanglaudos politiką, siūlome išskirtinį pokalbį su Komisijos nare C. Creţu apie pagrindinius pokyčius ir kodėl jų reikia, taip pat pateikiame pirmuosius suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus iš visos Europos.

    Šįkart daug dėmesio skiriame Airijai, kuri šiuo metu švenčia 45 metų narystės Europos Sąjungoje jubiliejų. Perskaitę mūsų pokalbį su viešųjų išlaidų ministru Paschal Donohoe ir susipažinę su atrinktais projektais sužinosite, kaip ERPF finansavimas Airijai padėjo tapti inovatyvesnei ir konkurencingesnei.

    Atskleidžiame šių metų „RegioStars“ apdovanojimų 21 finalininką, apžvelgiame spalio mėn. pradžioje Briuselyje vyksiančios kitos Europos regionų ir miestų savaitės temas ir pateikiame išsamesnės susijusios informacijos. Be to, švęsdami Europos kultūros paveldo metus, supažindiname su įvairiais ERPF lėšomis finansuojamais kultūros paveldo projektais, o skiltyje „Sustabdytos akimirkos“ pristatome inovacijas Lenkijoje. Kviečiame sužinoti apie neseniai vykusią Gero valdymo konferenciją, aptariame įvairias iniciatyvas, kuriomis visoje ES padedama stiprinti administracinius gebėjimus, ir toliau pasakojame ES kelionių projekte dalyvaujančių, per žemyną keliaujančių mūsų jaunųjų Europos socialinės žiniasklaidos žvaigždžių nuotykius. Skiltyje „Projektai“ lankomės Italijoje, Prancūzijoje ir Bulgarijoje.

    „Panorama 65“. Sanglaudos politika – šuolis pažangesnės ateities link

    Šiandien Komisija atnaujina iniciatyvą „Kompetencijos laiptai“, pagal kurią inovacijų srityje mažiau pažengusiems regionams bus teikiama tikslinė parama ir ekspertų patarimai.

    Ši iniciatyva skirta padėti regionams rengti, atnaujinti ir tobulinti pažangiosios specializacijos strategijas, t. y. jų regionines inovacijų strategijas, pagrįstas nišinėmis konkurencinio pranašumo sritimis, iki 2021–2027 m. biudžeto laikotarpio pradžios. Be to, ji padės regionams nustatyti novatoriškiems projektams finansuoti tinkamus ES išteklius ir susigrupuoti su kitais panašių privalumų turinčiais regionais, siekiant steigti inovacijų grupes.

    Be Komisijos pasiūlymo dėl būsimos sanglaudos politikos, naujos programos „Europos horizontas“, taip pat Komisijos atnaujintos mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, Komisija iniciatyva „Kompetencijos laiptai“ taip pat siekia padėti Europos regionams pasirengti ateičiai – turėti rimtas inovacijų strategijas, kurių įgyvendinimas per būsimą 2021–2027 m. ilgalaikį ES biudžeto laikotarpį bus remiamas iš ES lėšų.

    Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu sakė: „Laikotarpiu po 2020 m. pažangiosios specializacijos strategijos bus kaip niekada svarbios. Per artimiausius metus turi būti atskleistas visas šių strategijų potencialas ir tam mums reikia dviejų dalykų: glaudesnės partnerystės ir aktyvesnio įsitraukimo, ypač tuose regionuose, kurie turi pasivyti kitus.“ Ši iniciatyva padės pasirengti rimtų inovacijų strategijų įgyvendinimui laikotarpiu po 2020 m.“

    Jungtinis tyrimų centras koordinuos iniciatyvos įgyvendinimą ir teiks regionams keturių rūšių paramą:

    1. Komisija ir išorės ekspertai padės regionams pažangiosios specializacijos strategijose ir regioninėse inovacijų sistemose nustatyti tobulintinas sritis (viešųjų mokslinių tyrimų kokybė, veiksmingi verslo ir mokslo ryšiai ir verslui palanki aplinka) ir geriau bendradarbiauti su kitais regionais mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.
    2. Ekspertai taip pat padės jiems pasinaudoti visais galimais finansavimo šaltiniais, tokiais kaip pagal programą „Europos horizontas“, iniciatyvą „Skaitmeninė Europa“ ir iš sanglaudos politikos fondų skiriamos lėšos, ir derinti juos tarpusavyje. Tai tapo įmanoma po to, kai Komisijos pasiūlymuose dėl ES lėšų 2021–2027 m. buvo numatyta nauja sąveikos galimybė.
    3. Jungtinis tyrimų centras padės nustatyti ir pašalinti specifinius tam tikro regiono inovacijos trukdžius, pvz., silpnus vietos verslo ir akademinės bendruomenės ryšius arba neaktyvų dalyvavimą dabartinėje programoje „Horizontas 2020“.
    4. Jungtinis tyrimų centras taip pat sudarys tinklaveikos galimybių ir surengs praktinių seminarų, kuriuose regionų atstovai galės susitikti ir pasidalinti gerąja patirtimi kuriant regionines inovacijų strategijas. Tai padės plėtoti partnerystes dėl tarpregioninių inovacijų investicijų.

    Tolesni veiksmai

    Atnaujinta iniciatyva bus pradėta įgyvendinti šią vasarą ir truks dvejus metus. Regionai gali pareikšti susidomėjimą ir prie iniciatyvos prisijungti pažangiosios specializacijos platformoje.

    Daugiau informacijos

Daugiau naujienų

Regioninė plėtra ir sanglauda po 2020 m. glausta naujosios sistemos apžvalga

Daugiausia dėmesio skiriama penkiems investicijų prioritetams tose srityse, kuriose ES gali pasiekti geriausių rezultatų

Pagrindiniai penki ES investicijų 2021–2027 m. tikslai:

Daugiausia regioninės plėtros investicijų bus skirta 1 ir 2 tikslams. Priklausomai nuo valstybių narių santykinio turtingumo, šiems prioritetams bus skirta 65 –85 proc. ERPF ir Sanglaudos fondo išteklių.

pažangesnė Europa – inovacijos, skaitmeninimas, ekonomikos pertvarka ir parama mažosioms bei vidutinėms įmonėms;

a žalesnė Europa be anglies dioksido – Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas ir investicijos į energetikos pertvarką, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kovą su klimato kaita;

geriau sujungta Europa – strateginis transportavimas ir skaitmeniniai tinklai;

socialiai atsakingesnė Europa – Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas ir kokybiško užimtumo, švietimo, įgūdžių, socialinės įtraukties ir lygių galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis rėmimas;

piliečiams artimesnė Europa – vietos lygmens plėtros strategijų rėmimas ir tvari miestų plėtra visoje ES.

Labiau pritaikytas požIūris į regioninę plėtrą

Pagal sanglaudos politiką ir toliau investuojama visuose regionuose, atsižvelgiant į jų priklausymą vienai iš trijų kategorijų (mažiau išsivystę, pereinamojo laikotarpio, labiau išsivystę regionai).

Lėšų paskirstymo metodas ir toliau iš esmės grindžiamas BVP vienam gyventojui kriterijumi. Siekiant tiksliau atsižvelgti į esamą padėtį papildomai nustatomi nauji kriterijai (jaunimo nedarbas, žemas išsilavinimo lygis, klimato kaita ir migrantų priėmimas bei integracija). Atokiausi regionai ir toliau gaus specialią ES paramą.

Pagal sanglaudos politiką toliau remiamos vietos lygmens plėtros strategijos, o vietos valdžios institucijoms suteikiami įgaliojimai valdyti lėšas. Stiprinamas sanglaudos politikos miesto aspektas – 6 proc. ERPF lėšų bus skirta tvariai miestų plėtrai, taip pat parengta nauja miesto valdžios institucijoms skirta miestų tinklo ir pajėgumų stiprinimo programa – Europos miestų iniciatyva.

Supaprastinimas mažiau ir glaustesnių bei aiškesnių taisyklių

80 supaprastinimo priemonės sanglaudos politikos srityje 2021–2027 m. PDF

Naujoji sistema užtikrina mažiau biurokratizmo ir paprastesnę mokėjimo prašymų pateikimo tvarką įmonėms ir verslininkams, kurie gali naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Siekiant suteikti daugiau sąveikos galimybių parengtas vienas bendras taisyklių sąvadas, skirtas 7 ES fondams, įgyvendinamiems bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis (pasidalijamasis valdymas). Komisija taip pat siūlo taikyti ne tokią griežtą kontrolę patikimoms programoms, labiau pasitikėti nacionalinėmis sistemomis ir išplėsti vieno bendro audito principo taikymą siekiant išvengti patikrinimų dubliavimo.

Lankstesnė sistema

Naujoje sistemoje dera investicijų planavimui reikalingas stabilumas ir tinkamas biudžeto lankstumas siekiant reaguoti nenumatytų įvykių atveju. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus nustatyta, ar, atsižvelgiant į atsiradusius naujus prioritetus, programų rezultatus ir naujausias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, paskutiniais dviem finansavimo laikotarpio metams bus reikalingi programų pokyčiai.

Taikant tam tikrus apribojimus išteklius bus galima perkelti iš vienos programos į kitą be oficialaus Komisijos patvirtinimo. Pagal specialią nuostatą gaivalinės nelaimės atveju jau nuo pirmos dienos bus lengviau sutelkti ES lėšas.

Stipresnis ryšys su europos semestru ir sąjungos ekonomikos valdymu

Sanglaudos politika remiamos reformos, kuriomis siekiama sukurti investicijoms palankią aplinką, kurioje įmonės gali klestėti. Bus užtikrintas visiškas papildomumas ir suderinimas su nauja, patobulinta reformų rėmimo programa.

Į Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas bus atsižvelgta du kartus per visą biudžeto laikotarpį: sudarant sanglaudos politikos programas laikotarpio pradžioje ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą. Naujosios reikiamos sąlygos padės pašalinti kliūtis investicijoms siekiant dar labiau pagerinti sąlygas augimui ir darbo vietų kūrimui. Visu finansiniu laikotarpiu bus stebima, kaip šių sąlygų laikomasi.

Daugiau sąveikos galimybių ES biudžeto priemonių rinkinyje

Dėl vieno bendro taisyklių sąvado, taikomo sanglaudos politikos fondams ir Prieglobsčio ir migracijos fondui, bus paprasčiau parengti įvairių ES fondų lėšomis remiamas vietos lygmens migrantų integracijos strategijas – Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšos bus skiriamos trumpalaikiams poreikiams atvykus, o sanglaudos politikos fondų lėšomis bus remiama ilgalaikė socialinė ir profesinė integracija. Sąveika bus užtikrinama ne tik taikant vieną bendrą taisyklių sąvadą, bet ir kitas ES priemones, kaip antai bendrą žemės ūkio politiką, programas „Europos horizontas“, LIFE arba „Erasmus +“.

Interreg. Pašalinamos tarpvalstybinės kliūtys ir remiami tarpregioniniai inovacijų projektai

Tarpregioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas supaprastinamas suteikiant naują galimybę regionui dalį jam skirtų asignavimų panaudoti bet kurioje Europos dalyje vykdomiems projektams finansuoti bendrai su kitais regionais.

Naujosios kartos tarpregioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo (INTERREG) programos padės valstybėms narėms pašalinti tarpvalstybines kliūtis ir vystyti bendras paslaugas. Komisija siūlo parengti naują pasienio regionams ir valstybėms narėms, norintiems suderinti savo teisines sistemas, skirtą priemonę – Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmą.

Remdamasi sėkmingu 2014–2020 m. vykdytu bandomuoju projektu Komisija siūlo sukurti tarpregionines investicijas į inovacijas. Regionams, kurių pažangiosios specializacijos ištekliai sutampa, bus skiriama didesnė finansinė parama, kad jie galėtų kurti Europos masto klasterius tokiuose prioritetiniuose sektoriuose kaip didieji duomenys, žiedinė ekonomika, pažangioji gamyba ar kibernetinis saugumas.

Griežtesnės taisyklės siekiant, kad ES investicijos duotų geresnių rezultatų

Ir toliau bus nustatomi visų programų veiklos rezultatų planai nurodant kiekybinius tikslus (sukurtų darbo vietų skaičius arba papildoma plačiajuostė prieiga). Naujoje sistemoje numatyta metinė veiklos rezultatų peržiūra, atliekama palaikant už programas atsakingų institucijų ir Komisijos dialogą. Programų veiklos rezultatai bus vertinami ir atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas piliečiams stebėti daromą pažangą valstybės narės turės kas du mėnesius skelbti visus įgyvendinimo duomenis; sanglaudos atvirųjų duomenų platformos duomenys bus automatiškai atnaujinami.

Dažnesnis finansinių priemonių naudojimas

Vien dotacijomis didelio investicijų deficito problema nebus išspręsta. Dotacijas gali veiksmingai papildyti sverto poveikį darančios ir rinkai artimesnės finansinės priemonės. Valstybės narės, siekdamos gauti ES biudžete numatytas garantijas, turės galimybę dalį savo sanglaudos politikos išteklių savanoriškai pervesti į naują, centralizuotai valdomą „InvestEU“ fondą. Bus paprasčiau derinti dotacijas ir finansines priemones, be to, naujoje sistemoje įtvirtintos naujos specialios nuostatos, kuriomis siekiama pritraukti daugiau privačiojo kapitalo.

Intensyvesnės komunikacijos pastangos sanglaudos politikos matomumui didinti

Kad Europa taptų kuo artimesnė piliečiams, daugiau dėmesio turi būti skiriama poreikiui geriau informuoti apie teigiamus sanglaudos politikos rezultatus. Valstybėms narėms ir regionams nustatomi griežtesni informavimo reikalavimai, kaip antai organizuoti didelių ES finansuojamų projektų pristatymo renginius ir parengti informavimo socialinėje žiniasklaidoje planus.

Kartu supaprastinama informavimo apie ES finansuojamus projektus tvarka – visi skirtingi ES fondai žymimi vienu ženklu, veikia vienas portalas, kuriame įmonėms pateikiama informacija apie visas finansavimo galimybes, ir viena Komisijos administruojama projektų duomenų bazė.

Sostinių turas

Komisijos pasiūlymai bus pristatyti: