Nuo A iki Ž

Europos Sąjungos aplinkos politika siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinką dabartinei ir ateities kartoms bei propaguoti tvaraus vystymosi principus.

Pagrindiniai šios politikos prioritetai yra: kova su klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga, taršos ir jos poveikio žmonių sveikatai mažinimas, apgalvoto ir racionalaus gamtinių išteklių naudojimo skatinimas. Daugiau

Prie atokiausiųjų regionų priskiriami septyni Europos Sąjungos regionai: keturi Prancūzijos užjūrio departamentai (Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Reunionas), Ispanijos autonominė Kanarų salų bendrija, Portugalijos autonominiai Azorų ir Madeiros regionai. Daugiau

Audito institucija - tai viešoji nacionalinė, regioninė ar vietos valdžios institucija arba įstaiga, paskirta kiekvienai veiklos programai ir turinti užtikrinti, kad vadovavimo ir kontrolės sistema būtų veiksminga. Ši institucija taip pat stebi, kad projektai atitiktų nacionalines ir europines nuostatas. Daugiau

Šios gairės yra svarbi naujos sanglaudos politikos dalis, nes jomis didesnė svarba skiriama strateginiam aspektui. Gaires parengė Europos Komisija, o patvirtino Europos Sąjungos Taryba (t. y. visos valstybės narės). Gairėse apibrėžiami Europos lygmens septynerių metų programiniai prioritetai. Kiekviena valstybė narė turi pateikti gaires atitinkančią "Nacionalinę bendrąją strategiją". Gairės padeda siekti rezultatų kitose prioritetinėse ES srityse, pvz., tiesiogiai susijusiose su Lisabonos strategija ir Integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis. Tai, pavydžiui, yra investicijų, darbo vietų, žinių ir naujovių diegimo sritys. Daugiau

ES finansavimo lėšos yra dviejų rūšių: centralizuotai ir tiesiogiai Europos Komisijos valdomos lėšos, skiriamos, pvz., moksliniams tyrimams, ir lėšos, kurias ES ir valstybės narės valdo bendrai, pvz., struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos. Pastarųjų išteklių valdymą ES patiki valstybėms narėms. Didžiausia ES išlaidų dalis padengiama ES valstybių narių bendrai valdomomis lėšomis. Daugiau

Terminas "bendro finansavimo norma" reiškia ES fondų įnašą į programą. Paprastai nustatoma didžiausia bendro finansavimo riba, apibrėžiama visos programos vertės ar jos dalies procentine dalimi. Bendro finansavimo 2007-13 m. struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšomis normų viršutinės ribos nustatytos reglamento 1083/2006 III priede. Daugiau

ES valstybės narės moka įnašus į bendrą ES biudžetą, kad galėtų siekti bendrų tikslų.

Valstybės narės moka tiesiogines įmokas, nustatomas pagal jų bendrąsias nacionalines pajamas (BNP). Papildomų įplaukų gaunama iš muitų mokesčių ir PVM. Viršutinė biudžeto riba šio metu yra 1,24 % ES BNP. Daugiau

Darnaus vystymosi sąvoka apibūdinama tokia vystymosi politika, kuria siekiama patenkinti su gerove susijusius visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkos poreikius artimiausiu, vidutinės trukmės ir svarbiausia ilgalaikiu laikotarpiu. Ši sąvoka paremta prielaida, kad vystymasis turi tenkinti šiandienos poreikius, nekeldamas pavojaus ateities kartų gerovei. Praktiškai tai reiškia, kad reikia sudaryti ilgalaikės ekonomikos plėtros sąlygas užtikrinant tinkamą aplinkos apsaugą. Daugiau

Nuo Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo 2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje yra 27 valstybės narės. ES plėtra vadinamas naujų narių įstojimas į ES. Iki šiol prie šešių pirmųjų šalių, įkūrusių Europos bendriją (Belgijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos), prisijungė dvidešimt viena šalis: Daugiau

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) įsteigtas 2002 m. Jis skirtas greitam, veiksmingam ir lanksčiam atsakui užtikrinti, kai reikia skubiai reaguoti, įvykus didelei gaivalinei nelaimei. Fondas daugiausia skiria pagalbą įvykus tokioms gaivalinėms nelaimėms, kurios labai paveikia gyvenimo sąlygas, įprastinę aplinką arba ekonomiką viename ar daugiau valstybės narės arba šalies kandidatės, kuri jau pradėjo stojimo derybas, regionų. Daugiau

ESPON yra taikomųjų mokslinių tyrimų programa, skirta padėti formuoti Europos teritorijų plėtros politiką. Šiuo tikslu pagal programą rengiami plataus pobūdžio sistemingi teritorinių tendencijų, susijusių su įvairiais ekonominiais, socialiniais ir aplinkos aspektais, duomenys, siekiant nustatyti regionų, miestų ir didesnių teritorijų galimybes bei jų ekonomines problemas. Daugiau

Ekonomine ir socialine sanglauda, kuri yra ES valstybių narių ir jų regionų solidarumo išraiška, siekiama subalansuoto socialinio ir ekonominio vystymosi visoje ES.

Ekonominė ir socialinė sanglauda įgyvendinama vykdant ES regioninę politiką, kuri Mastrichto sutartimi 1992 m. įtraukta į EB sutartį. Įvairiais regioninės politikos veiksmais mažinami struktūriniai regionų ir valstybių narių skirtumai. Šie veiksmai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo lėšomis. Daugiau

EEPP idėja atsirado XX a. septintajame dešimtmetyje. Po intensyvių diskusijų 15 valstybių narių ministrai, atsakingi už regioninį planavimą, ją oficialiai patvirtino 1999 m. gegužę. EEPP - tai politinių gairių programa, skirta pagerinti bendradarbiavimui ES sektorinės politikos klausimais, kurie turi didelės įtakos erdvių ir teritorijų plėtrai. Taip pat siekiama pagerinti valstybių politikos šioje srityje koordinavimą. EEPP grindžiama trimis pagrindiniais principais: sukurti subalansuotą ir policentrinę miestų sistemą bei atnaujinti miestų ir kaimo vietovių sąsajas, užtikrinti vienodas prieigos prie žinių infrastruktūros galimybes, užtikrinti tvarų vystymąsi, apgalvotą valdymą ir gamtos bei kultūros turtų išsaugojimą. Daugiau

Europos investicijų bankas (EIB) įsteigtas 1958 m. Jis Europos Sąjungoje teikia ilgalaikes paskolas. EIB veikia visoje ES bei apie 140 viso pasaulio šalių, sudariusių bendradarbiavimo susitarimus su ES. Bankas glaudžiai bendradarbiauja su ES institucijomis, padėdamas siekti svarbiausių ES tikslų. Daugiau

Europos kaimynystės politika (EKP) skirta politinių, ekonominių ir socialinių reformų procesams remti šiose kaimyninėse ES šalyse: Alžyre, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Egipte, Gruzijoje, Izraelyje, Jordanijoje, Libane, Libijoje, Maroke, Moldovoje, Palestinos savivaldoje, Sirijoje, Tunise ir Ukrainoje. EKP siekiama didinti klestėjimą, stabilumą, saugumą, stiprinti rinkos ekonomiką ir skatinti tvarią ekonomikos plėtrą su kiekviena šalimi partnere palaikant nuolatinį dialogą. Daugiau

ERPF įsteigtas 1975 m. Jis teikia finansinę paramą, padėdamas plėtoti ir struktūriškai pertvarkyti regionų ekonomiką, vykdyti ekonominius pokyčius, didinti konkurencingumą, plėsti teritorinį bendradarbiavimą visoje ES. Kartu su Europos socialiniu fondu (ESF) ERPF yra vienas iš dviejų ES struktūrinių fondų. Daugiau

Europos socialinis fondas įsteigtas 1958 m., jo lėšos yra vienos iš pagrindinių ES finansinių priemonių, kuriomis remiama valstybių narių politika, skirta užimtumui didinti ir užimtumo galimybėms plėsti, darbo kokybei ir našumui gerinti, socialinei atskirčiai ir užimtumo netolygumams regionuose mažinti. Daugiau

Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės siekia palengvinti ir skatinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą ES. Jos vykdo ES iš dalies finansuojamas programas arba bet kokius kitus europinius tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus. Daugiau

Šiuo tikslu siekiama stiprinti tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą, grindžiamą ankstesne iniciatyva INTERREG ir finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis.

Bendradarbiaujama mokslinių tyrimų, plėtros, informacinės visuomenės, aplinkos, rizikos prevencijos ir integruotos vandentvarkos srityse. Regionai, kuriuose gali būti siekiama šio tikslo, yra teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros NUTS III lygmens regionai palei vidines ES sausumos sienas, išorines sausumos sienas bei tam tikri regionai palei jūrines sienas, kuriuos skiria ne didesnis kaip 150 km atstumas. Daugiau

Europos užimtumo strategija (EUS) padeda Europos Sąjungos šalims kurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Dėl strategijos tikslų, prioritetų ir uždavinių susitariama ES lygiu, vėliau vyriausybės derina užimtumo skatinimo pastangas. Daugiau

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) remia Europos kaimo plėtros politiką. Šiuo tikslu jis finansuoja kaimo plėtros programas Europos Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose. Programos rengiamos bendradarbiaujant Europos Komisijai ir valstybėms narėms. Atsižvelgiama į Tarybos priimtas strategines kaimo plėtros politikos gaires bei nacionaliniuose strateginiuose planuose nustatytus prioritetus. Daugiau

Iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF), kurio biudžetas 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu yra apie 3,8 mlrd. eurų (2006 m. kainomis), remiamas Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, žvejybos rajonai ir vidaus vandenų žvejyba. Tuo tikslu iš jo finansuojamos veiklos programos, kurias valstybės narės parengia konsultuodamosi su vietos ir regiono ekonominiais bei socialiniais partneriais, susijusiais veikiančiais žuvininkystės sektoriuje. Daugiau

Finansinių klaidų ištaisymas - tai skirtų lėšų atšaukimas, kai išmokos ES remiamiems projektams dėl pažeidimų (pvz., sukčiavimo) buvo skirtos per klaidą.

Komisija yra įsipareigojusi susigrąžinti apgaulės būdu gautas ar panaudotas lėšas ir imsis visų galimų teisinių priemonių, kad nustatytų tokius atvejus. Ištaisius finansines klaidas gali būti iš dalies arba visiškai nutrauktas veiklos programai skirtas ES finansavimas. Daugiau

Kad 2007-2013 m. ES sanglaudos politika taptų veiksmingesnė ir tvaresnė ir siekiant remti Lisabonos procesą, nuo 2006 m. parengtos įvairiausios naujos techninės pagalbos ir finansinės inžinerijos iniciatyvos. Tai bendros priemonės, kurias remia Europos Komisija ir kelios institucijos partnerės, tarp jų EIB, EIF, ERPB, ECB ir KfW: JASPERS - "Bendra parama projektams Europos regionuose remti", pagal kurią remiamas didelių projektų rengimas; JEREMIE - "Bendri Europos ištekliai labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms", pagal kurią gerinamos MVĮ ir kitų verslo įmonių galimybės gauti kreditą; JESSICA - "Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų vietoves", pagal kurią skiriamas tvarus miestų plėtros finansavimas; JASMINE - "Bendras veiksmų planas mikrofinansų institucijoms Europoje", pagal kurią teikiama techninė pagalba, gerinant galimybes gauti labai mažų paskolų. Daugiau

Fondų koordinavimo komitetas (FKK) yra nuolatinis Europos Komisijos komitetas. Jo paskirtis yra aptarti klausimus, susijusius su reglamentų, kuriais apibrėžiama struktūrinių ir sanglaudos fondų veikla, įgyvendinimu. Paprastai komitetas renkasi kas mėnesį, jam pirmininkauja Europos Komisija. Komiteto posėdžiuose dalyvauja ir valstybių narių pareigūnai. Daugiau

Pagal 2007-2013 m. programą INTERACT teikiama pagalba suinteresuotosioms šalims, įgyvendinančioms ES finansuojamas su sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslu susijusias programas.

Pagal INTERACT teikiamos jų valdymo ir įgyvendinimo konsultacijos, remiamas teminių seminarų rengimas ir skleidžiami geros praktikos pavyzdžiai. Visas šios programos biudžetas sudaro 40 mln. eurų, iš kurių 34 mln. eurų skiria Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Daugiau

Iniciatyva INTERREG III buvo sudėtinė 2000-2006 m. Europos Sąjungos regioninės politikos dalis.

INTERREG III buvo stengiamasi didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą remiant tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Buvo siekiama skatinti subalansuotą plėtrą visoje ES. Daugiau

Regionų bendradarbiavimo programa INTERREG IVC vykdoma visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Šveicarijoje siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo ir iš dalies finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis. 2007-2013 m. laikotarpiui patvirtintos programos pagrindinė paskirtis - tobulinti regioninio vystymosi politiką dalijantis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais. Taip pat siekiama pasinaudoti regionų praktinėmis žiniomis bei Europos lygiu jau nustatytais gerosios praktikos pavyzdžiais. Daugiau

Europos Komisija ir ES valstybės narės turi nuolat informuoti visuomenę apie sanglaudos politiką ir pagal ją finansuojamus projektus. Iš struktūrinių fondų skiriama milijardai eurų, todėl labai svarbu, kad vietos bendruomenės aiškiai žinotų, kokią naudą jos gaus ir kaip leidžiami ES mokesčių mokėtojų pinigai. Daugiau

Inovacijos - naujų produktų, procesų ar organizacinių metodų kūrimas - rinkos dalyviams gali suteikti konkurencinį pranašumą. Europos Sąjunga tai puikiai supranta ir inovacijų plėtojimą laiko svarbiausiu ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos elementu. Daugiau

Išlaidų kategorijos padeda išmatuoti programų ir projektų, bendrai finansuojamų iš ES struktūrinių ir sanglaudos fondų, indėlį skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas.

Tarybos reglamente 1083/2006, kuriuo apibrėžiamos bendrosios finansavimo nuostatos, pateikiamas kategorijų sąrašas, grindžiamas ES integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis. Todėl visų veiklos programų, bendrai finansuojamų fondų lėšomis, išlaidos turi būti skirstomos pagal tas kategorijas. Tarp išlaidų kategorijų yra "Mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos mokslinių tyrimų centruose", "Paramos savarankiškai dirbantiesiems ir naujoms įmonėms" ir kt. Daugiau

Išlaidų tinkamumo finansuoti kriterijais nustatoma, ar išlaidas galima finansuoti Europos regioninės plėtros (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) arba Sanglaudos fondo lėšomis.

Trimis EB reglamentais (1080/2006, 1083/2006 ir 1828/2006) nustatomi pagrindiniai išlaidų tinkamumo finansuoti Europos lygiu principai siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi vienodų taisyklių. Išsamius kriterijus nustato pačios valstybės narės. Daugiau

JASMINE yra angliško pavadinimo "Joint Action to Support Microfinance Institutions in Europe" (Bendras veiksmų planas mikrofinansų institucijoms Europoje) santrumpa. Tai viena iš keturių naujų 2007-2013 m. ES sanglaudos politikos finansų inžinerijos iniciatyvų. JASMINE yra bandomoji iniciatyva, kuriai skirtas 50 mln. eurų biudžetas ir kurią bendrai rengė Europos Komisija, Europos investicijų bankas bei Europos investicijų fondas. Daugiau

JASPERS (angl. "Joint Assistance to Support Projects in the European Regions" - Bendra parama projektams Europos regionuose remti) - tai Europos Komisijos, Europos investijų banko, Europos rekontrukcijos ir plėtros banko bei - nuo 2008 m. liepos - "Kreditanstalt für Wiederaufbau" (KfW) remiama bendra priemonė. Tai techninės pagalbos priemonė 2004 m. ir 2007 m. į ES įstojusioms dvylikai valstybių narių, siekiant padėti joms rengti stambius projektus, kurie bus remiami ES fondų lėšomis. Taikant JASPERS naujosioms valstybėms narėms suteikiama galimybė naudotis sukaupta patirtimi, kaip geriausiai panaudoti skiriamas lėšas. Pagalba gali būti teikiama per parengiamuosius projekto etapus iki kol priimamas sprendimas skirti finansavimą. JASPERS taikoma nuo 2006 m., O dabar surinkta beveik visa 60 specialistų komanda. Dauguma iš jų dirba greta pagalbos gavėjų regioniniuose biuruose Varšuvoje, Vienoje ir Bukarešte. Daugiau

JEREMIE yra angliško pavadinimo "Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises" (Bendri Europos ištekliai labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms) santrumpa. Tai finansinė priemonė, kurią sukūrė Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu, kad padidintų ES regionų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti lėšų. Daugiau

JESSICA (angl. "Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas" - Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų vietoves) - tai Europos Komisijos iniciatyva, sukurta bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir Europos tarybos plėtros banku. Daugiau

ES kaimo plėtros politika padeda kaimo vietovėms spręsti joms iškilusias problemas. Tai horizontalaus politinio ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje metodo dalis. Strateginėse ES gairėse pateikiamos bendros politikos nuostatos, o bendrosios taisyklės išdėstytos Tarybos reglamente 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai. Reglamente nustatomos trys prioritetinės sritys arba kryptys: Daugiau

2004 m. Europos Komisijai atliktas tyrimas parodė, kad Europos Sąjungos, Norvegijos ir Šveicarijos kalnuotose vietovėse yra savivaldybių, kurių bendra teritorija yra apie 1 900 000 km2 (apie 40,6 procento viso sausumos ploto). Šiose kalnuotose vietovėse gyvena 94,3 mln. žmonių (19,1 proc. viso šalių, kuriose atliktas tyrimas, gyventojų skaičiaus). Daugiau

Vartojant terminą "Kontrolė ir auditas" kalbama apie patikimą struktūrinių ir Sanglaudos fondų finansų valdymą. Už valdymą ir programų įgyvendinimą daugiausia atsakingos nacionalinio ir žemesnio lygmens administravimo įstaigos. Valstybės narės turi garantuoti Komisijai, kad fondų lėšos būtų leidžiamos pagal paskirtį ir laikantis atitinkamų reglamentų. Jos turi užtikrinti patikimas apskaitos, kontrolės bei finansinės atskaitomybės sistemas, nurodyti atsakingas įstaigas ir užtikrinti tinkamo audito tvarką. Daugiau

Tai vienas iš trijų prioritetinių 2007-2013 m. ES sanglaudos politikos tikslų. Finansavimo pagal jį paskirtis labai panaši į finansavimo pagal ankstesnį 1 tikslą paskirtį. Konvergencijos tikslas yra padėti mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms ir atsiliekantiems regionams sparčiau prisivyti ES vidurkį, gerinant ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo sąlygas. Daugiau

Lisabonos strategiją per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Lisabonoje 2000 m. kovą priėmė valstybių ir vyriausybių vadovai. Tai veiksmų ir plėtros planas, kaip ES siekti ekonomikos augimo ir daugiau darbo vietų. Lisabonos strategijoje numatytos įvairiausių valstybių narių ir ES politikos sričių priemonės, kuriomis siekiama remti žinių kaupimą ir sklaidą bei inovacijas, padaryti Europą patrauklesnę investicijoms ir darbui, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Daugiau

2007-2013 m. programavimo laikotarpiu Europos sanglaudos politikos programomis bus siekiama tam tikrų tikslų, apibrėžtų ES Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje. Siekiant tų tikslų skiriama lėšų investicijoms, kuriomis tiesiogiai skatinamas konkurencingumas ir darbo vietų kūrimas. Investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įgūdžių tobulinimą, verslo paslaugas, svarbiausią Europos infrastruktūrą ir efektyvesnio energijos vartojimo priemones. Daugiau

Vyrų ir moterų lygybė yra ES teisės ir politikos formavimo kertinis akmuo.

ES įsipareigojusi kurti priemones, kuriomis užtikrintų žmonių lygias galimybes ir vienodą požiūrį į juos nepriklausomai nuo lyties. Šios moralinės nuostatos taikomos visoms ekonominio, socialinio, kultūrinio ir šeimos gyvenimo sritims. ES taip pat siekia, kad į lyčių lygybės aspektą būtų atsižvelgiama visose ES veiklos srityse, kad būtų geriau užtikrinamos lygios lyčių teisės ir kovojama su diskriminacija dėl lyties. Daugiau

Europos Komisija gali paprašyti valstybių narių grąžinti joms skirtas struktūrinių fondų lėšas trimis atvejais:

1. Lėšas reikia grąžinti, jeigu atitinkamai valstybei narei buvo reikalingos ne visos išmokos. Pagal ES finansines taisykles šias lėšas reikia grąžinti. Daugiau

Miestų plėtra siekiama skatinti tvarias investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europos miestų vietovėse. 2007-2013 m. ankstesnės URBAN programos, kaip atskiros iniciatyvos, nebebus, ji bus integruota į regionines programas. Naujuose sanglaudos politikos reglamentuose nustatomos miestų aktualumo naujos kartos programose didinimo priemonės. Šiomis priemonėmis akcentuojama būtinybė vietos ir regionines valdžios įstaigas įtraukti į šių programų rengimą ir įgyvendinimą. Bendrijos strateginėse sanglaudos politikos gairėse apibrėžiamos pagrindinės ES regioninių fondų lėšomis finansuotinos veiklos miestų zonose rūšys. Daugiau

Skirstydama ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšas 2007-2013 m. veiklos programoms Komisija gali atlikti trijų rūšių mokėjimus.

Daugiau

Naujojoje 2007-2013 m. sanglaudos politikoje mokėjimo institucija dabar apibrėžiama kaip tvirtinanti institucija. Vis dėlto dauguma šių institucijų užduočių liko tokios pačios, kaip ir 2000-2006 m. programavimo laikotarpiu. Daugiau

Formulės n+2 ir n+3 susijusios su finansavimo taisyklėmis, kai iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų skiriama metinė lėšų suma.

Jeigu skirtos lėšos neišleidžiamos iki nustatytos datos, Komisija gali panaikinti tolesnius biudžetinius įsipareigojimus. Biudžetiniai įsipareigojimai panaikinami automatiškai, jeigu iki antrų metų pabaigos (n+2) nepanaudojamos skirtos lėšos arba nepateikiami mokėjimo prašymai. Naujosioms valstybėms narėms, Graikijai ir Portugalijai iki 2010 m. šis terminas yra pailgintas iki trejų metų (n+3). Daugiau

Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (angl. "Nomenclature of territorial units for statistics" - NUTS) parengė Europos statistikos tarnyba (Eurostatas), kad visoje Europos Sąjungoje būtų galima taikyti bendrus statistikos standartus. Daugiau

2007-2013 m. programavimo laikotarpiui kiekviena valstybė narė parengė nacionalinį strateginių krypčių planą (NSKP). Tai pamatinis struktūrinių ir Sanglaudos fondų intervencijų programavimo dokumentas, tam tikru mastu atitinkantis 2007-2013 m. strategines sanglaudos gaires. Jame apibrėžiama valstybės narės pasirinkta strategija ir pateikiamas nacionalinių ir regioninių veiklos programų, kurias siekiama įgyvendinti, sąrašas bei orientacinė metinė kiekvienai veiklos programai skirta suma. Nacionalinis strateginių krypčių planas taip pat turi atitikti valstybės narės nacionalinę reformų programą (NRP), susijusią su Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija. Daugiau

Papildomumas yra vienas iš struktūrinių fondų veiklos principų. Vadovaujantis šiuo principu struktūrinių fondų išmokos neturi pakeisti valstybių narių viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų regionuose, kuriems taikomas šis principas. Kitaip tariant, dėl lėšų, skiriamų iš struktūrinių fondų, tuose regionuose negali sumažėti nacionalinės struktūrinės išlaidos. Papildomumo principas tikrinamas visuose regionuose, kuriems taikomas konvergencijos tikslas. Daugiau

Istoriškai Europos Sąjunga vystė savo regioninės politikos veiklą ir skirstė struktūrinių bei Sanglaudos fondų lėšas laikydamasi partnerystės principo, t. y. didelis vaidmuo teko ir valstybėms narėms. Daugiau

Europos Sąjunga pasirengimo narystei pagalbą teikia toms šalims, kurios pareiškė norą įstoti į ES. Ši pagalba padeda šalims kandidatėms įvykdyti ES narystės sąlygas. Viena iš šių sąlygų - jų institucijos ir standartai turi atitikti reikalavimus, nustatytus Bendrijos teisyne - bendrų teisių ir įpareigojimų sistemoje, siejančioje visas valstybes nares su ES. Daugiau

ES įsteigė pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) siekdama padėti šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms.

PNPP numatyta 2007-2013 m. laikotarpiui ir pakeitė kelias senesnes ES pasirengimo narystei programas - PHARE, ISPA, SAPARD, CARDE bei Turkijai skirtą finansinę priemonę. Daugiau

Pasirengimo narystei strategijoje šalims kandidatėms, pareiškusioms norą tapti ES narėmis, nustatoma veiksmų programa. Strategijoje apibrėžiamos procedūros, kurių šalys kandidatės privalo laikytis, ir prioritetai, kurių jos privalo siekti palaikydamos "struktūrinį dialogą" su ES institucijomis. Daugiau

ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos turi būti leidžiamos veiksmingai ir pagal apibrėžtą paskirtį. Dėl šios priežasties ES teisės aktais nustatytos kruopštaus vertinimo ir priežiūros procedūros, skirtos užtikrinti, kad struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšomis finansuojamos veiklos programos būtų tinkamai vykdomos, o jų rezultatus būtų galima įvertinti lyginant su bendru sutarimu nustatytais kriterijais. Daugiau

Valstybės narės turi paskirti priežiūros komitetus, tikrinančius, kad struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšomis finansuojamos veiklos programos būtų tinkamai įgyvendinamos. Šiems komitetams pirmininkauja atitinkama valstybė narė (arba vadovaujanti institucija), į jų sudėtį įeina regioniniai, ekonominiai ir socialiniai partneriai. Daugiau

Programavimu vadinamas administracinis mechanizmas, skirtas siekti struktūrinių ir Sanglaudos fondų tikslų. Daugiametėmis programomis (veiklos programomis) užtikrinamas veiksmų nuoseklumas ir tęstinumas septynerių metų laikotarpiu. Programos susijusios su konkrečiomis nacionalinio arba žemesnio lygmens geografinėmis zonomis, priklausomai nuo vietoje galiojančios administravimo tvarkos. Formuluojant programų tikslus nustatomi strateginiai prioritetai ir orientaciniai veiksmai, apibrėžiamos skiriamos lėšos, glaustai apžvelgiamos valdymo ir kontrolės sistemos. Dabartinis programavimo laikotarpis tęsis nuo 2007 m. iki 2013 m. Daugiau

"Proporcingumas" reiškia būdą, kuriuo Europos Sąjunga naudojasi savo įgaliojimais. Jis taikomas labai panašiai kaip subsidiarumo principas.

Proporcingumo principas reiškia, kad, siekdama savo tikslų, ES imsis tik būtinų veiksmų. Jis įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje: "pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų". Daugiau

"RegioStars" apdovanojimai teikiami įgyvendinant Komisijos iniciatyvą "Regionų ekonominiai pokyčiai", kuria Europos regionai raginami keistis patirtimi ir taip skatinti inovacijas.

"RegioStars" apdovanojimai, kuriais įvertinami pagal ES regioninę politiką remiami regioninės plėtros projektai, teikiami kasmet. Apdovanojimai skiriami už originalius ir novatoriškus projektus, iš kurių kiti regionai gali pasisemti veiklos įvairiausiose srityse (kovos su klimato kaita, mokslinių tyrimų, paramos verslui ir kt.) idėjų. Daugiau

Regionų bendradarbiavimu siekiama skatinti ES regionų plėtrą jiems tarpusavyje keičiantis žiniomis ir patirtimi.

Regionų bendradarbiavimo programa INTERREG IVC yra 2007-2013 m. sanglaudos politikos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo dalis. Šia programa siekiama padidinti regioninės plėtros politikos veiksmingumą ir prisidėti prie ekonomikos modernizavimo bei Europos konkurencingumo didinimo. Daugiau

"Regionų ekonominiai pokyčiai" - tai 2007-2013 m. sanglaudos politikos teritorinio bendradarbiavimo tikslą papildanti iniciatyva. Europos regionai skatinami keistis patirtimi, kad daugėtų inovacinės veiklos. Iniciatyva prisidės prie regioninės politikos veiklos siekiant ES strateginių ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje tikslų. Daugiau

Regionų komitetas yra patariamoji įstaiga, suteikianti vietos ir regioninės valdžios įstaigoms galimybę dalyvauti ES teisės aktų leidybos darbe.

Komitete yra 344 nariai, kurie paprastai yra renkami vietos ar regiono politikai, regioninių valdžios institucijų vadovai arba miestų merai. Juos penkeriems metams skiria Taryba, atsižvelgdama į kiekvienos šalies pasiūlymą. Narių iš kiekvienos šalies skaičius proporcingas tų šalių gyventojų skaičiui. Regionų komiteto pirmininką ir biurą dvejų su puse metų kadencijai skiria nariai. Daugiau

Tai vienas iš trijų prioritetinių 2007-2013 m. ES sanglaudos politikos tikslų. Jis reiškia, kad siekiama padidinti regionų, kuriuose nesiekiama konvergencijos tikslo (skirto nepalankiausių sąlygų regionams), konkurencingumą, patrauklumą ir užimtumą juose. Tikslas skirtas padėti pasirengti ekonominiams ir socialiniams pokyčiams bei inovacijoms, verslumui, aplinkos apsaugai, prieinamumui, gebėjimui prisitaikyti ir įtraukties principais grindžiamų darbo rinkų plėtrai skatinti. Jo siekimas bus finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis. Daugiau

Reglamentai - tai griežčiausios formos ES teisės aktai. Jie yra visuotiniai, privalomi visi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Su ES sanglaudos politika susiję teisės aktai paprastai yra reglamentai. Daugiau

Sanglaudos ataskaitą Europos Komisija rengia kas trejus metus, kad informuotų apie pažangą siekiant Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės sanglaudos. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2008 m. konsoliduotoji versija) 175 straipsnyje numatyta ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui, Ministrų Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Daugiau

Nuo 1994 m. Sanglaudos fondo lėšomis padedama vargingesniems Europos regionams ir stabilizuojama jų ekonomika, siekiant skatinti ekonomikos augimą, tvarų vystymąsi ir didinti užimtumą. Fondas prisideda finansuojant aplinkos apsaugos priemones ir transeuropinius transporto tinklus (šie europinės svarbos projektai yra itin svarbus prioritetas) 12-oje valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m., Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje. Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti finansuojami prioritetiniai ES aplinkos apsaugos politikos projektai. Daugiau

Sanglaudos politika - tai ES valstybių narių ir regionų "visokeriopos darnios plėtros" skatinimo ir rėmimo strategija.

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (174 str.) įtvirtinta ES sanglaudos politika siekiama didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant regionų išsivystymo lygio skirtumus. Politikoje daugiausia dėmesio skiriama svarbiausioms sritims, kurios padės ES spręsti XXI a. uždavinius ir išlikti konkurencinga pasaulinėje arenoje. Daugiau

Prieš valstybei narei įstojant į Europos Sąjungą turi būti baigtos stojimo derybos.

Derybų programoje nustatomos derybų gairės. Pačios derybos vyksta per dvišalę tarpvyriausybinę konferenciją (ES ir šalies kandidatės). Daugiau

Stojimo partnerystė - tai Europos Sąjungos Ministrų Tarybos ir šalies kandidatės susitarimas. Jame nustatomos pagrindinės prioritetinės sritys, kuriose turi būti padaryta pažanga, kad šalis kandidatė prisitaikytų prie ES teisės. Pagal šį susitarimą taip pat koordinuojama Europos Sąjungos tai šaliai teikiama pagalba. Finansinė pagalba priklauso nuo to, ar šalis kandidatė nustatytose prioritetinėse srityse daro pakankamą pažangą. Daugiau

2007-2013 m. laikotarpiu regioninė politika finansuojama struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšomis.

Struktūrinius fondus sudaro du fondai: 1975 m. įsteigtas Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), teikiantis finansinę paramą regionų ekonomikos plėtrai ir struktūriniam koregavimui, padedantis vykdyti ekonominius pokyčius, didinti konkurencingumą, plėsti teritorinį bendradarbiavimą visoje ES; 1958 m. įsteigtas Europos socialinis fondas (ESF), siekiantis didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymo galimybes, galimybes gauti darbą ir dalyvauti darbo rinkoje, socialinę socialiai remtinų žmonių įtrauktį, kovoti su visų rūšių diskriminacija ir kurti užimtumo reformų valdymo partnerystės programas. Daugiau

Subsidiarumo principu siekiama užtikrinti, kad sprendimus priimtų kuo artimesnė piliečiams institucija. Išskyrus išimtinės ES kompetencijos sritis, veiksmų Europos lygiu turėtų būti imamasi tik tuo atveju, jeigu jie būtų efektyvesni už nacionalinio, regioninio arba vietos lygmens veiksmus. Subsidiarumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo ir būtinumo principais, t. y. bet kuris ES veiksmas turi užtikrinti tik tai, kas yra būtina ES sutartyje numatytiems tikslams pasiekti. Daugiau

Kova su sukčiavimu ir korupcija yra ne tik bendrų kovos su organizuotu nusikalstamumu pastangų dalis, bet ir kova su nelegalia veikla, kenkiančia finansiniams Europos Sąjungos (ES) interesams. Jos teisiniai pagrindai: Daugiau

Remiantis automatinio įsipareigojimų panaikinimo principu, jeigu kokios nors programai skirtos sumos nebuvo pareikalauta iki antrų metų po programos patvirtinimo pabaigos, visi biudžetiniai įsipareigojimai dėl likusių neišmokėtų lėšų šiai programai panaikinami. Šis mechanizmas 1999 m. buvo įvestas vykdant 2007-2003 m. programas, kad jos būtų sparčiau plėtojamos ir siekiant geriau stebėti programų finansavimo srautus. Daugiau

Tarptautiniu bendradarbiavimu skatinama labai integruota partnerystė, kurios įtaka tarptautinio bendradarbiavimo srityje jaučiama už valstybės sienų ribų. Tai įvairių lygių valstybinės valdžios ir administravimo įstaigų, viešųjų ir privačių, veikiančių įvairiose politikos srityse, partnerystė. Daugiau

52 tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos yra 2007-2013 m. sanglaudos politikos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo dalis.

Dviejų gretimų skirtingų valstybių regionų bendradarbiavimu siekiama plėtoti tarpvalstybinę socialinę ir ekonominę veiklą, remiantis bendromis plėtros strategijomis. Daugiau

Techninė pagalba gali būti teikiama siekiant padėti suinteresuotosioms šalims įgyvendinti Komisijos finansuojamas programas ir projektus. Vadovaujantis ES sanglaudos politika tokia finansinė parama gali būti naudojama atsiskaityti už parengiamąją, valdymo, vertinimo, priežiūros, audito ir kontrolės veiklą. Daugiau

ES turi aiškų tikslą stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą, mažindama ES regionų skirtumus. Lisabonos sutartyje įvedamas trečiasis lygmuo - teritorinė sanglauda.

ES būdinga didžiulė teritorijų įvairovė. Teritorinės sanglaudos tikslu siekiama užtikrinti, kad žmonės galėtų kuo geriau pasinaudoti gyvenamų teritorijų ypatumais. Joks Europos pilietis neturi turėti mažiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis arba turėti blogesnį būstą ar darbo galimybes vien dėl to, kad gyvena viename, o ne kitame regione. Teritorine sanglauda siekiama geriau subalansuoto ir darnesnio vystymosi. Daugiau

Transeuropinius tinklus sudaro valstybių sienas kertanti transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastuktūra, apie juos rašoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 170, 171 ir 172 straipsniuose. Šių tinklų paskirtis - padėti veikti bendrajai Europos rinkai ir tobulinti jos funkcionavimą, sudarant geresnes prekių, žmonių ir paslaugų judėjimo sąlygas. TEN veikla turi būti skatinama nacionalinių tinklų sąveika ir užtikrinama paprastesnė prieiga prie jų. Daugiau

ES sukūrė teisinę transporto sektoriaus sistemą, skirtą laisvam asmenų ir prekių judėjimui visoje ES palengvinti. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, šioje sistemoje, be kitų, numatytos šios priemonės: Daugiau

Tvirtinanti institucija turi užtikrinti, kad Europos Komisijai siunčiamos išlaidų ataskaitos bei mokėjimo prašymai būtų tikslūs ir patikimi. Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas valdomi bendrai su valstybėmis narėmis, regionais ir kitomis tarpinėmis įstaigomis. Tvirtinančią instituciją kiekvienai veiklos programai, bendrai finansuojamai šių fondų lėšomis, skiria viena arba daugiau minėtų grupių. Daugiau

URBACT II tinklą finansuoja Komisija siekdama teritorinio bendradarbiavimo tikslo, tinklo programa vykdoma 2007-2013 m. Tinklo paskirtis - skatinti miestų atnaujinimo naujoves raginant miestus rinkti gerąją patirtį, ja dalytis ir ją skleisti. Daugiau

ES pasiryžusi padėti Europai išsilaikyti pasaulinės ekonomikos priešakyje ir stengiasi kurti tinkamas užimtumo didinimo ir ekonomikos augimo skatinimo sąlygas. 2000 m. ES pertvarkė ekonominių veiksmų planą ir parengė Lisabonos strategiją. 2005 m. strategijai suteiktas naujas impulsas, labiau koncentruojantis į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimą. Daugiau

Vykdant 2007-2013 m. ES sanglaudos politiką vadovaujanti institucija yra atsakinga už veiksmingą veiklos programos valdymą ir įgyvendinimą.

Vadovaujanti institucija gali būti valstybės narės ministerija, regioninė valdžios įstaiga, vietos taryba ar kita viešoji arba privati valstybės narės paskirta ir patvirtinta įstaiga. Vadovaujančios institucijos turi atlikti savo darbą laikydamosi patikimo finansų valdymo principų. Daugiau

Europos Sąjungos taisyklės dėl valstybės pagalbos buvo įvestos siekiant užtikrinti, kad valstybiniai ištekliai nebūtų naudojami iškraipant konkurenciją arba suteikiant nesąžiningą pranašumą bendrojjoe Europos rinkoje. Daugiau

Valstybės narės pateikia savo veiklos programas, parengtas atsižvelgiant į sanglaudos politikos bendrąsias strategines gaires ir remiantis nacionaliniu strateginių krypčių planu (NSKP). Kiekviena veiklos programa susijusi su vienu iš trijų naujųjų tikslų, joje išdėstoma plėtros strategija ir nuoseklūs prioritetai. Programa vykdoma panaudojant vieno fondo paramą arba, konvergencijos tikslo atveju, - Sanglaudos fondo ir Europos regioninės plėtros fondo paramą. Daugiau

2007-2013 m. programavimo laikotarpiu taikomas trijų rūšių vertinimas: išankstinis ("ex ante"), programos vykdymo metu (einamasis) ir baigiamasis ("ex post"). Sanglaudos politika vertinama bendromis jėgomis. Valstybės narės atlieka išankstinį ("ex ante"), o Europos Komisija - baigiamąjį ("ex post") vertinimą. Daugiau

Visuotinėmis dotacijomis mažoms, nevyriausybinėms organizacijoms (pvz., savanorių grupėms, bendruomenės organizacijoms) padedama gauti Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos. Daugiau