Svarbus teisinis pranešimas
 


Newsroom Newsroom Commissioner Debate Issues Directorate General

Žodynas | Paieška | Kontaktai | Išsiuntimo žiniaraštis  
 
 

Žvilgsnis į Sanglaudos fondą

I Kas yra Sanglaudos fondas?

Sanglaudos fondas – tai struktūrinė priemonė, nuo 1994 m. padedanti valstybėms narėms sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus bei stabilizuoti savo ekonomiką. Sanglaudos fondas finansuoja iki 85 % tinkamų išlaidų, susijusių su svarbiausiais aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektais. Tokiu būdu stiprinama ES sanglauda ir solidarumas. Tinkamomis paramai gauti laikomos mažiausiai klestinčios ES valstybės narės, kurių bendrasis nacionalinis produktas (BNP) vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 % ES vidurkio (nuo 2004 05 01 tai Graikija, Portugalija, Ispanija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija).

2004–2006 m. laikotarpiui Sanglaudos fondui skirta 15,9 mlrd. EUR (2004 m. kainomis). Daugiau kaip pusė lėšų (8,49 mrld. EUR) tenka naujosioms valstybėms narėms.

Spain : Cerceda waste disposal train

II Kuri šalis tinkama?

Fonds de Cohésion, pays éligiblesPagal 1994 m. gegužės 16 d. priimto Reglamento Nr. 1164/94 nuostatas

tinkama Sanglaudos fondo paramai gauti yra toji valstybė narė,

  • kurios bendrasis nacionalinis produktas (BNP) vienam gyventojui, nurodytas perkamosios galios paritetais, yra mažesnis nei 90 % Bendrijos vidurkio ir
  • kuri yra priėmusi programą Sutarties 104c straipsnyje nustatytoms ekonominės konvergencijos sąlygoms įgyvendinti (vengti perviršinio bendrojo šalies biudžeto deficito ).

Keturios valstybės narės – Ispanija, Graikija, Portugalija ir Airija – buvo tinkamos Sanglaudos fondo paramai gauti nuo 2000 m. sausio 1 d. 2003 metų vidutinės trukmės laikotarpio apžvalgoje Komisija išsakė nuomonę, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. Airija yra netinkama Sanglaudos fondo paramai gauti (BNP vidurkis 101 %). 2004 m. gegužės 1 d. įvykus ES plėtrai, visos naujosios valstybės narės (Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Kipras, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija) įgijo teisę į Sanglaudos fondo paramą.

Sanglaudos fondo teikiama parama priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Valstybei narei skirta parama gali būti nutraukta, jei šalis nevykdo dabartinės konvergencijos programos, skirtos pasiruošti ekonominei ir pinigų sąjungai (Stabilumo ir augimo paktas) t. y. nustatomas perviršinis biudžeto deficitas (daugiau kaip 3 % BVP Ispanijai, Portugalijai ir Graikijai, dėl šios ribos buvo derėtasi atskirai su kiekviena iš dešimties naujųjų valstybių narių, atsižvelgiant į jų biudžeto deficitą stojimo metu). Tol, kol deficitas nebus kontroliuojamas, nauji projektai netvirtinami.

Čia pateikiamas ES-25 valstybių narių, kurios tinkamos Sanglaudos fondo paramai gauti 2004–2006 m., žemėlapis.

III Kokios rūšies projektai tinkami?

Kad būtų tinkami, projektai turi priklausyti vienai iš dviejų kategorijų:

a) Aplinkosaugos projektai, padedantys siekti ES sutartyje numatytų tikslų, ypač projektai, atitinkantys Bendrijos aplinkos politikos prioritetus, kurie buvo nustatyti atitinkamuose aplinkosaugos ir tolydžios plėtros veiksmų planuose.

Fondas teikia pirmenybę geriamojo vandens tiekimo, nuotėkų valymo ir kietųjų atliekų šalinimo projektams. Miškų atkūrimas, erozijos kontrolė ir gamtos išsaugojimo priemonės taip pat tinka paramai gauti.

b) Transporto infrastruktūros projektai, kuriais kuriama arba plėtojama transporto infrastruktūra, kaip numatyta transeuropinių transporto tinklų (TEN) gairėse.

Finansuojant transporto infrastruktūros ir aplinkosaugos projektus, būtina išlaikyti atitinkamą pusiausvyrą.

Čia pateikiamas Sanglaudos fondo vadovas valstybėms narėms 2000–2006 m.

EN - English ES - Español FR - Français GR - ελληνικά PT - Português

Čia pateikiami Sanglaudos fondo finansuojamų išlaidų principai.

REGLAMENTAS 16/2003

IV Kaip tvarkomi Sanglaudos fondo projektai?

Paraišką finansavimui gauti valstybės narės pateikia Europos Komisijai, kuri paprastai per tris mėnesius priima sprendimą skirti lėšas. Pasiūlyme turi būti nurodyti pagrindiniai dalykai, paaiškinantys, kas ir kodėl siūloma, pateiktas projekto ekonominis pagrindimas, nurodyti jo finansavimo šaltiniai ir socialinis-ekonominis bei ekologinis poveikis. Visi projektai turi atitikti galiojančius Bendrijos teisės aktus, ypač konkurencijos, aplinkosaugos ir viešųjų pirkimų taisykles.

Komisija išsiaiškina, ar įvykdyti visi reikalavimai finansavimui gauti, ir išnagrinėja:

  • ekonominius bei socialinius pranašumus, kuriuos atneš projektas per vidutinės trukmės laikotarpį, kaip pateikiama išlaidų ir pelno analizėje,
  • projekto įnašą siekiant Bendrijos tikslų, susijusių su aplinkosauga ir (arba) transeuropiniais transporto tinklais,
  • projekto atitiktį valstybės narės nustatytiems prioritetams,
  • projekto suderinamumą su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir nuoseklumą Struktūrinių fondų veiklos atžvilgiu.

ES paramos dalis negali viršyti 85 % valstybės ar atitinkamų išlaidų ir priklauso nuo vykdytinos veiklos rūšies. Tiems projektams, kurie duoda pajamų, parama apskaičiuojama atsižvelgiant į numatomas pajamas. Principas „teršėjas moka“ (t. y. taršą keliantis ūkio subjektas turėtų už tai mokėti) taip pat turi įtakos teikiamos paramos dydžiui. Tiems projektams, kurie vykdomi ne ilgiau kaip dvejus metus arba kuriuose Bendrijos parama yra mažesnė nei 50 mln. EUR, pradinis 80 % paramos dydžio mokėjimas gali būti atliktas po to, kai Komisija priima sprendimą suteikti Bendrijos paramą. Bendroji Fondo ir kitų Bendrijos priemonių paramos suma neturi būti didesnė nei 90 % visų projekto išlaidų. Tačiau Komisija gali finansuoti 100 % parengiamųjų studijų ir techninės paramos priemonių sąnaudų – atsižvelgiant į tokio lygio paramai numatytą ribotą biudžetą, tai taikoma tik visos ES techninei paramai.

Valstybės narės atsako už projektų įgyvendinimą pagal Komisijos sprendimą, administruodamos lėšas, laikydamosi grafiko, vykdydamos finansavimo planą ir ypač užtikrindamos finansų kontrolę. Komisija atlieka reguliarias patikras, vyksta nuolatinė visų projektų stebėsena. Be to, Komisijos reglamentu Nr. 621/2004 nustatomos taisyklės dėl informavimo ir viešumo priemonių, susijusių su Sanglaudos fondo veikla, kurių valstybės narės privalo laikytis .

Čia pateikiamos nesutrumpintos metinės ataskaitos

Čia pateikiami projektų pavyzdžiai

Madrid Metro

V Kiekvienai šaliai tenkančios lėšos

2000–2006 m. Europos Sąjunga Sanglaudos fondui skiria daugiau kaip 28,212 milijono EUR (2004 m. kainomis). Šalims tenka tokios lėšos:

Sanglaudos fondo lėšos, vidutiniškai skiriamos keturioms tinkamoms valstybėms narėms, 2000–2006 m. ( 1)

Elláda
España
Ireland
Portugal
3 388
12 357
584
3 388

( 1) Airija tik iki 2003 m. pabaigos (įsipareigojimai milijonais EUR 2004 m. kainomis)

Sanglaudos fondo lėšos, vidutiniškai skiriamos dešimčiai naujų tinkamų valstybių narių, 2004–2006 m.

Česká Rep.
Eesti
Kypros
Latvija
Lietuva
Magyarország
Malta
Polska
Slovenija
Slovensko
936,05
309,03
53,94
515,43
608,17
1 112,67
21,94
4 178,60
188,71
570,50

(įsipareigojimai milijonais EUR 2004 m. kainomis)

VI Kas pasikeis po 2006 m.?

Europos Komisijos siūlymu Sanglaudos fondas bus labiau integruotas į pagrindinių Struktūrinių fondų veiklą (žr. Trečiąją ataskaitą apie ekonominę ir socialinę sanglaudą ir siūlomų naujų teisės aktų paketą).

Viena vertus, siūlomame reglamente , kuriuo įsteigiamas Sanglaudos fondas, išlieka tie patys tinkamumo kriterijai (90 % BVP ir 85 % finansavimo riba). Be to, ir toliau taikomas Sanglaudos fondo paramos sąlygiškumo principas.

Antra vertus, Komisija siūlo pereiti nuo paramos, orientuotos į projektus, prie paramos, orientuotos į programas. Komisijos patvirtinimas bus reikalingas tik stambiems projektams (25 mln. EUR vertės aplinkosaugos ir 50 mln. EUR vertės transporto projektams). Todėl Sanglaudos fondą administruojančioms institucijoms teks didesnė atsakomybė, susijusi su atranka, įvertinimu, lėšų skyrimu, stebėjimu, valdymu ir greito įgyvendinimo užtikrinimu, kad parama nebūtų nutraukta dėl programinio lėšų naudojimo disciplinos, t. y. taikant „n+2“ taisyklę.

Parama bus skiriama ne vien stambiems transporto ir aplinkosaugos projektams, bet ir projektams, susijusiems su energijos efektyvumu, atsinaujinančia energija ir intermodaliniu, miesto ar visuomeniniu transportu.

Komisijos pasiūlyme 26 % visų struktūrinės politikos priemonėms numatytų lėšų skiriama Sanglaudos fondui (63 mlrd. EUR).

Išsamesnė informacija straipsnyje „Sanglaudos fondo evoliucija“

Portugal Alqueva dam , hydro powerplant

VII Sanglaudos fondo reglamentai

Reglamentu (EB) Nr. 1164/94 buvo įsteigtas Sanglaudos fondas ir numatyti jo įgyvendinimo metmenys. Šį reglamentą vėliau papildė Reglamentai (EB) Nr. 1264/99 ir (EB) Nr. 1265/99

Finansų kontrolė ir finansiniai koregavimai – REG 1386/2002

Tinkamumas – REG 16/2003

Viešumas – REG 621/2004

 

2004 m. gegužės 1 d. įvykus Europos Sąjungos plėtrai, Sanglaudos fondo reglamentai iki 2006 m. pabaigos bus taikomi 10 naujųjų valstybių narių (žr. Stojimo akto II priedą ).