Naršymo kelias

Narystės ES siekianti Islandija įveikė pirmąjį etapą - 28/07/2009

Ant namo iškelta Islandijos vėliava © EB

Islandijos siekis tapti ES nare pradėtas įgyvendinti.

ES užsienio reikalų ministrai paprašė Komisiją įvertinti Islandijos pasirengimą tapti ES nare. Tai pirmasis žingsnis siekiant narystės ES.

Šis sprendimas priimtas greitai – nepraėjus nė dviems savaitėms nuo tada, kai Islandija pateikė paraišką. Tai rodo didelį pasitikėjimą šia šalimi.

Dabar Komisija išsamiai išnagrinės Islandijos ekonominę, teisinę ir politinę sistemas. Tokie tyrimai dažnai trunka ilgiau negu metus, tačiau Islandijai galbūt neteks laukti taip ilgai, kaip kai kurioms kitoms šalims, nes tai išvystytos rinkos ekonomikos šalis, turinti tvirtas demokratines institucijas, taigi atitinkanti dvi svarbiausias narystės siekiančioms šalims keliamas sąlygas.

Gavę ataskaitą, Europos Taryba ir Parlamentas nuspręs, ar pripažinti Islandiją oficialia kandidate. Tik tada bus galima pradėti oficialias derybas dėl narystės, kurios gali trukti dar metus ar dvejus. Jei ES sutiks, kad Islandija taptų jos nare, šalyje bus surengtas referendumas.

Dar visai neseniai 320 000 šios Šiaurės Atlanto salos gyventojų nenorėjo prisijungti prie ES, tačiau po to, kai spalio mėnesį žlugo didžiausi šalies bankai ir nuvertėjo krona, narystė ES ir euro įvedimas Islandijai tapo galimybe stabilizuoti ekonomiką.

Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso džiaugėsi Islandijos sprendimu. Jo nuomone, „tai rodo, koks gyvybingas Europos projektas ir kiek daug vilčių dedama į Europos Sąjungą“.

Islandija yra užmezgusi daug glaudžių ryšių su ES. Kadangi šalis yra Europos ekonominės erdvės English (en) français (fr) prekybos bloko narė, ji integruota į ES rinką ir laikosi daugumos ES teisės aktų. Kaip ir dauguma ES šalių, Islandija priklauso Šengeno erdvei, kurioje nėra pasienio kontrolės.

Vienas iš derybų klausimų, dėl kurių gali kilti keblumų, – žvejybos teisės. Šis klausimas neapibrėžtas Europos ekonominės erdvės susitarime, pagal kurį islandai turi teisę gyventi ir dirbti ES, tačiau savo žemės ūkio ir pinigų politiką nustato patys.

Liepos 27 d. susitikime užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino, jog remia Vakarų Balkanų šalių norą tapti ES narėmis. Šiuo metu ES narystės siekiančiomis šalimis kandidatėmis oficialiai pripažintos trys šalys: Kroatija, Turkija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija. Kitos penkios Vakarų Balkanų šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas – yra potencialios šalys kandidatės.

Daugiau apie ES plėtrą Deutsch (de) English (en) français (fr)

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos