Naršymo kelias

Platesni horizontai - 01/05/2009

Piešinyje pavaizduotas medis su vėliavėlėmis © EB

Gegužės 1-ąją sukako penkeri metai nuo tada, kai į ES įstojo daugiausia – dešimt – narių. Tą istorinę dieną 2004 m. jos narėmis tapo Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.

Po didžiausio plėtros etapo English valstybių narių skaičiui padidėjus nuo 15 iki 25 ES pasipildė apie 73 mln. gyventojų ir devyniomis naujomis oficialiosiomis kalbomis. Be to, ES sienos beveik 1000 km išsiplėtė į rytus ir Europa susivienijo po dešimtmečius trukusio šaltojo karo.

2007 m. į ES įstojo dar dvi šalys – Rumunija ir Bulgarija, taigi valstybių narių skaičius padidėjo iki 27.

Ar ES plėtra buvo sėkminga? Remiantis neseniai parengta ES ataskaita English atsakymas į šį klausimą aiškus: „taip“.

Tiek senbuvėms, tiek naujosioms valstybėms narėms plėtra davė daug ekonominės ir politinės naudos. Naujosiose valstybėse narėse labai pakilo gyvenimo lygis, imta sparčiau modernizuoti ekonomiką ir sukurtos stabilesnės institucijos.

ES senbuvėms atsirado naujų investicijų ir eksporto galimybių. O visai ES buvo naudinga išaugusi valstybių narių tarpusavio prekyba. Tai padėjo ES tapti konkurencingesnei.

ES teritorijai išsiplėtus į rytus, visoje Europoje, įskaitant ES narėmis siekiančias tapti Balkanų šalis, padidėjo politinis stabilumas, sustiprėjo demokratija ir teisinė viršenybė. Be to, ES tapo svarbesnė veikėja pasaulio arenoje spredžiant tokius klausimus, kaip klimato kaita ir finansų krizė.

Tačiau dėl dabartinio nuosmukio išryškėjo šiai sėkmei pavojų keliančios protekcionizmo tendencijos. „Ekonomikos krizės metu daugeliui europiečių kyla klausimų dėl ES plėtros“, – savo kalboje teigė už ES plėtrą atsakingas Komisijos narys Olli Rehnas. – „Tačiau bandant įveikti ekonomikos nuosmukį nederėtų dėl visko kaltinti ES plėtros. Tai būtų neteisinga. Mūsų socialinės nelaimės neįvyko dėl jos.“

Priešingai, stipri bendroji rinka laikoma gyvybiškai svarbia atkuriant Europos ekonomiką. Naujosios valstybės narės skatinamos tęsti reformas, kuriomis būtų užtikrinama didesnė ekonominė ir politinė integracija. Tokios reformos yra nepaprastai svarbios, kad ES ateityje būtų paprasčiau priimti naujų valstybių narių.

Šiuo metu ES narystės siekiančiomis šalimis kandidatėmis oficialiai pripažintos trys šalys: Kroatija, Turkija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (FYROM). Kitos penkios Balkanų šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Kosovas – yra potencialios šalys kandidatės.

Daugiau informacijos apie padidėjusios ES penkerių metų sukaktį English

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos