Naršymo kelias

Kovoti su klimato kaita – 7,2 mlrd. eurų parama - 11/12/2009

ES ir Švedijos vėliavos bei logotipai © EB

Aukščiausiojo lygio susitikime spręsti kovos su klimato kaita finansavimo ir finansų reformos klausimai

Europos Sąjungos vadovai pažadėjo per artimiausius trejus metus iš viso skirti 7,2 mlrd. eurų, kad padėtų neturtingesnėms valstybėms kovoti su visuotiniu atšilimu. Tokiu būdu jie tikisi gauti gerokai daugiau paramos Kopenhagoje rengiamam susitarimui.

Danijos sostinėje vykstančioje Jungtinių Tautų konferencijoje ne tik deramasi dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimo, bet ir siekiama nuspręsti, kas padengs prisitaikymo prie klimato kaitos projektų išlaidas besivystančiose pasaulio šalyse.

Spalį įvykusiame susitikime ES vadovai sutarė, kad iki 2013 m. kasmet reikėtų skirti apie 5–7 mlrd. eurų tarptautinių viešųjų lėšų, o vėliau – dar daugiau. ES šalys pareiškė esančios pasirengusios skirti savo dalį, jei jomis paseks kitos valstybės.

ES šalys davė pažadą šiandien po visą naktį trukusių derybų. Juo prisiimti panašius įsipareigojimus dar labiau raginamos kitos pramoninės pasaulio valstybės. Šia parama būtų finansuojama, pavyzdžiui, pakrančių apsauga, miškų išsaugojimas, su žemės ūkio kultūrų auginimu susiję pokyčiai ir perėjimas nuo iškastinio kuro prie mažai anglies dvideginio išskiriančios energijos rūšių.

Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso sakė: „Džiaugiuosi, kad sutarėme dėl įspūdingos skubaus pradinio finansavimo sumos. Ji didesnė nei buvo galima tikėtis iš Europos Sąjungos. Dabar tikimės, kad kitos šalys paseks mūsų pavyzdžiu. Finansavimas – esminė susitarimo sudarymo sąlyga“.

ES vadovai taip pat sutiko įkurti tris Europos institucijas, kurios prižiūrėtų bankininkystės, draudimo ir vertybinių popierių sektorius. Naujai sistemai, kuria siekiama užkirsti kelią kitai finansų krizei, dar turi pritarti Europos Parlamentas.

ES vadovai patvirtino bendrus su bankininkų atlygiu susijusius principus ir ES teisės aktų dėl grynųjų pinigų ir kito likvidaus turto, kuriuos privalo turėti bankai, pakeitimus. Jais siekiama užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamai atsargų nuosmukio laikotarpiais, ir sulaikyti juos nuo neapgalvotos rizikos, kuri sukėlė finansų krizę.

Taryba priėmė ir naują ateinančių penkerių metų teisėtvarkos darbotvarkę. „Stokholmo programa“ stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas prieglobsčio, pasienio kontrolės ir policijos bendradarbiavimo srityse. Ji pakeis dabartinę, gruodį galioti baigsiančią „Hagos programą English “.

Šis aukščiausiojo lygio susitikimas – pirmas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Jame kalbėta ir apie ekonomikos atgaivinimą, padėtį Afganistane ir Irano branduolinę programą.

ES vadovai pareiškė esantys labai susirūpinę dėl Irano branduolinės programos ir paragino jį nedelsiant pradėti laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros rezoliucijų.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvados

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos