Prieigos priemonės
Paslaugų priemonės
Kalbų juosta
Naršymo kelias

Klausimai, kuriuos teks spręsti Europos Parlamentui: finansų ir ekonominė krizė, Lisabonos sutartis ir klimato kaita.
Didžiausia Europos Parlamento politine grupe ir vėl tapo konservatyvioji Europos liaudies partijos frakcija. Centro dešiniosios pakraipos partijos pasiekė gerų rezultatų birželio 4–7 d. rinkimuose keliose iš didžiausių ES šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje.
Socialistai turės mažiau vietų nei iki šiol, tačiau jie gerokai aplenkė liberalus demokratus ir Socialistų frakcija išlieka antroji pagal dydį politinė grupė. Žalieji gavo daugiau vietų negu iki šiol ir pagal jų skaičių priartėjo prie liberalų demokratų.
736 narių Europos Parlamentas pareikš nuomonę apie naujos Europos Komisijos sudėtį ir, jei Lisabonos sutarčiai bus pritarta šiemet vyksiančiame antrajame Airijos referendume, apie naujas ES pirmininko ir ES užsienio politikos vadovo pareigas.
Be to, Europos Parlamento nariai prisidės prie derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl kovos su visuotiniu atšilimu. Numatoma, kad vienas iš klausimų, kuriuos Parlamentas nagrinės ateinančiais mėnesiais, bus naujas finansinis reglamentas, kuriuo norima užkirsti kelią kitai krizei.
Balsavimo teisę turėjo apie 388 milijonai žmonių. Ja pasinaudojo mažiau kaip 44 % – mažiau negu per ankstesnius rinkimus.
Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso padėkojo balsavusiems piliečiams už tai, kad jie pareiškė nuomonę apie ES politinę ateitį. Jo teigimu, „šie rinkimai neabejotinai sėkmingi toms partijoms ir kandidatams, kurie pritaria Europos projektui ir nori, kad ES pateiktų politinius kasdienių problemų sprendimus.“