Naršymo kelias

Kopenhagos susitikimui klimato klausimais pasibaigus - 21/12/2009

J. M. Barroso Kopenhagos konferencijoje © ES

J. M. Barroso teigimu, susitarimas yra teigiamas žingsnis, tačiau jame iškelti tikslai, Europos Sąjungos požiūriu, nepakankamo užmojo.

Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso pareiškė esąs nusivylęs Kopenhagos klimato konferencijoje paskutinę minutę šiaip ne taip priimtu susitarimu ir teigia, kad jis toli gražu neatitinka ES lūkesčių.

Trumpesniame nei trys lapai pakte nėra ES itin svarbiais laikomų aspektų. Vienas iš jų – bendri taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo tikslai. Susitarimu ne tik nenustatomas sutarties sudarymo 2010 m. terminas, jame net neminima, kad susitarimas turėtų būti teisiškai įpareigojantis.

Tačiau net ir tiek buvo sunku pasiekti. Tirpstant laikui, derybos buvo atsidūrusios ties žlugimo riba, nes pramoninės ir besivystančios valstybės nesutarė, kaip užtikrinti, kad sparčiai besivystančios valstybės pažadėtų mažinti išmetamų teršalų kiekį.

Nors konferenciją buvo numatyta baigti penktadienį, ji užtruko ilgiau, nes pasaulio valstybių vadovai nesutarė, ar priimti susitarimą, ar grįžti namo tuščiomis. Šeštadienį po visą naktį trukusių karštų diskusijų jie nusprendė neatmesti galimybės sudaryti paktą.

Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso sakė: „Neslėpsiu nusivylimo. Siekiai tikrai nėra tokio užmojo, kokio tikėjomės. Tačiau šis susitarimas geriau nei jokio susitarimo“.

Susitarimu raginama mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis siekiant, kad visuotinis atšilimas nebūtų didesnis nei 2 °C. Tai laikoma riba, kurią peržengus klimato kaita gali tapti nevaldoma. Susitarimu prašoma išsivysčiusių valstybių, kad jos teršalų kiekį mažintų smarkiai. Besivystančios šalys turėtų pradėti mažinti savo išmetamą teršalų kiekį ir kas dvejus metus pranešti apie rezultatus, leisdamos juos vertinti tarptautiniu lygmeniu.

Atskiros valstybės turės nuspręsti, kokio mažinimo tikslo jos sieks. Susitarime nustatoma, kad veiksmai, kurių imamasi, turės būti apsvarstyti 2015 m., bet apie savo iškeltus tikslus valstybės turi pranešti iki sausio pabaigos.

Konferencijoje nepasiekta ir išsamaus susitarimo dėl kompensacijų valstybėms už miškų išsaugojimą. Miškams tenka lemiamas vaidmuo stabdant klimato kaitą.

Turbūt apčiuopiamiausias rezultatas – išsivysčiusių valstybių susitarimas per ateinančius trejus metus skirti 30 mlrd. dolerių (21 mlrd. eurų), o iki 2020 m. – 100 mlrd. dolerių (70 mlrd. eurų) finansuoti neturtingų valstybių projektams, kuriais skatinama gaminti ir vartoti švarią energiją, sprendžiamos sausrų, kylančio jūros lygio ir klimato kaitos keliamos kitos problemos. Iš šio 21 mlrd. eurų ES pažadėjo skirti 7,2 mlrd. eurų skubaus pradinio finansavimo. Lėšų tikimasi gauti iš įvairių – ir privačių, ir viešųjų – šaltinių.

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos