Naršymo kelias

Nubrėžti jūrų politikos ir tausios žuvininkystės kursą - 16/10/2009

Pakrančių apsaugos pareigūnai ir žuvininkystės inspektoriai Šiaurės jūroje © EB

Pateikta siūlymų bendradarbiauti jūros stebėjimo srityje, plėsti ES vaidmenį visuotinių jūrų reikalų ir tausios žuvininkystės srityse.

Po dvejų metų nuo to laiko, kai ES pradėjo vykdyti integruotą jūrų politiką, Europos Komisija parengė pirmą pažangos ataskaitą DeutschEnglishfrançais .

Komisija taip pat nustatė jūrų politikos prioritetus ir pateikė pasiūlymų didinti ES šalių tarpusavio bendradarbiavimą jūros stebėjimo DeutschEnglishfrançais srityje ir plėsti ES įtaką visuotinių jūrų reikalų English sričiai.

Nors jūrų politika yra palyginti nauja, už jūrų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Joe Borgas teigia, kad „ją vykdant jau pavyko pakeisti tai, kaip Europa tvarko savo jūrų išteklius“.

Europa turi 70 000 km pakrantės ir ribojasi su dviem vandenynais bei keturiomis jūromis, kurios suteikia galimybę užsiimti įvairiausia veikla: prekyba, laivyba, žuvininkyste, turizmu ir kt. Vis dėlto jūrose įvyksta ir laivų avarijų, skystų krovinių išsiliejimų į jūrą, užsiimama neteisėta ir nereguliuojama žvejyba, piratavimu, vyksta prekyba narkotikais, neteisėta migracija, jūrose taip pat veikia organizuoti nusikaltėliai ir teroristai.

Šiuo metu atsakomybę už kovą su šiomis negerovėmis dalijasi įvairios nacionalinės institucijos, pavyzdžiui: pasienio kontrolės tarnybos, muitinės, uostų saugumo ir gynybos struktūros.

Vienas iš prioritetinių ateinančių metų uždavinių – pasiekti, kad šios skirtingos institucijos veiktų išvien. Tvarus vystymasis yra kitas svarbus uždavinys, be to, siekiama didesnės ES įtakos tarptautinės bendrijos pastangoms geriau tvarkyti jūrų išteklius. Dviem bandomaisiais projektais (vienas Viduržemio, kitas – Šiaurės jūroje) bus patikrinta, kaip sekasi integruoti stebėjimo veiklą.

Be to, Komisija pasiūlė naujas 2010 m. žvejybos kvotas, kurios nustatytos atsižvelgiant į tai, kokį žuvų kiekį, mokslininkų nuomone, galima sugauti nepadarant neatitaisomos žalos žuvų populiacijoms.

Didžiausias pavojus gresia menkėms, silkėms ir ančiuviams. 2008 m. sugauta santykinai daugiau menkių, negu kada nors nuo 1999 m.

„Visada bus pavienių nepatenkintų balsų, kurie trumparegiškai ragins dabar sužvejoti šiek tiek daugiau, o tausojimą atidėti kitiems metams. Šitokio kelio turime vengti“, – tvirtino Joe Borgas.

Daugiau apie ES jūrų politiką DeutschEnglishfrançais

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos