Naršymo kelias

Alzheimerio liga serganti senyvo amžiaus moteris © Reporters

Siūloma koordinuotai kovoti su Alzheimerio liga ir kitų formų silpnaprotyste

Dvidešimt šalių buriasi bendriems Alzheimerio ligos ir kitų formų silpnaprotystės tyrimams. Tai pirmasis bandymas taikyti naują Europos mokslinių tyrimų strategiją.

Praėjusiais metais Europos Komisija rekomendavo priemonių, skatindama ES šalis mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, kad nebūtų dubliuojamos pastangos ir švaistomos lėšos. Beveik 85 % moksliniams tyrimams skirtų viešųjų lėšų Europoje išleidžiama grynai nacionaliniams projektams.

ES vadovai gruodžio mėnesį pritarė „bendro planavimo“ idėjai, tik projektai turi būti savanoriški ir skirti Europos arba visuotinio masto problemoms nagrinėti. Nuspręsta, kad bandomajam projektui tinka kovos su silpnaprotyste (nuolatiniu ar progresuojančiu protinių gebėjimų nykimu) problema. Visos ES šalys nuo jos kenčia vis labiau, o susijusios medicininės išlaidos didžiulės – 2005 m. jos sudarė apie 130 mlrd. eurų.

Tikimasi, kad projektas paskatins bendrus kitų sričių, įskaitant ir kovos su klimato kaita, tyrimus. Už mokslinius tyrimus atsakingo Europos Komisijos nario Janezo Potočniko nuomone ateityje mūsų laukia didelė pažanga, jeigu šalys ims derinti savo veiksmus.

Vienokios ar kitokios formos silpnaprotyste ES serga apie 7,3 mln. žmonių. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų šis skaičius padvigubės, nes didėja ir vidutinė gyvenimo trukmė. Alzheimerio liga iš visų silpnaprotystės formų sergama dažniausiai – ji nustatyta 70 % visų atvejų. Vis dar nežinoma, kaip gydyti šią ligą, kuri atima iš žmonių atmintį ir gebėjimą mąstyti.

Bandomasis projektas – tai tik dalis platesnio veiksmų plano, kurį Europos Komisija parengė, kad užbėgtų už akių susirgimų silpnaprotyste plitimui. Be intensyvesnio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje, plane valstybės narės raginamos dalytis praktine patirtimi ir kartu plėtoti priemones silpnaprotystei diagnozuoti anksčiau.

Alzheimerio liga paprastai pradedama sirgti perkopus 60 metų amžiaus ribą. Senstant susirgimo rizika didėja. Žmonėms, kuriems ligą pavyko nustatyti anksti, gali pakeisti tam tikrus kasdieninius įpročius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jie taip pat gali dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo, sutvarkyti finansinius reikalus ar kreiptis psichologinės pagalbos.

Daugiau apie ES kovą su Alzheimerio liga ir silpnaprotyste DeutschEnglishespañolfrançais

ES finansuojamų degeneracinių nervų ligų mokslinių tyrimų pavyzdžiai English

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos