Naršymo kelias

Laikraštį skaitantis verslininkas © EB

Ekonomikai atsigaunant ES šalys turės palaipsniui atsisakyti per krizę taikytų priemonių. Tai tik laiko klausimas.

Dėl didžiausio nuo Antrojo pasaulinio karo ekonomikos nuosmukio prarasta daugiau kaip 4 milijonai Europoje per pastarąjį dešimtmetį įsteigtų darbo vietų. Nedarbas, kad ir lėčiau, bet tebedidėja, todėl manoma, kad 2010 m. pabaigoje prarastų darbo vietų skaičius gali pasiekti 7,5 milijono.

Tačiau nuostoliai galėjo būti ir dar didesni. Šiandien paskelbtoje ES ataskaitoje teigiama, kad nedarbo didėjimas nebuvo toks staigus, kokio buvo galima tikėtis atsižvelgiant į gamybos sumažėjimą. Ataskaitos duomenimis, poveikis darbo rinkoms sušvelnintas specialiomis krizės valdymo priemonėmis, derintomis su ES finansine parama.

Europą apėmus ekonomikos krizei, dauguma šalių ėmėsi priemonių, kad būtų užkirstas kelias masiniam atleidimui iš darbo. Kai kurios iš jų išplėtė socialinės rūpybos sistemas, kad jomis galėtų pasinaudoti daugiau bedarbių, ir ėmėsi veiksmų siekdamos apriboti valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Daug šalių padidino finansinę paramą programoms, kuriomis įmonės skatinamos suteikti darbuotojams galimybę dirbti mažiau valandų, užuot juos atleidus.

Ataskaitoje teigiama, kad šiomis priemonėmis išsaugota dešimtys tūkstančių darbo vietų. Tačiau šias priemones buvo numatyta taikyti laikinai. Dabar, kai ekonomika atsigauna, Europos Komisija įspėja, kad dėl jų ekonomikos augimas gali būti sutrikdytas, o darbo vietos kuriamos lėčiau.

Ataskaitoje rašoma, kad ekonomiškai stipriausios šalys turėtų pradėti palaipsniui atsisakyti darbo vietoms steigti skirtų subsidijų bei kitų darbuotojų apsaugos programų ir imtis ilgalaikių reformų, kuriomis būtų siekiama darbo rinkas padaryti lankstesnes ir saugesnes.

Tačiau ką daryti šalims, kurių perspektyvos nėra tokios šviesios? Kaip elgtis toms, kurios besistengdamos paremti savo ekonomiką labai padidino biudžeto deficitą? Komisija joms rekomenduoja į darbo vietų išsaugojimą sutelktas pastangas nukreipti į naujų darbo vietų steigimą, kad žmonės neliktų be darbo ilgą laiką. Tačiau ataskaitoje priduriama, kad šalių, kuriose prarasta daugiausiai darbo vietų, sprendimas kitais metais toliau taikyti dabartines kovos su krize priemones būtų pagrįstas.

Ataskaita pateikta valstybių narių užimtumo ministrams. Į ją bus atsižvelgiama rengiant naują ES masto darbo vietų steigimo ir ekonomikos augimo planą. Ankstesnis planas – Lisabonos strategija – baigia galioti 2010 m.

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos