Naršymo kelias

Darbo rinkos atsiveria - 18/11/2008

Virš durų kabantis Europos darbo dienų plakatas © EB

Ataskaitoje nurodoma, kad darbuotojų iš naujųjų ES valstybių narių judėjimo apribojimai nebereikalingi.

2004 m. išsiplėtus Europos Sąjungai kai kurios iš 15 tuometinių ES šalių buvo susirūpinusios, kad jas užplūs darbuotojai iš Rytų ir Centrinės Europos.

Todėl toms šalims buvo leista laikinai riboti galimybes patekti į jų darbo rinkas. Tokiu būdu atvykėliams iš naujųjų valstybių narių tapo sunkiau jose įsidarbinti. Tokie patys apribojimai buvo nustatyti 2007 m. į ES įstojusioms Bulgarijai ir Rumunijai.

Dabar panašu, kad nuogąstavimai buvo nepagrįsti. Pagal naują ES ataskaitą daug daugiau darbuotojų į Vakarų Europą persikėlė iš šalių, esančių už bloko sienų, o ne iš Rytų Europos. Be to, manoma, kad dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjus darbo jėgos paklausai tokie darbuotojų judėjimo srautai sumažės.

Maža įrodymų, kad dėl svetimšalių daug vietos darbuotojų būtų netekę darbo arba kad dėl to būtų sumažėję jų atlyginimai. Priešingai, darbuotojai iš naujųjų ES valstybių narių yra naudingi senųjų valstybių narių ekonomikai, nes dėl jų daugelyje sričių mažėja darbo jėgos stoka.

Todėl Komisija ragina ES šalis panakinti visus likusius apribojimus ir suteikti naujosioms valstybėms narėms visas galimybes patekti į savo darbo rinkas. „Teisė dirbti kitoje šalyje yra pagrindinė ES piliečių laisvė, – sakė už užimtumą atsakingas Europos Komisijos narys Vladimíras Špidla. – Remdamasis šiandien paskelbtoje ataskaitoje išdėstytais faktais, raginu valstybes nares apsvarstyti, ar joms vis dar būtinos laisvą judėjimą ribojančios laikinos priemonės.“

Tik Austrija, Belgija, Danija ir Vokietija vis dar yra nustačiusios darbo rinkos apribojimus aštuonioms Centrinės ir Rytų Europos šalims, įstojusioms į ES 2004 m. Bet daug valstybių narių ir toliau riboja įsidarbinimo galimybes darbuotojams iš Bulgarijos ir Rumunijos. Panaikinus šiuos apribojimus būtų lengviau išvengti problemų, kylančių dėl uždarų darbo rinkų, pavyzdžiui, nedeklaruoto darbo ir fiktyvios savisamdos.

Šiandien naujųjų rytinių valstybių narių piliečiai sudaro maždaug 0,9 % vakarinių ES narių gyventojų, palyginti 2003 m. – 0,4 %. O penkiolikoje senųjų ES valstybių narių gyvenančių ES nepriklausančių šalių piliečių procentinė dalis padidėjo nuo 3,7 % (2003 m.) iki 4,5 % (šiandien).

Dauguma Vakaruose dirbančių rytinių ES šalių piliečių yra atvykę iš Lenkijos, Lietuvos ir Slovakijos. Daugiausia jų yra dviejose savo darbo rinkas iškart po naujųjų šalių įstojimo atvėrusiose valstybėse – Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Rumunai daugiau vyksta dirbti į Ispaniją ir Italiją.

Darbuotojų judumo ataskaita DeutschEnglishfrançais.

Domina darbas užsienyje?

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos