Naršymo kelias

Ar reikėtų griežčiau reguliuoti šešėlinę bankininkystę? - 22/03/2012

Euro monetų krūvelė © EU

Tiems, kas nori skolintis, ne bankų teikiamos paskolos gali būti gera įprastos bankininkystės alternatyva. Kiti gali manyti, kad tokia veikla kelia grėsmę jų finansiniam stabilumui. Komisija nori sužinoti jūsų nuomonę apie vadinamąją šešėlinę bankininkystę.

Šešėlinio bankų sektoriaus subjektai paprastai yra tarpininkai tarp investuotojų ir tų, kam reikia paskolos. Jie teikia kreditus ir užtikrina likvidumą, tačiau, skirtingai nei įprasti bankai, nepriima indėlių. Dėl to jų veikla nėra reglamentuojama tais pačiais teisės aktais kaip kitų bankų sektoriaus subjektų.

Apskaičiuota, kad pasaulinės šešėlinės bankų sistemos dydis 2010 m. buvo maždaug 46 trilijonai eurų, o tai sudaro 25–30 % visos finansų sistemos.

Kad išvengtų dabartinės finansų krizės pasikartojimo, ES ėmėsi viso finansų sektoriaus, kurio dalis yra bankų sektorius, reglamentavimo reformų. Kadangi šiuo metu besiplečiantis šešėlinės bankininkystės sektorius nėra prižiūrimas, Komisija pradėjo viešas konsultacijas , kad galėtų geriau suprasti, kas yra šešėlinė bankininkystė, kokia veikla užsiima šio sektoriaus subjektai ir kokie teisės aktai arba priežiūra galėtų būti tinkami.

Galimi šešėlinio bankų sektoriaus subjektai ir veikla:

  • pinigų rinkos fondai ir kitų rūšių investiciniai fondai arba produktai, turintys indėlių požymių,
  • kreditus teikiantys arba finansinį svertą naudojantys investiciniai fondai, pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai,
  • finansų bendrovės ir vertybinių popierių subjektai, kurie teikia kreditus arba kredito garantijas,
  • draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios leidžia arba garantuoja kredito produktus,
  • pakeitimo vertybiniais popieriais, vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriai.

Dėl šios veiklos atsiranda papildomų finansavimo šaltinių ir banko indėlių alternatyvų. Be to, tai yra galimas rizikos diversifikavimo šaltinis už bankų sistemos ribų.

Tačiau tokiems subjektams gresia tie patys pavojai kaip ir bankams, o apsaugos, kuri būtų užtikrinama teisės aktais ir priežiūra, jie neturi. Šio sektoriaus veikla dažnai finansuojama trumpalaikio finansavimo priemonėmis, kurias klientai gali bet kada atsiimti.

Galima šešėlinio bankų sektoriaus vengimo laikytis įprastiems bankams taikomų taisyklių pasekmė – visoje finansų sistemoje bus pradėta ieškoti galimybių laikytis mažesnių reikalavimų, nes kitos finansų įstaigos bandys perkelti kai kurią savo veiklą į nereglamentuojamas sritis.

Šešėlinės bankininkystės sistema jau naudojasi kai kurie investicijų bankai. Nors pagrindinė jų veikla reglamentuojama ir prižiūrima, informacijos apie naudojantis šešėlinės bankininkystės sistema atliktus sandorius teisės aktų leidėjai ir prižiūrėtojai negauna. Kadangi teisės aktų leidėjai siekia sugriežtinti finansų sistemos priežiūrą, susirūpinta, kad daugiau įmonių gali pereiti į šešėlinį bankų sektorių.

Per konsultacijas daugiausia dėmesio skiriama penkioms sritims: bankininkystės reglamentavimui, turto valdymo reglamentavimui, vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriams, pakeitimui vertybiniais popieriais ir kitiems šešėlinio bankų sektoriaus subjektams.

Gavusi konsultacijų rezultatus Komisija drauge su ES finansų priežiūros institucijomis nuspręs, kokių priemonių tiktų imtis ES lygmeniu.

Suinteresuotieji asmenys kviečiami pateikti pastabas iki 2012 m. birželio 1 d.

Balandžio 27 d. Briuselyje bus surengta konferencija šešėlinės bankininkystės sistemos reglamentavimo klausimais.

Daugiau apie šešėlinę bankininkystę ir balandžio mėn. konferenciją DeutschEnglishfrançais

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos