Naršymo kelias

Tebeprastėjanti ES ekonomikos padėtis turėtų stabilizuotis pradėjus taikyti specialias priemones - 04/05/2009

Laikraštį skaitantis verslininkas ©EB

ES išgyvena didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo ekonomikos nuosmukį. Infliacija sulėtėjo, bet padėtis užimtumo ir viešųjų finansų srityje tebėra labai sudėtinga. Ji turėtų stabilizuotis 2010 m.

Naujausioje oficialioje ekonomikos prognozėje English teigiama, kad ES ekonomika, 2008 m. paaugusi 0,8 %, 2009 m. nusmuks 4 %. Finansų krizė, staigus pasaulio ekonomikos nuosmukis, būsto rinkos pokyčiai sudavė skaudų smūgį beveik visoms ES šalims.

Vis dėlto dėl pradedamų taikyti skatinamųjų fiskalinės ir pinigų politikos priemonių kitų metų pabaigoje ekonomika turėtų vėl pradėti augti (deja, bendras ekonomikos augimas 2010 m., ko gero, bus -0,1 %). Iš esmės vienodi euro zonos ir visos ES ekonomikos augimo skaičiai suprastėjo, palyginti su 2009 m. sausio mėn. tarpinės prognozės duomenimis.

Per pastaruosius mėnesius infliacija stipriai sumažėjo. Tikimasi, kad SVKI English infliacija 2009 m. Europos Sąjungoje bus mažesnė nei 1 % (0,5 % euro zonoje). 2010 m. ji turėtų laipsniškai padidėti maždaug iki 1¼ %.

Šiais metais užimtumas Europos Sąjungos ir euro zonos šalyse turėtų sumažėti maždaug 2½ %, o ateinančiais metais – dar 1½ %. 2009–2010 m. iš viso gali būti netekta 8½ mln. darbo vietų. Priešingos tendencijos vyravo 2006–2008 m., kai buvo sukurta 9½ mln. naujų darbo vietų.

Krizė smarkiai paveikė ir viešųjų finansų sritį. Šiais metais ES šalių nacionalinis biudžeto deficitas turėtų padidėti daugiau nei dvigubai (2008 m. jis sudarė 2,3 % BVP, o 2009 m. – 6 %). Jis augs toliau ir 2010 m. (iki 7¼ %). To priežastys – mažėjančios mokestinės pajamos ir didelės viešosios išlaidos, skirtos ekonomikai atgaivinti.

Ekonomikos perspektyvos šiuo nuo Antrojo pasaulinio karo didžiausio visuotinio nuosmukio metu vis dar miglotos. Daug kas priklausys nuo finansų krizės poveikio – nuo to, kaip veiksmingai ekonomikos sektoriai reaguos į pokyčius kitose srityse, ir nuo fiskalinės bei pinigų politikos priemonių efektyvumo.

Komisija ekonomikos padėties prognozę skelbia keturis kartus per metus. Pavasario ir rudens prognozėse išsamiai analizuojamos augimo, infliacijos, užimtumo, valstybės biudžeto deficito ir valstybės skolos raidos tendencijos ES narėse ir keliose kitose ES nepriklausančiose šalyse. Mažesnio masto tarpinėse prognozėse, kurios paprastai skelbiamos vasario ir rugsėjo mėnesiais, apžvelgiama didžiausių šalių ūkių raida nuo paskutiniosios prognozės paskelbimo datos.

Finansų ir ekonomikos krizė: faktai ir politinės priemonės DeutschEnglishespañolfrançaisportuguês

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos