Naršymo kelias

Briuselyje susitarta dėl klimato ir ekonomikos klausimų - 12/12/2008

 Prieš žurnalistus sėdintys Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso, Prancūzijos Respublikos Prezidentas bei ES Tarybos Pirmininkas Nicolas Sarkozy ir kiti Tarybos susitikimo dalyviai © EB

Istoriniame aukščiausiojo lygio susitikime pasiekti susitarimai dėl klimato kaitos, ekonomikos atkūrimo ir Lisabonos sutarties.

Po dvi dienas trukusių intensyvių derybų Europos vadovai pasiekė susitarimą, kaip siekti ES plataus užmojo klimatos kaitos tikslų, ir patvirtino 200 mlrd. EUR planą silpstančiai ES ekonomikai atgaivinti. Be to, kartu su Airija jie parengė Lisabonos sutarties ratifikavimo planą.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso pavadino susitarimus „istoriniais sprendimais“ ir paragino pasaulį sekti ES pavyzdžiu siekiant klimato kaitos tikslų. „Taip, jūs galite. Jūs galite padaryti tai, ką darome mes“, – teigė jis spaudos konferencijoje, baigdamas paskutinį šiais metais ES aukščiausiojo lygio susitikimą.

Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimas buvo lemtingas Europos įsipareigojimo kovoti su klimato kaita išbandymas. ES klimato kaitos tikslai DeutschEnglishespañolfrançaisitalianopolski – plačiausio užmojo pasaulyje: iki 2020 m. siekiama 20 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. ES vadovai ir teisės aktų leidėjai didžiąją metų dalį diskutavo, kaip pasiekti šiuos tikslus. Nesutarimai išryškėjo, kai Europos ekonomiką susilpnino finansų krizė ir kai kurios šalys susirūpino dėl poveikio pramonei.

Susitarimas suteiks ES daugiau įtakos kitais metais įvyksiančiose derybose dėl klimato kaitos. ES tikisi, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, Rusija ir Brazilija. J. M. Barroso teigimu, „Europa išlaikė pasitikėjimo išbandymą“.

ES šalys taip pat susitarė dėl paramos ekonomikai priemonių paketo, kuriuo siekiama sumažinti finansų krizės poveikį. Augimą skatinančių priemonių paketo vertė – apie 200 mlrd. EUR, arba 1,5 % visos ES gamybos. Didžioji lėšų dalis – 170 mlrd. EUR – bus skirta iš nacionalinių biudžetų. Likę 30 milijardų EUR bus gauti iš ES ir Europos investicijų banko biudžetų. Vyriausybės skirtų lėšas geriausiai jų ekonominius poreikius atitinkančiu būdu.

Airija sutiko kitais metais surengti antrą balsavimą dėl Lisabonos sutarties – po to, kai bus išspręsti Airijos balsuotojų susirūpinimą keliantys klausimai. Birželį referendume Sutartis buvo atmesta, o kartu atidėta ilgai laukta ES institucijų reforma.

Daugelis airių nerimauja, kokio poveikio Sutartis turėtų šalies mokesčių politikai, jos kariniam neutralumui ir etiniams klausimams (tokiems kaip abortas). Taryba pasiūlė Airijai teisines garantijas, kad Sutartis nepažeis vyriausybės kompetencijos tose srityse.

Airijos balsuotojai taip pat prieštaravo planui sumažinti Europos Komisijos narių skaičių, pagal kurį valstybės narės (įskaitant Airiją) netektų automatiškos teisės turėti Komisijos narį. Taryba sutarė imtis būtinų teisinių priemonių tam, kad, jei Sutartis įsigaliotų, visos 27 ES šalys galėtų ir toliau turėti Komisijos narį Briuselyje.

Daugiau apie Europos Vadovų Tarybą DeutschEnglishespañolfrançaisitalianopolski .

Santrauka piliečiams - ES klimato ir energetikos srities teisės aktų paketas.

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos