Naršymo kelias

Europa prisimena, kaip griuvo „geležinė uždanga“ - 06/11/2009

Europa švenčia Berlyno sienos griūties 20 metų sukaktį

Lapkričio 9 d. sukaks 20 metų nuo tos dienos, kai Rytų Vokietijos valdžia pagaliau pasidavė ir leido savo piliečiams laisvai judėti tarp komunistinio Rytų ir Vakarų Berlyno.

Tuomet, 1989 m., naujienos pirmiausia buvo sutiktos su nepasitikėjimu, bet greitai pradėta džiaugsmingai švęsti gatvėse, nusidriekė ilgos norinčiųjų apsilankyti „kitoje pusėje“ eilės, įvyko jaudinantys artimųjų susitikimai. Ta diena buvo judėjimų – dažnai pogrindinių – prieš Rytų Europos komunistinius režimus kulminacija.

Visoje Europoje organizuojamais kultūros renginiais DeutschEnglishfrançaispolski bus paminėta „geležinės uždangos“ griuvimo sukaktis. Palangoje laikinai jau buvo iškilusi šaltojo karo simbolio – Berlyno sienos – kopija, o Vilniuje įvyko Berlyno sienos laikotarpio liudytojų iš Lietuvos ir Vokietijos paskaita-diskusija.

Berlyno siena dalijo Rytų ir Vakarų Berlyną nuo 1961 m.

Pirmieji pokyčių ženklai pasirodė jau 1988 m., kai, nusiritus streikų bangai, Lenkijos vyriausybė sutiko kalbėtis su opoziciniu judėjimu „Solidarumas“. Prieštaravimų bangos netruko pasklisti po visą Rytų Europą.

Vengrija atvėrė sieną su Austrija 1989 m. gegužę – tai buvo pirmas „geležinės uždangos“ įtrūkis. Rugpjūtį du milijonai žmonių trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – susikibo rankomis, sudarydami sostines sujungusią 600 km grandinę, kad atkreiptų dėmesį į savo nepriklausomybės siekį.

1990 m. spalio 3 d. oficialiai susijungė Rytų ir Vakarų Vokietija. Senoji Rytų Vokietijos teritorija tapo ES dalimi. Žlugus kitų šalių komunistiniams režimams ir vietoj jų laisvai išrinkus naujas vyriausybes, buvo parengti planai padėti joms atitikti narystės ES kriterijus, be kita ko, sukurti tvirtas demokratines institucijas, teisines valstybes, užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir tapti veikiančios rinkos ekonomikos šalimis.

Šiuos reikalavimus jau atitinka 10 buvusių komunistinių šalių. 2004 m. Čekija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Estija, Vengrija, Slovakija ir Slovėnija tapo ES narėmis. 2007 m. į ES įstojo ir Rumunija bei Bulgarija.

Dabar ES piliečiai laisvai keliauja, dirba ir mokosi visose 27 šalyse, įmonės naudojasi vis labiau integruojama ES rinka, o Slovakija ir Slovėnija net atitiko prisijungimo prie ES bendros valiutos – euro – zonos sąlygas.

Visa tai Europoje padėjo užtikrinti nuolatinę taiką ir stabilumą, kuriuos siekia išsaugoti ES.

 

Daugiau apie „geležinę uždangą“ DeutschEnglishfrançaispolski

ES istorija

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos