Naršymo kelias

Europos žuvininkystės išsaugojimo planas - 13/07/2011

Žuvų guotas © istock/Dirk-Jan Mattaar

Įgyvendinus žuvininkystės planus būtų patenkinta paklausa, užtikrintas žvejų pragyvenimo šaltinis ir saugomi pereikvoti žuvų ištekliai.

Įgyvendinus pasiūlymus reformuoti ES žuvininkystės valdymą, žuvų ištekliai vėl taptų tvarūs ir būtų užtikrintas stabilus ir patikimas sveikų maisto produktų tiekimas.

Pasiūlymais siekiama, kad žuvininkystės sektorius vėl būtų pelningas, padaryti galą jo priklausomybei nuo viešųjų subsidijų ir sudaryti naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo pakrančių regionuose galimybių.

Šioje srityje būtini skubūs pokyčiai. Ėmusis dabartinių ES priemonių kai kuriems žuvų ištekliams kylantis pavojus sumažėjo, bet komerciniais traleriais žuvys žvejojamos vis dar greičiau nei gali atsikurti jų ištekliai.

Koks to rezultatas? Trijų iš keturių žuvų rūšių ištekliai dabar pereikvojami, o tai kelia grėsmę visai jūrų ekosistemai. Pajamos sektoriuje mąžta, o jo ateitis neaiški.

Apskaičiuota, kad įgyvendinus naująsias priemones žuvų ištekliai padidėtų 70 %. Bendras sužvejojamų žuvų kiekis padidėtų maždaug 17 %, todėl sektorius taptų pelningesnis.

Pasiūlymuose English numatyta:

  • žuvininkystės valdymą grįsti ilgalaikiais tikslais ir geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis,
  • laikantis ES tarptautinių įsipareigojimų nustatyti tokias žvejybos kvotas, kad iki 2015 m. visi žuvų ištekliai vėl būtų žvejojami neviršijant tausaus lygio,
  • reikalauti, kad žvejai į krantą iškrautų visas sugautas žuvis - jiems nebus leista į jūrą išmesti sugautų nepageidaujamų rūšių žuvų,
  • laivynų perteklinį pajėgumą mažinti rinkos priemonėmis, o ne subsidijomis, pavyzdžiui, žvejai galėtų vieni kitiems parduoti individualias žvejybos kvotas,
  • teikti paramą smulkiajai žuvininkystei, kad smulkieji žvejai galėtų prisitaikyti prie pokyčių,
  • ES šalims suteikti daugiau galių imtis išteklių išsaugojimo priemonių, kad jos galėtų būti geriau pritaikytos prie regiono ir vietos poreikių, be to, žvejai patys spręstų dėl laivynų dydžių ir tiekimo,
  • remti tvarius žuvininkystės ūkius, kad būtų patenkinta žuvų paklausa,
  • vartotojams teikti geresnę informaciją apie jų perkamų jūros gėrybių kokybę, kilmę ir išteklių tvarumą.

ES finansinė parama bus skiriama tik aplinką tausojantiems žuvininkystės projektams. Griežta kontrole bus užtikrinta, kad nebūtų skiriamos lėšos taisyklių laužytojams arba projektams, dėl kurių pajėgumai tampa pertekliniai.

Be to, Komisija ketina skatinti žuvininkystės išteklių apsaugą tarptautiniu mastu sudarydama naujus ES susitarimus su kitomis šalimis.

Tolesni veiksmai

Pasiūlymai dabar teikiami svarstyti Europos Parlamentui ir ES šalių vyriausybėms.

Daugiau apie ES žuvininkystę

Daugiau apie ES žuvininkystės valdymo reformą

Diskutuokime apie bendrosios žuvininkystės politikos reformą! English

Pasirinkti didelio kontrastingumo vaizdą Nustatyti įprastinį šrifto dydį  Padidinti šriftą 200 procentų Siųsti šio tinklalapio nuorodą Spausdinti šį tinklalapį

 

Ar radote reikiamą informaciją?

Taip Ne

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?

Naudingos nuorodos