Integruotoji jūrų politika

Apibrėžtis ir taikymo sritis

Suomija © Lionel Flageul

Integruotąja jūrų politika siekiama į jūrų klausimus žvelgti darniau, labiau koordinuojant įvairias politikos sritis. Daugiausia dėmesio skiriama:

  • klausimams, kurie nepriklauso vieno sektoriaus politikai, tokiems kaip vadinamasis mėlynasis augimas (ekonomikos augimas, kurio pagrindas – įvairūs jūrų sektoriai),
  • klausimams, kuriuos sprendžiant reikia koordinuoti įvairius sektorius ir subjektus, tokiems kaip žinios apie jūras.

Ją sudaro šios kompleksinės politikos sritys:

Ja siekiama koordinuoti, o ne pakeisti konkrečių jūrų sektorių politiką.

Kodėl reikia integruotosios jūrų politikos?

  • Kad būtų atsižvelgiama į pramonės ir su jūra susijusios žmogaus veiklos tarpusavio ryšį. Kad ir kurioje srityje būtų priimamas sprendimas – laivybos ir uostų, vėjo energijos, jūrų mokslinių tyrimų, žvejybos ar turizmo, jis gali turėti poveikio visoms kitoms sritims. Pavyzdžiui, atviroje jūroje esančios vėjo jėgainės gali sutrukdyti laivybai, o tai paveiks uostus.
  • Kad valdžios institucijos būtų skatinamos dalytis visų politikos sričių duomenimis ir bendradarbiauti, o ne atskirai spręstų įvairius tos pačios problemos aspektus, ir taip būtų sutaupyta laiko ir lėšų.
  • Kad glaudžiai bendradarbiautų sprendimus įvairiuose sektoriuose priimantys asmenys visais valdžios lygmenimis: tiek Europos, tiek kitų pasaulio šalių nacionalinės jūrų institucijos, regioninės, vietos ir tarptautinės valdžios institucijos. Kad to reikia, pripažįsta daug valstybių; jos pereina prie labiau struktūrizuoto ir sistemingesnio bendradarbiavimo.

Jūrų ir jūrininkystės darbotvarkė – Limasolio deklaracija

2012 m. spalio 8 d. už jūrų politiką atsakingi Europos ministrai ir Europos Komisija, kuriai atstovavo Pirmininkas José Manuelis Barroso (kalbaVisi esami vertimai.) ir Komisijos narė Maria Damanaki (kalbaVisi esami vertimai.), Tarybai pirmininkaujančio Kipro Limasolyje surengtoje konferencijoje priėmė Jūrų ir jūrininkystės darbotvarkę siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pdf - 214 KB [214 KB] Visi esami vertimai.. Praėjus penkeriems metams nuo ES integruotosios jūrų politikos sukūrimo valstybės narės ir Komisija dar kartą patvirtino, kad dinamiškas ir koordinuojamas jūrų reikalų tvarkymas skatina ES mėlynosios ekonomikos plėtrą ir padeda užtikrinti gerą jūrų ir vandenynų būklę.

Finansavimo galimybės

ES skiria lėšų integruotosios jūrų politikos politiniams prioritetams, kuriuos Reglamente 1255/2011 suformulavo Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas. Lėšos teikiamos pagal 2011–2012 m. darbo programą pdf - 115 KB [115 KB] Visi esami vertimai., kurios biudžetas – 40 mln. eurų. Jos skiriamos daugiausiai konkursams ir kvietimams teikti paraiškas.

Oficialūs dokumentai

Apie integruotąją jūrų politiką glaustai

Integruotoji jūrų politika nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis

Daugiau informacijos

Jūrų forumas

Jūrų reikalai

Paieška

Užsisakykite mūsų informacinį e. biuletenį

Naujienos

  • 02/09/2014 - Consultation on streamlining EU funding in the European Arctic

    Deadline: 01/12/2014

  • 22/08/2014 - 14 down, 14 to go: Progress continues on Partnership Agreements

    The European Commission has reached the halfway mark in its adoption of each Member State's "Partnership Agreement". Partnership agreements between the European Commission and individual EU countries set out the national authorities' plans on how to use funding from the European Structural and Investment Funds (ESIF) between 2014 and 2020. They outline each country's strategic goals and investment priorities, linking them to the overall aims of the Europe 2020 strategy for smart, sustainable and inclusive growth.

  • 14/08/2014 - Call for tenders MARE/2014/23

    Assistance mechanism for the implementation of maritime spatial planning