Pagrindinis puslapisES yra didžiausia pasaulyje prekybos partnerė ir vystymosi pagalbos teikėja, visur skleidžianti savo vertybes ir ginanti savo interesus. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europa išorės santykių srityje galės užimti aiškią bendrą poziciją.
Siekiant Europoje išsaugoti laisvę, saugumą ir gerovę, Europa turi aktyviai veikti pasaulio arenoje. Globalizuotame pasaulyje jokia šalis nėra pajėgi viena išspręsti energetikos, klimato kaitos, tvariosios plėtros, ekonomikos konkurencingumo, terorizmo ir kitų problemų. Todėl būtina, kad visos ES šalys veiktų išvien.
Lisabonos sutartimi įvedamos dvi svarbios institucinės naujovės, turėsiančios didelės reikšmės ES išorės santykių srityje: numatoma skirti nuolatinį Europos Vadovų Tarybos pirmininką dvejų su puse metų kadencijai su galimybe ją atnaujinti ir Vyriausiąjį užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinį, eisiantį ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas, kuris užtikrins ES išorės veiksmų nuoseklumą. Lisabonos sutartis padeda ES veiksmingiau ir nuosekliau veikti pasaulyje. Susiejus įvairias ES užsienio politikos sritis – diplomatijos, saugumo, prekybos, vystymosi, humanitarinės pagalbos ir tarptautinių derybų, ES pozicija santykiuose su partnerėmis ir pasaulio organizacijomis taps aiškesnė.
ES išorės veiklą stiprina ir naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba, kuri naudodamasi ES institucijų ir valstybių narių ištekliais padeda Vyriausiajam įgaliotiniui.
Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikiamas vieno juridinio asmens statusas, kurį turėdama ES gali sudaryti tarptautinius susitarimus ir jungtis prie tarptautinių organizacijų. Dabar ES gali kalbėti ir veikti kaip vientisas subjektas.
Lisabonos sutartimi labiau išryškinami Europos Sąjungos principai: demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, žmogaus orumo saugojimas, lygybės ir solidarumo principai. Sutartimi pirmą kartą įvedamas konkretus humanitarinės pagalbos teisinis pagrindas ir numatoma galimybė įsteigti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą.
Lisabonos sutartyje ne tik apibrėžiamas ES vaidmuo pasaulyje, bet ir nustatoma bendroji saugumo ir gynybos politika, kuri pripažįstama kaip sudėtinė bendrosios užsienio ir saugumo politikos dalis. Į ją įeina „solidarumo sąlyga“, pagal kurią ES ir jos valstybės narės įpareigojamos veikti išvien, jei kuri nors valstybė narė taptų teroristų išpuolio taikiniu.
