Naršymo kelias

Parama eurui Lietuvoje didėja
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2015/01/30 12:57:22

„Eurobarometro“ apklausa, atlikta Lietuvoje, kai euras visiškai pakeitė litą, rodo, kad parama bendrajai valiutai padidėjo; didžioji dauguma apklaustųjų sakė, kad prie euro pereita sklandžiai ir efektyviai.

    Dauguma eurą vertina kaip naudingą savo šaliai ir Europos Sąjungai

    60 % apklaustųjų sakė manantys, kad euras naudingas Lietuvai, o didesnė dalis (79 %) mano, kad euras naudingas Europos Sąjungai. Respondentų taip pat klausta nuomonės apie tai, kokias pasekmes – teigiamas ar neigiamas – turės euro įvedimas. Palyginti su atsakymais į tą patį klausimą ankstesnėje, 2014 m. rugsėjį atliktoje, apklausoje („Flash Eurobarometer 402“), naujieji rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai dabar eurą vertina palankiau: beveik du trečdaliai apklaustųjų mano, kad pasekmės Lietuvai bus teigiamos (63 %), o 54 % mano, kad euro įvedimas turės teigiamų pasekmių jiems asmeniškai – šie skaičiai padidėjo atitinkamai 19 ir 17 procentinių punktų.

    Daugiau kaip trys ketvirčiai Lietuvos gyventojų sako, kad prie euro pereita sklandžiai ir efektyviai

    Į klausimą apie tai, ką mano apie praktinius euro įvedimo aspektus, net 86 % respondentų atsakė, kad euro įvedimas praėjo sklandžiai ir efektyviai. Tik 5 % teigė patyrę sunkumų pirmąją savaitę keisdami grynuosius litus į eurus arba išsiimdami grynuosius bankuose. Iš tų, kurie patyrė sunkumų, 34 % teko ilgiau nei paprastai laukti eilėse prie kasų, o 23 % teko ilgiau laukti prie bankomatų. Tačiau paklausti apie kainų nurodymą dviem valiutomis, 77 % respondentų sakė, kad kainos buvo nurodomos abiem valiutomis arba dažniausiai abiem valiutomis. Tik 15 % respondentų sakė, kad kainos buvo nurodomos neteisingai. Daugiau kaip du trečdaliai (67 %) sakė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis buvo naudingas.

    Apie pusė respondentų sakė, kad kainos buvo teisingai perskaičiuotos dažnai arba labai dažnai, 28 % – tik kartais, 10 % sakė, kad kainos buvo perskaičiuotos visiškai neteisingai, o 15 % respondentų sakė nežinantys. 40 % respondentų manė, kad kainos buvo teisingai apvalinamos dažnai arba labai dažnai, 32 % – tik kartais, 13 % sakė, kad kainos buvo apvalinamos visiškai neteisingai, o 15 % sakė, kad nežino.

    Dauguma gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie eurą kaip naująją valiutą

    Respondentų taip pat klausta, ar jaučiasi gerai informuoti apie eurą kaip naująją valiutą.

    Didžioji dauguma (92 %) sutiko, kad yra gerai informuoti, tačiau beveik ketvirtis (24 %) teigė, kad norėtų gauti daugiau informacijos apie euro apsaugos ženklus. 12 % sakė norintys daugiau sužinoti apie socialinį, ekonominį ar politinį euro įvedimo poveikį, 11 % – apie kainų nurodymą dviem valiutomis ir 10 % – apie teisingą apvalinimą.

    Papildoma informacija

    Respondentai atsakė į įvairius su euro įvedimu susijusius klausimus, pvz., apie euro suvokimą ir pritarimą jam, apie tai, kaip vertina praktinius euro įvedimo aspektus ir informacijos kampaniją.

    2015 m. sausio 16–19 d. Lietuvoje telefonu apklausta apie 1 000 įvairioms socialinėms ir demografinėms grupėms priklausančių respondentų.

    Dokumentai

    http://ec.europa.eu/economy_finance/articles/pdf/fl412_report_final_en.pdf

    http://ec.europa.eu/economy_finance/articles/pdf/fl412_euroarea_summary_final_en.pdf

     

    Paskutinį kartą atnaujinta: 30/01/2015  |Į puslapio pradžią