Naršymo kelias

Energetikos sąjunga: ES vykdo įsipareigojimus nutraukti Lietuvos energetinę izoliaciją
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2015/02/25 11:40:14

Šiandien Europos Komisija paskelbė Energetikos sąjungos strategiją, kuri užtikrins įperkamą, konkurencingą, saugiai ir tvariai gaunamą energiją kiekvienam europiečiui. Ši strategija yra vienas iš dešimties J.-C. Junckerio vadovaujamos Europos Komisijos prioritetų, kurie bus įgyvendinti jos kadencijos metu.

ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja. Ji importuoja 53 proc. suvartojamos energijos už maždaug 400 mlrd. EUR kasmet. 12 valstybių narių, tarp jų ir Lietuva, neatitinka ES mažiausio jungčių planinio rodiklio – kad bent 10 proc. įrengtojo elektros energijos gamybos pajėgumo būtų galima įsigyti ar parduoti kitoje ES šalyje. 75 proc. ES pastatų energija naudojama neefektyviai, 94 proc. transporto priklauso nuo naftos produktų, kurių 90 proc. yra importuojami. Didmeninės elektros energijos kainos Europoje 30 proc. didesnės nei JAV, o didmeninės dujų kainos didesnės daugiau nei 100 proc.

    Kad išspręstų šias problemas, EK siekia, jog būtų sukurta energetikos sąjunga, kuria būtų sumažinta valstybių narių priklausomybė nuo vienintelių energijos tiekėjų, padidintas energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumas, užtikrintos konkurencingos energijos kainos ir daugiau pasirinkimo galimybių kiekvienam vartotojui – tiek gyventojams, tiek verslui. Planuojama, kad tinkamai sujungus Europos elektros energijos tinklą vartotojai kasmet sutaupytų iki 40 mlrd. EUR per metus.

     Sveikindamas Energetikos sąjungos strategijos patvirtinimą EK narys Vytenis Andriukaitis pažymėjo, kad Lietuva ir visas Baltijos jūros regionas strategijoje užima svarbią vietą. „Europos Komisija pabrėžia, kad padės nutraukti Lietuvos energetinę izoliaciją ir pasiūlys detalų veiksmų planą, kaip tai techniškai efektyviai išspręsti“, – sakė V. Andriukaitis, pažymėdamas, kad EK plane taip pat numatytas ir Baltijos valstybių ir ES elektros tinklų sinchronizavimo projektas.

    Energetikos sąjunga konkrečiai – tai:

    • Solidarumo išlyga: bus sumažinta priklausomybė nuo vienintelių tiekėjų ir užtikrinta galimybė remtis kaimynais, jei kiltų energijos tiekimo sutrikimų. ES valstybėms susitariant dėl energijos ar dujų pirkimo iš šalių, kurios nėra ES narės, bus daugiau skaidrumo. Europos Komisija ateityje atliks valstybės narės ir ES nepriklausančios šalies tarpvyriausybinių susitarimų ex ante vertinimą ir pasiūlys būdų, kaip derybose su trečiosiomis šalimis Europos Sąjunga galėtų kalbėti vienu balsu.
    • Laisvas energijos tiekimas: galimybė laisvai tiekti energiją į kitas ES šalis ir ją iš jų gauti. Galiojančios taisyklės bus griežtai įgyvendintos tokiose srityse, kaip energijos tiekimo ir infrastruktūros valdymo atskyrimas ir reguliavimo įstaigų nepriklausomumas, prireikus imantis teisinių veiksmų. Elektros energijos rinka bus performuota taip, kad taptų labiau tarpusavyje susijusi, siūlytų daugiau iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos ir labiau reaguotų į paklausos ir pasiūlos veiksnius. Valstybių įsikišimas į vidaus rinką bus iš esmės persvarstytas, o aplinkai žalingos subsidijos ilgainiui bus panaikintos.
    • Pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas: energijos vartojimo efektyvumas bus iš esmės persvarstytas ir prilygintas atskiram energijos šaltiniui, kad galėtų lygiaverčiai konkuruoti su gamybos pajėgumais.
    • Netrumpalaikis perėjimas prie mažaanglės ekonomikos: bus užtikrinta, kad vietoje gaminama elektros energija, įskaitant tą, kuri gaunama iš atsinaujinančių išteklių, galėtų būti lengvai ir efektyviai tiekiama į tinklą. Bus skatinamas ES pirmavimas technologijų srityje plėtojant naujos kartos atsinaujinančių išteklių technologijas ir išsiveržiant į priekį elektromobilumo srityje, Europos bendrovėms didinant eksportą ir konkuruojant pasaulyje.

    Energetikos sąjungoje svarbiausias vaidmuo tenka piliečiams. Jų mokamos kainos turėtų būti įperkamos ir konkurencingos. Energija turėtų būti tiekiama saugiai ir tvariai, užtikrinant didesnę konkurenciją ir daugiau pasirinkimo galimybių kiekvienam vartotojui.

    Šie ir kiti įsipareigojimai pateikiami kartu su veiksmų planu, kuriuo tų didelio užmojo tikslų bus siekiama energetikos ir klimato srities politikoje.

    Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Pernelyg ilgai energijai netaikytos pagrindinės mūsų Sąjungos laisvės. Dabarties įvykiai rodo, kiek daug dėl to prarasta: europiečiai baiminasi neturėsią energijos, kurios reikia būstams apšildyti. Todėl Europa turi veikti išvien ir orientuotis į ilgalaikius rezultatus. Noriu, kad energija, kuria remiasi mūsų ekonomika, būtų atspari, patikima, saugiai tiekiama, vis didesne dalimi atsinaujinančioji ir tvari.“

    Už energetikos sąjungą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius sakė: „Šiandien mes inicijuojame didžiausio užmojo europinį projektą nuo Anglies ir plieno bendrijos laikų. Šiuo projektu mūsų 28 Europos energijos rinkos bus integruotos į energetikos sąjungą, Europa taps mažiau priklausoma energetikos srityje ir atsiras nuspėjamumas, kurio taip reikia investuotojams, kad jie galėtų kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą. Šiandien mes pradedame esminį perėjimą į mažaanglę ir klimatui palankią ekonomiką, į energetikos sąjungą, kurioje dėmesys pirmiausia kreipiamas į piliečius ir jiems suteikiama įperkamesnė, saugesnė ir tvaresnė energija. Kartu su kitais Komisijos nariais, kurie glaudžiai bendradarbiavo projekto komandoje, ir remiamas visos Komisijos esu pasiryžęs šią energetikos sąjungą paversti tikrove.“

    Už klimato kaitą ir energetiką atsakingas Komisijos narys Miguelis Ariasas Cañete sakė: „Kibkim į darbą. Šiandien nustatėme sujungtos, integruotos ir saugiai tiekiamos energijos rinkos Europoje kryptį. Dabar reikia ją įgyvendinti. Mūsų kelias į realų energijos saugumą ir klimato apsaugą prasideda visai čia pat. Todėl sutelksiu dėmesį į mūsų bendros energijos rinkos kūrimą, didesnį energijos taupymą, atsinaujinančiųjų išteklių naudojimo plėtrą ir mūsų energijos tiekimo įvairinimą. Po dešimtmečių delsimo daugiau neprarasime progos sukurti energetikos sąjungą. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija tinkamai imasi to, kas svarbiausia.“

    Pagrindiniai duomenys

    • ES yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja. Ji importuoja 53 proc. suvartojamos energijos už maždaug 400 mlrd. EUR kasmet.
    • 12 valstybių narių (Airija, Estija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija ir Rumunija)neatitinka ES mažiausio jungčių planinio rodiklio – kad bent 10 proc. įrengtojo elektros energijos gamybos pajėgumo būtų galima įsigyti ar parduoti kitoje ES šalyje. ES sudarė 137 elektros energijos projektų sąrašą, kuriame 35 projektai susiję su elektros energijos jungtimis. Įgyvendinus kai kuriuos iš tų projektų, rodiklio neatitinkančių valstybių sumažėtų nuo 12 iki 2.
    • Tinkamai sujungus Europos elektros energijos tinklą vartotojai kasmet sutaupytų iki 40 mlrd. EUR per metus.
    • 5 ES valstybių narių (Bulgarija, Estija, Latvija, Slovakija ir Suomija) dujų importas priklauso nuo vienintelio išorės tiekėjo.
    • 75 proc. mūsų pastatų energija naudojama neefektyviai; 94 proc. transporto priklauso nuo naftos produktų, kurių 90 proc. yra importuojami.
    • Vien į ES energetikos sektorių iki 2020 m. reikia investuoti daugiau nei 1 trln. EUR.
    • Didmeninės elektros energijos kainos Europoje 30 proc. didesnės nei JAV, o didmeninės dujų kainos didesnės daugiau nei 100 proc.
    • Bendra Europos atsinaujinančiosios energijos verslo metinė apyvarta yra 129 mlrd. EUR, ir jame dirba daugiau nei milijonas asmenų. Uždavinys – užtikrinti, kad Europa ir toliau pirmautų pasaulyje investicijomis į atsinaujinančiąją energiją.
    • 1990–2011 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 18 proc.
    • Iki 2030 m. ES siekia tą kiekį sumažinti bent 40 proc., padidinti sunaudojamos atsinaujinančiosios energijos kiekį ne mažiau kaip 27 proc. ir bent 27 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

     Kas šiandien priimta?

    • Atsparios energetikos sąjungos ir toliaregiškos politikos klimato kaitos srityje pagrindų strategija. Joje penkiomis tarpusavyje susijusiomis politikos dimensijomis išdėstomi energetikos sąjungos tikslai ir   konkrečios priemonės, kuriomis jų sieks J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija: nauji teisės aktai, kuriais siekiama performuoti ir atnaujinti elektros energijos rinką, didesnis sutarčių dėl dujų skaidrumas, gerokai išplėtotas regioninis bendradarbiavimas, kaip svarbi rinkos integravimo priemonė, kurios sistema reglamentuojama griežčiau, nauji teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti elektros energijos ir dujų tiekimą, didesnis ES finansavimas energijos vartojimo efektyvumo priemonėms arba naujas dokumentų dėl atsinaujinančiosios energijos rinkinys, kuriame daugiau dėmesio būtų skirta europinei energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijai, metinė energetikos sąjungos būklės ataskaita ir daugelis kitų. 
    •  Komunikatas dėl jungčių, kuriame nurodomos priemonės, kurių reikia imtis norint pasiekti tikslą – iki 2020 m. 10 proc. elektros energijos gauti per jungtis. Tai minimalus kiekis, kuris būtinas, valstybės narės galėtų viena kitai tiekti elektros energiją ir ja prekiauti. Jame išvardytos valstybės narės, kurios tikslą yra pasiekusios, ir projektai, būtini, norint panaikinti atotrūkį iki 2020 m.
    • Komunikatas, kuriame išdėstoma gruodžio mėn. Paryžiuje numatomo priimti pasaulinio susitarimo dėl klimato vizija. Joje brėžiama vizija – skaidrus, dinamiškas ir teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas su tolygiais ir didelio užmojo visų dalyvių įsipareigojimais. Be to, komunikate 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimti sprendimai integruojami į naujajam susitarimui ES siūlomą teršalų išmetimo mažinimo planinį rodiklį (vadinamąjį numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą veiksmą, angl. INDC). 

     Daugiau informacijos apie energetikos sąjungą

    Interneto svetainė

    Suvestinė apie energetikos sąjungą

    Suvestinė apie energijos rinkų sujungimą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, rinkų integravimą ir daug intensyvesnį atsinaujinačiosios energijos naudojimą

    Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie Europos Komisijos komunikatą „Paryžiaus protokolas. Pasaulio klimato kaitos stabdymo po 2020 m. planas“


     
    Paskutinį kartą atnaujinta: 25/02/2015  |Į puslapio pradžią