|
Už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Nors augimo tempas pastaruoju metu mūsų nedžiugino ir yra labai nevienodas valstybėse narėse, Europos ekonomikoje stebimi stabilizacijos ženklai. Ekonomikos būklė vis dar kelia abejonių, o finansų rinkos – silpnos. Tačiau jau imtasi daugelio būtinų veiksmų finansiniam stabilumui užtikrinti ir sąlygoms tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui sudaryti. Jei ir toliau ryžtingai įgyvendinsime sutartas priemones, pasitikėjimas vėl išaugs.“
„Komisija prognozuoja, kad Lietuva šiemet ir toliau stabiliai išliks viena iš Europos ekonominio augimo lyderių. Prognozuojama, kad šalies ekonomika augs 2,3 proc. Tai yra antras pagal dydį rodiklis po Lenkijos, kuriai prognozuojamas 2,5 proc. BVP augimas 2012 m.. Trečioje vietoje - Latvija (2,1 proc augimas.) Reikia pasveikinti Lietuvos Vyriausybę už kantrybę nuosekliai laikytis finansinės disciplinos ir įsipareigojimų ES. Baltijos šalys Europoje yra laikomos sektinu pavyzdžiu, kurioms pavyko atsitiesti per palyginti labai trumpą laiką ir grįžti į ekonominio augimo lyderių pozicijas,” - sakė Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.
Prastesnės ES ir euro zonos augimo prognozės
Lėtėjant augimui ir toliau vyraujant pesimistinėms nuotaikoms, prognozuojama, kad 2012 m. realus BVP Europos Sąjungoje liks nepakitęs, o euro zonoje smuks 0,3 %. Palyginti su 2011 m. lapkričio 10 d. paskelbtomis rudens prognozėmis, Europos Sąjungos rezultatas sumažintas 0,6 procentiniais punktais, o euro zonos – 0,8 procentiniais punktais. Vertinant atskiras valstybes nares, ir toliau matyti ryškūs augimo skirtumai. Prognozuojama, kad 2012 m. BVP devyniose valstybėse smuks, vienoje liks toks pats, o septyniolikoje augs. Didžiausio augimo laukiama Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, menkiausio – Graikijoje ir Portugalijoje.
Vidaus ir pasaulinės paklausos prognozės
Šias prognozes lemia ne tokia palanki pasaulio ekonomikos būklė, nes dėl mąžtančios pasaulinės paklausos smunka ir grynasis eksportas. ES įmonių ir vartotojų pasitikėjimas vis dar menkas, nors finansų sektoriuje pasirodžius stabilizacijos ženklams pastebimas šioks toks pasitikėjimo augimas. Rinkas stabilizuoti padeda patikimesnė politika pažeidžiamose šalyse ir didėjantis pripažinimas, kad valstybės skolos krizės problema toliau sprendžiama. Nerimas dėl tam tikrų valstybių rizikos pastaruoju metu šiek tiek atslūgo, tačiau obligacijų pajamingumo skirtumai tebėra nemaži, o kreditų teikimo privačiajam sektoriui sąlygos sugriežtintos. Bendra finansų rinkų padėtis ES dar vis nestabili, o netikrumas toliau labai neigiamai veikia privačias investicijas ir vartojimą, tačiau kreditų krizės pavojus sumažėjo labiausiai dėl ECB taikytų likvidumo priemonių. Be to, manoma, kad sumažėjus paklausai prognozuojamu laikotarpiu kreditų teikimo sąlygos neturėtų varžyti investicijų ir vartojimo. Apskritai tikimasi, kad antrąjį 2012-ųjų pusmetį pasitikėjimas pamažu grįš, o investicijos ir vartojimas atsigaus.
Infliacija slūgsta labai pamažu
Dėl nekrentančių didelių energijos kainų infliacija išlieka didesnė nei prognozuota rudenį. Grynoji infliacija nusistovėjo ties maždaug 2 % riba, o dėl neseniai išaugusių netiesioginių mokesčių kainų kilimo tempo nepavyksta sumažinti, tad bendra infliacija pagal SVKI[1] mažėja kur kas lėčiau nei planuota. Manoma, kad kaip reakcija į numatomą ekonominės veiklos silpnėjimą, prognozuojamuoju laikotarpiu infliacija ir toliau lėtai mažės. Pagal dabartines prognozes per visus 2012 metus SVKI infliacijos lygis ES sieks 2,3 %, o euro zonoje – 2,1 %.
Rizikos vertinimas
Išliekant tokiai netikrumo būsenai, 2012 m. ES augimo prognozė gali pasirodyti pernelyg optimistinė. Jeigu paūmėjus valstybės skolos krizei galiausiai kiltų kreditų krizė ir smuktų vidaus paklausa, tai greičiausiai sukeltų gilią ilgalaikę recesiją. Teigiamą poveikį BVP galėtų padaryti labiau nei tikėtasi išaugęs pasitikėjimas ir kur kas greičiau atsigavusi pasaulinė paklausa, pavyzdžiui, dėl JAV būsto rinkos stabilizacijos. Infliaciją lemiančios grėsmės atrodo labai aiškios – didžiausia neigiama rizika susijusi su didesniu nei numatyta BVP mažėjimu, kuris savo ruožtu neigiamai paveiktų pagrindinių kainų dinamiką. Kita vertus, naftos tiekimo sutrikimas dėl geopolitinės įtampos ir didesnės nei tikėtasi paklausos kylančiose rinkose gali paskatinti pagrindinių produktų kainų infliaciją.
Išsamesnę ataskaitą rasite:
http://ec.europa.eu/economy_finance/articles/eu_economic_situation/2012-02-23-interim_forecast_en.htm
| 
[166 KB]