Atmintinė (atsisiųsti) [67 KB]

Pagrindiniai skaičiai:

•    Kelių eismo saugos problema visuomenei labai aktuali. 2009 m. Europos Sąjungos keliuose žuvo per 35 tūkst. žmonių, t. y. tiek, kiek gyvena vidutinio dydžio mieste.

•    Vienai žūčiai Europos keliuose tenka apytikriai 4 suluošinimo visam gyvenimui atvejai, tokie kaip galvos ar stuburo smegenų pažeidimai, 10 sunkių ir 40 lengvų sužeidimų.

•    Visuomenei tai atsieina apytikriai 180 mlrd. EUR per metus (2 % BVP).

Išsamiai apie 2011–2020 m. kelių eismo saugos programą

Nustatyti septyni strateginiai tikslai:

1.  Tobulinti transporto priemonių saugos priemones

2001–2010 m. nemažai nuveikta tobulinant pasyviąsias transporto priemonių saugos priemones, tokias kaip saugos diržai ir oro pagalvės.2011–2020 m. įsigalios nauji aktyviosios saugos reikalavimai, pagal kuriuos bus privaloma įdiegti šias priemones:

-   privalomą elektroninės stabilumo kontrolės sistemą (taikoma lengviesiems automobiliams, autobusams ir vilkikams, siekiant sumažinti pavojų, kad transporto priemonė taps nestabili ar ims riedėti),

-   privalomas įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemas (taikoma vilkikams ir autobusams),

-   privalomas pažangiąsias staigaus stabdymo sistemas (taikoma vilkikams ir autobusams),

-   privalomas priminimo užsisegti saugos diržus priemones (taikoma lengviesiems automobiliams ir vilkikams),

-   privalomus greičio ribotuvus lengvuosiuose komerciniuose automobiliuose ir (arba) furgonuose (jau taikoma vilkikams),

-   netrukus Komisija pateiks konkrečių priemonių, kuriomis bus nustatyti elektromobilių techniniai saugos standartai, rinkinį,

-   Komisija svarstys galimybę pratęsti pažangiųjų pagalbos vairuotojams sistemų, tokių kaip perspėjimo apie galimą susidūrimą signalai, diegimo laikotarpį ir įdiegti šias sistemas komercinėse ir (arba) privačiose transporto priemonėse,

-   siekiant sumažinti pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų ir dviratininkų – sužalojimo riziką, nuo 2003 m. į ES teisės aktus įtraukta nuostatų, kuriomis įpareigojama įrengti smūgio energiją sugeriančius priekinės automobilio dalies elementus, nematomos zonos veidrodėlius ir kt. Būtina nagrinėti galimybę taikyti ir kitas panašias technines priemones.

Viena iš saugos keliuose užtikrinimo priemonių – automobilių techninė apžiūra.

-   Kad vienoje valstybėje narėje atlikta techninė apžiūra galiotų ir kitose valstybėse narėse, Komisija peržiūrės ES teisės aktus, kuriais ši priemonė reglamentuojama.

2.  Kurti saugesnę kelių infrastruktūrą

-   Europos lėšų bus skiriama tik kelių eismo ir tunelių saugos direktyvas atitinkančiai infrastruktūrai įrengti. Komisija siekia, kad vadovaujantis šiuo principu būtų skiriamos visos ES lėšos, tarp jų ir sanglaudos. Šiuo metu taip finansuojamas transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektas.

-   Ketinama svarstyti galimybę principus, pagal kuriuos parengti kelių infrastruktūros saugumo valdymo ES teisės aktai, pritaikyti ir kaimo kelių infrastruktūrai. Šiais teisės aktais nustatyta, kad į kuriamos infrastruktūros saugos reikalavimus turi būti atsižvelgiama planavimo ir preliminaraus bei galutinio projektų rengimo etapais. Be to, reikalaujama rengti infrastruktūros saugos auditą, nustatyti pavojingas zonas ir vykdyti patikras. Kuriant kaimo kelių infrastruktūrą šiuos principus būtų galima taikyti remiantis valstybių narių gerąja patirtimi.

3.  Diegti išmaniąsias technologijas

-   Komisija pasiūlys naujas technines specifikacijas pagal Pažangiųjų transporto sistemų direktyvą, kad būtų galima užtikrinti galimybę keistis duomenimis ir informacija tarp transporto priemonių ir tarp transporto priemonių ir infrastruktūros (pavyzdžiui, sudaryti galimybę gauti tikralaikę informaciją apie greičio apribojimus, eismo srautus, spūstis, pėsčiuosius kelyje).

-    Komisija skatins plačiau diegti e. skambučio sistemą ir svarstys galimybę šią priemonę pritaikyti motociklų, sunkiųjų krovininių automobilių ir autobusų vairuotojams.

4.  Gerinti kelių eismo dalyvių rengimo ir mokymo kokybę

Kelių eismo dalyvis – svarbiausia ir pažeidžiamiausia saugos grandinės jungtis. Kad ir kokių techninių priemonių būtų imamasi, visgi kelių eismo saugos politikos veiksmingumą lemia kelių eismo dalyvių elgesys. Svarbiausia – juos tinkamai parengti, išmokyti ir užtikrinti, kad jie laikytųsi taisyklių.

Kurdama bendrą saugaus kelių eismo dalyvių rengimo ir mokymo strategiją Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis. ES lygmeniu visų pirma bus siekiama gerinti pažymėjimų išdavimo ir mokymo sistemos kokybę, be kita ko, į ES direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų įtraukti nuostatas, kuriomis būtų:

-   nustatyti būtiniausi vairavimo instruktoriams taikomi reikalavimai,

-   kol pažymėjimas dar neišduotas, mokiniui sudaroma galimybė vairuoti su patyrusiu vairuotoju ir įgyti vairavimo praktikos (šalims, pasirinkusioms tokią sistemą, reikėtų nustatyti minimalaus amžiaus ir patirties reikalavimus ir sąlygas),

-   svarstoma galimybė po vairavimo egzamino taikyti bandomąjį laikotarpį (jei asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas neseniai, būtų keliami griežtesni reikalavimai),

-   svarstoma galimybė teorinį ir praktinį egzaminus papildyti ekologiško vairavimo užduotimis, kad vairuotojai išmoktų važiuoti saugiau ir ekologiškiau.

5.  Griežčiau reikalauti, kad būtų laikomasi kelių eismo taisyklių

Kelių eismo saugos politikos veiksmingumas labai priklauso nuo to, kaip griežtai taikomos kontrolės ir atitikties saugos reikalavimams priemonės. Norint gerokai sumažinti žūčių ir sužalojimų keliuose skaičių, svarbiausia užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių. Iki šiol trys pagrindinės nelaimių keliuose priežastys – per didelis greitis, vairavimas išgėrus ir nesinaudojimas saugos diržais.ES ir nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama sugriežtinti taisyklių laikymąsi, yra šios:

-   valstybės narės turi parengti nacionalinius įgyvendinimo planus (didžiausią dėmesį skiriant prioritetinių sričių tikslams ir nacionalinėms kontrolės priemonėms),

-   ES informavimo kampanijos,

-   už vairavimą išgėrus turėtų būti ne tik skiriamos baudos, bet ir taikomos prevencinės priemonės. Pavyzdžiui, Komisija svarstys teisines priemones, kuriomis reikalaujama tam tikruose automobiliuose (pavyzdžiui, mokyklų autobusuose) arba pagal vairuotojų profesionalų ir mėgėjų, nubaustų už vairavimą išgėrus, reabilitacijos programas įrengti privalomus variklio užvedimą blokuojančius alkoholio matuoklius,

-   daugelyje šalių dažniausias kelių eismo taisyklių pažeidimas – greičio viršijimas. Kad būtų galima nustatyti iš užsienio atvykusius pažeidėjus, kurie nesegi saugos diržų, viršija greitį, vairuoja išgėrę ar nepaiso šviesoforų, ir jiems skirti nuobaudas, Komisija stengsis kuo greičiau priimti teisiškai privalomų priemonių dėl kelių eismo saugos informacijos tarptautinių mainų (direktyva pasiūlyta 2008 m.).

6.  Mažinti sužalojimų keliuose skaičių

Sužalojimų keliuose skaičiaus mažinimas – vienas iš svarbiausių ateinančio dešimtmečio Europos uždavinių. Komisija parengs šiuos visapusės veiksmų strategijos elementus, susijusius su sužalojimais keliuose ir pirmosios pagalbos teikimu:

-    sunkių ir lengvų sužeidimų apibrėžčių nustatymas, siekiant apibrėžti tikslus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti siektiną ES sužalojimų keliuose mažinimo rodiklį ir įtraukti jį į 2010–2020 m. kelių eismo saugos gaires,

-   valstybių narių gerosios patirties, susijusios su pagalbos tarnybų veiksmais nelaimės atveju, mainų skatinimas, taip pat ES sužalojimų keliuose duomenų rinkimas ir analizė,

-   įvykio duomenų įrašymo įtaisų (juodųjų dėžių) kūrimo ir įrengimo, pirmiausia profesinėms reikmėms, pridėtinės vertės vertinimas, siekiant tobulinti kelių eismo įvykių techninius tyrimus ir analizę.

7.  Ypatingą dėmesį skirti motociklų vairuotojams

Ypatingą dėmesį Komisija skirs motociklų ir kitų dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojams. Žūčių ir sunkių sužeidimų, susijusių su kitų rūšių motoriniu transportu, palaipsniui gerokai sumažėjo, tačiau dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojų į kelių eismo įvykius patenka beveik tiek pat arba tiek pat, kiek ir anksčiau.

Ketinama siūlyti tokias dviratėms motorinėms transporto priemonėms skirtas priemones:

-   pasiūlyti įvairių funkcinių saugos priemonių, tokių kaip privalomas pažangiųjų stabdymo sistemų ir automatinės priekinių žibintų įjungimo sistemos įrengimas, taip pat kovos su manipuliavimu tam tikrų kategorijų  dviračių motorinių transporto priemonių įtaisais veiksmai (kad nebūtų įmanoma pašalinti greičio kontrolės įrangos),

-   nustatyti techninius tokių apsaugos elementų, kaip, pavyzdžiui, specialūs drabužiai, standartus ir įvertinti galimybę motocikluose ir (arba) apsauginiuose drabužiuose įrengti oro pagalves,

-   ES teisės aktus, kuriais reglamentuojama techninė apžiūra, pritaikyti motociklams ir kitoms dviratėms motorinėms transporto priemonėms (kol kas tai netaikoma).

2001–2010 m. kelių eismo saugos programa

Visiškai įgyvendinti 2001 m. nustatyto plataus užmojo tikslo – iki 2010 m. žūčių keliuose skaičių sumažinti perpus – nepavyko, tačiau padaryta didelė pažanga. Todėl tikimasi, kad žūčių sumažės per 40 % (palyginti su 25 % praėjusį dešimtmetį). Be to, nuo 113 (2001 m.) iki 69 (2009 m.) sumažėjo vienam milijonui gyventojų tenkantis žūčių keliuose vidurkis (vertinant visų 27 valstybių narių duomenis). Tokia padėtis panaši į tą, kuri 2001 m. buvo pagal šį rodiklį tuomet pažangiausiose valstybėse narėse (Jungtinėje Karalystėje – 61, Švedijoje – 62 ir Nyderlanduose – 66 žūtys milijonui gyventojų). 2001–2010 m. kelių eismo saugos veiksmų planas buvo veiksminga priemonė, padėjusi sutelkti ES ir valstybių narių pastangas siekiant bendro tikslo – kelių eismo saugos.