Kova su klimato kaita

Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje tik trečdalis gyventojų asmeniškai prisideda prie klimato kaitos problemų sprendimo. Palyginus su 2008 m. rezultatais, įsitraukusiųjų į klimato kaitos problemų sprendimą lietuvių padaugėjo nuo 26 proc. iki 34 proc. Visgi lietuviai kartu su estais, latviais, lenkais ir britais išlieka vienais iš didžiausių pesimistų Europoje, manydami, jog klimato kaita yra nesustabdomas procesas. Didžiausi optimistai šioje srityje yra švedai – 82 proc. šios šalies piliečių asmeniškai aktyviai kovoja su klimato kaitos problemomis.

Klimato kaitos ir globalinio atšilimo problemų suvokimas

Skurdą, maisto ir geriamo vandens trūkumą dauguma europiečių paminėjo kaip didžiausią problemą pasaulyje. Su šiuo teiginiu daugiausiai sutiko Prancūzijos, Kroatijos, Švedijos ir Kipro gyventojai. Tuo tarpu lietuviai, bulgarai, slovėnai ir slovakai didžiausia problema pasaulyje įvardino ekonominį nuosmukį. Palyginus su 2008 m. pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, lietuvių, manančių jog skurdo, maisto ir geriamo vandens trūkumo problema yra svarbiausia, padaugėjo nuo 42 proc. iki 51 proc.

Alternatyvusis kuras

Daugiau kaip šeši iš dešimties europiečių sutinka, kad alternatyvūs kuro šaltiniai gali padėti sumažinti šiltnamio efektą. Tokių piliečių akivaizdžiai daugėja ir Lietuvoje: jų skaičius išaugo nuo 75 proc. iki 84 proc.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasigenda informacijos apie klimato kaitos priežastis, pasekmes ir kovos su tuo būdus. Dėl to tik maža dalis mūsų šalies gyventojų nurodo asmeniškai prisidedantys prie klimato kaitos problemų sprendimo.

Visas „Eurobarometro“ tyrimas (anglų kalba) -http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_313_en.pdf

Atgal į pranešimą spaudai apie Žaliąsias europiečių atostogas

Atgal į Žaliųjų europiečių atostogų programą