|
Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas Antonijus Tajanis sakė:
„Europos verslumas potencialas lieka nepanaudotas. Jei galėtų, savo verslo
imtųsi 45% europiečių, tačiau faktiškai tokių yra tik vidutiniškai 10%. Jei
pavyktų šį nuošimtį padidinti, milijonai naujų kūrybingų ir inovatyvių įmonių
įpūstų naujos gyvybės Europos ekonomikai, padarytų ją patvaresnę, atsparesnę
krizėms ir pajėgesnę kurti darbo vietas.“
Požiūris į verslą Europoje, JAV ir Azijoje skiriasi: dirbti
savarankiškai labiausiai linkę kinai (71%), mažiausiai – japonai (39%). Net 73%
JAV gyventojų verslininkus vertina teigiamai, o Europoje – vos 49%.
Noras dirbti savarankiškai nekito: Kaip ir 2007 m,. 45% europiečių
norėjo dirbti savarankiškai, 49% – dirbti kitiems. JAV norinčiųjų dirbti
savarankiškai sumažėjo nuo 61% iki 55%. Net 71% kinų pareiškė, kad mieliau
dirbtų savarankiškai.
ES valstybėse požiūris į savarankišką darbą labai skiriasi: noro
dirbti sau graikai ir kipriečiai turi gerokai daugiau už kitų ES valstybių
gyventojus ir net daugiau už amerikiečius. O Slovakijoje, Belgijoje ir Danijoje
verslo imtis norėtų tik trečdalis ar dar mažiau gyventojų. Dirbti kitiems
europiečiai labiausiai linksta ne dėl to, kad stokotų lėšų, įgūdžių ar verslo
idėjų, bet dėl noro išlaikyti stabilumą (pastovias pajamas ir darbo santykius)
ir priimtinas darbo sąlygas (darbo valandas, socialinę apsaugą).
Vyrai (51%) ir jaunimas imtis verslo norėtų labiau, nei
moterys (39%) ar vyresni asmenys. Išaugusieji verslininkų šeimoje, geriau
išsilavinusieji ir miestų gyventojai irgi labiau linkę dirbti
savarankiškai.
Požiūris į verslininkus įvairuoja: nors absoliuti dauguma apklaustųjų
sutaria, kad verslininkai yra visiems naudingų darbo vietų, naujų paslaugų ir
produktų kūrėjai, tačiau net 54% europiečių mano, kad
verslininkams rūpinti vien sava kišenė ir kad jie išnaudoją kitus (49%). 2007
m. tokių neigiamų nuostatų būta gerokai mažiau (45% ir 42%). Tiesa, net
49% europiečių bendra nuomonė apie verslininkus nebloga. Labiau gerbiami
tik laisvųjų profesijų atstovai (teisininkai, gydytojai, architektai ir kt.). O
mažesnės pagarbos sulaukia valstybės tarnautojai (35%), aukščiausio lygio
vadovai (28%), bankininkai (25%) ir politikai (12%).
Vos 28,1% europiečių mano, kad per artimiausius 5 metus pradėti verslą realu
(2007 m. tokių buvo dar 31,4%); o JAV gyventojų optimizmas net padidėjo nuo
43,5% iki 48,7%. Imtis verslo europiečius labiausiai stabdo lėšų stoka
(24%). Tačiau, net nelauktai gavę solidų palikimą, verslą imtųsi kurti vos 14%
europiečių; 16% prisipirktų seniai geistų daiktų, 30% atidėtų santaupoms, o 31%
pirktų būstą ar padengtų būsto paskolą. Tiesa, skirtingose šalyse sprendimai
būtų nevienodi: 42% bulgarų, 41% turkų ir kinų imtųsi verslo; 28% maltiečių ir
27% latvių išleistų visokiems pirkiniams; 41% norvegų ir 39% estų pirktų būstą
ar padengtų būsto paskolą. Atsargiausi pasirodė amerikiečiai, korėjiečiai ir
slovėnai, kurie pinigus atidėtų santaupoms (48%,44% ir 40%).
Verslios asmenybės bruožai.
Verslo patirtį įgiję asmenys labiau linkę rizikuoti, noriau imasi
konkuruoti ir laiko save išradingais. Jie taip pat labiau pasitiki savimi,
susidūrę su sunkiomis užduotimis, ir mažiau tikisi, kad problemos išsispręs
savaime. 65% europiečių ( airių ir rumunų – net 73%) teigia, kad jie apskritai
linkę rizikuoti, o JAV – net 82%. 77% amerikiečių noriai konkuruoja, o Europoje
konkurenciją mėgsta tik 55%, Japonijoje – 29%. 81% europiečių teigė esą
išradingi ir turintys idėjų; JAV panašiai teigė 87%.
Optimistiškiausiai į ateitį žvelgia suomiai (94%), danai (93%) ir švedai
(90%). Visoje Europoje tokių optimistų – 75%.
Lietuvių nuostatos
Šiek tiek žemesni už ES vidurkį lietuvių verslumo rodikliai atitinka
palyginti mažus verslumo nuotaikų rodiklius. Lietuvoje palyginti aukštas verslo
nesėkmių procentas. Tačiau apie pusę Lietuvoje savarankiškai dirbančių asmenų
verslo ėmėsi savo noru, o ne verčiami aplinkybių; be to, esama daug jaunų
verslininkų, ir jaunimas yra verslesnis už bendraamžius beveik visose kitose ES
valstybėse. Daug mažiau nei kitur verslo imasi lietuvių verslininkų vaikai.
Nors geresnis išsilavinimas kitose šalyse dirbti savarankiškai skatina,
vienintelėje Lietuvoje diplomuoti asmenys noriau dirba kitiems, o ne sau.
Lietuvoje taip pat vyrauja ypač neigiamas požiūris į verslininkus. Polinkį būti
dirbti kitiems lietuviai dažniau nei kitų šalių gyventojai aiškina verslui
nepalankiomis nuotaikomis (verslo galimybių, lėšų arba įgūdžių stoka).
Apie apklausą
Pastaraisiais metais Europos Komisija tiria verslumo tendencijas ES
valstybėse narėse. Panašios Eurobarometro apklausos paskelbtos 2000, 2001,
2002, 2003, 2004 ir 2007 m. Šių metų apklausai duomenys rinkti 36 šalyse
– visose ES valstybėse, Kroatijoje, Turkijoje, Islandijoje, Norvegijoje,
Šveicarijoje, JAV ir – pirmą kartą – trijose Azijos valstybėse: Japonijoje,
Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Iš viso telefonu apklausta 26 000 asmenų.
Rezultatai proporcingai susieti pagal valstybių dydį ir reprezentatyviai
atspindi nuomones kiekvienoje valstybėje.
Daugiau informacijos
2009 m. Eurobarometro apklausa apie verslumą
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/eurobarometer/index_en.htm
Apklausos skirsnis apie Lietuvą
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/survey/static2008/lithuania_static_en.pdf 
Europos smulkaus verslo portalas
http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/index_en.htm
 [42 KB]
PRANEŠIMO SPAUDAI TEKSTAS (ATSISIŲSTI) [42 KB]
| 
