Naršymo kelias

Tyrimo duomenimis europiečiai iš esmės patenkinti gyvenimu, bet nerimauja dėl ekonominės ir socialinės ateities
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2010/02/02 00:00:00

Remiantis šiandien paskelbto tyrimo duomenimis, europiečiai iš esmės yra patenkinti savo padėtimi, bet mažiau patenkinti savo šalies ekonomika, viešosiomis paslaugomis ir socialine politika. Atlikus ES socialiniam klimatui skirtą „Eurobarometro“ apklausą taip pat išryškėjo dideli šalių skirtumai – labiausiai savo padėtimi patenkinti Šiaurės valstybių ir Nyderlandų gyventojai. Šis tyrimas yra Europos Komisijos parengtos Socialinės padėties ataskaitos, kurioje nagrinėjamos Europos socialinės tendencijos, dalis. Ši ataskaita taip pat paskelbta šiandien ir šiemet daugiausia dėmesio joje skirta būstui.

    Pranešimo tekstas (atsisiųsti) msw8 - 46 KB [46 KB]

    Socialinės situacijos ataskaitos apžvalga (lietuvių kalba, atsisiųsti) msw8 - 82 KB [82 KB]

     

    Už užimtumo, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla sakė: „Džiugu, kad nepaisydami sudėtingos ekonominės situacijos dauguma europiečių tebėra patenkinti gyvenimu, nors ir nerimauja dėl ateities. Šiandien paskelbtoje ataskaitoje dar kartą pabrėžiama, kad mūsų pastangos skatinti Europos ekonomikos augimą ir kurti naujas darbo vietas – labai svarbios, nes jomis užtikrinama ateities socialinė gerovė. Privalome toliau stengtis, kad būtų įgyvendinta būsima 2020 m. strategiją ir ES taptų racionalesnė ir ekologiškesnė socialinės rinkos ekonomika.“

    Remiantis „Eurobarometro“ apklausa, dauguma Europos gyventojų iš esmės patenkinti gyvenimu ir vidutiniškai jį vertina +3,2 taško (skalėje nuo -10 iki +10).Tačiau valstybių narių duomenys labai įvairūs:labiausiai patenkinti danai (+8,0), švedai, olandai ir suomiai – taip pat sąrašo viršuje.  Mažiausiai patenkinti bulgaraii (-1,9), po jų – vengrai, graikai ir rumunai.

    Europiečiai iš esmės gana nepatenkinti viešosiomis paslaugomis ir tuo, kaip veikia jų valdžios įstaigos (-1,2 taško). Visose valstybėse, išskyrus Liuksemburgą ir Estiją, gyventojai mano, kad per pastaruosius penkerius metus padėtis suprastėjo ir toliau prastės (visose šalyse, išskyrus Liuksemburgą).

    Paklausti apie konkrečias viešosios politikos sritis europiečiai atsakė, kad yra iš esmės patenkinti sveikatos priežiūra (+1,3 taško). Labiausiai šia sritimi patenkinti Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo gyventojai, įvertinę ją daugiau nei +5 taškais. Mažiausiai – bulgarai, graikai ir rumunai (+3 taškai ar mažiau).

    Labiausiai europiečiai nepatenkinti tuo, kaip jų šalyse sprendžiamos nelygybės ir skurdo problemos (-2 taškai).Tik Liuksemburgo ir Nyderlandų gyventojai šią sritį įvertino teigiamai. Prasčiausią šią sritį įvertino latviai ir vengrai (-5 taškai ar mažiau).

    Būstas

    Remiantis naujausia Europos Komisijos rengiama metų Socialinės padėties ataskaita, dabar Europos gyventojai būstui išleidžia beveik 4 proc. didesnę pajamų dalį nei prieš dešimtmetį. Visoje ES labai padaugėjo įsiskolinimų, susijusių su hipotekos paskolomis.

    Vidutiniškai europiečiai būstui išleidžia penktadalį disponuojamųjų pajamų. Nuoma ir hipotekos paskolos ES sudaro tik apie 30 proc. visų būsto išlaidų, o likę 70 proc. tenka remontui, priežiūrai ir šildymui. Dauguma Centrinės ir Rytų Europos valstybių narių gyventojų turi nuosavą privatizuotą būstą. Jų remonto, priežiūros ir šildymo išlaidos beveik siekia 90 proc. visų būsto išlaidų.

    Ataskaitoje taip pat nagrinėjama būsto kokybė. Nustatyta, kad daugelis europiečių gyvena nekokybiškuose būstuose ir vis didesniam skaičiui mažas pajamas gaunančių gyventojų kyla su būstu susijusių sunkumų.

    Socialinis krizės poveikis

    Kol kas per anksti vertinti visą socialinį krizės poveikį, tačiau ataskaitoje nagrinėjama, kokias išvadas galima padaryti, prisiminus ankstesnių ekonomikos nuosmukių patirtį. Ataskaitoje matyti, kad išlaidos socialinei politikai padėjo apsaugoti nuosmukio paveiktus gyventojus, tačiau skirtingos sąlygos ES valstybėse lemia nevienodą tikimybę, kad bedarbis galės gauti paramą.

    Pagrindiniai faktai

    Speciali socialiniam klimatui skirta „Eurobarometro“ apklausa vykdyta 2009 m. gegužės–birželio mėnesiais. Apklausoje dalyvavo visų 27 ES valstybių narių piliečiai. Tai pirmoji metinių apklausų, kuriomis siekiama stebėti europiečių asmeninę gerovę, komplekso apklausa. Apklausiamųjų prašoma pasidalyti nuomone apie savo padėtį, šalies ekonominę ir socialinę padėtį, įvairių sričių politiką, taip pat sveikatos priežiūrą ir pensijas.

    Socialinės padėties ataskaita – kasmet rengiama Europos Komisijos ataskaita, kurioje atidžiau nagrinėjamos ilgalaikės ES socialinės tendencijos, siekiant pateikti naujų, patikimų ir išsamių socialinės padėties duomenų. Šiemet daugiausia dėmesio ataskaitoje skirta dviem esminiams viešosios politikos aspektams:būstui (taip pat nuosavybės statusui ir išlaidoms) ir galimiems ekonomikos nuosmukio padariniams. Be to, pateikiami socialiniam klimatui skirtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai.

     

    Speciali socialinės padėties klausimams skirta „Eurobarometro“ apklausa

    http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_en.htm.

     

    Europos Komisijos parengta Socialinės padėties ataskaita

    http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=675&langId=en.

     

    Užsisakykite el. paštu siunčiamą nemokamą Europos Komisijos informacinį biuletenį apie užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes

    http://ec.europa.eu/social/e-newsletter.

     

    Asmenys ryšiams:

    Chantal Hughes, tel. + 32 2 296 44 50

    Carmel Dunne, tel. + 32 2 299 88 94.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25/11/2011  |Į puslapio pradžią