Naršymo kelias

Lietuvos gyventojai laukia kvietimo imtis savanoriškos veiklos
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2011/03/31 00:00:00

Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia aktyviai nedalyvaujantys savanoriškoje veikloje, dažniausiai argumentuodami tuo, jog niekas jiems nepasiūląs, rodo bendrovės „Vilmorus“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Tačiau 35 proc. niekad nesavanoriavusių apklaustųjų sakė norintys dalyvauti tokio pobūdžio veikloje ateityje. Kartu su visuomenės nuomonės tyrimu taip pat atlikta Europoje vyraujančių savanorystės modelių analizė.

    Lietuvos gyventojai laukia kvietimo imtis savanoriškos veiklos

    34  proc. šalies gyventojų teigia dalyvavę savanoriškoje veikloje. Ja labiau domisi jaunesnio amžiaus žmonės (tarp apklaustųjų iki 29 m. savanoriavę yra 45 proc.), aukštąjį išsilavinimą įgiję dirbantys specialistai (48 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai.

    „Nors Lietuvos visuomenėje savanorystė nėra paplitusi, tačiau tyrimas parodė, kad daugelį žmonių tokia veikla traukia. Pozityviai nuteikia tai, kad visuomenei naudingoje veikloje be jokio atlygio linkę dalyvauti jaunesni asmenys. Nevyriausybinėms organizacijoms ir valstybės institucijoms derėtų aktyviau skleisti informaciją apie savanoriškos veiklos galimybes ir tokiu būdu atsiliepti į lūkesčius“, – teigia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.

    „Lietuvos gyventojams savanorystė pirmiausia asocijuojasi su socialine pagalba ir aplinkos tvarkymu. Tikiuosi, kad netrukus daugės galimybių savanoriauti taip pat ir sporto, kultūros, švietimo srityse“, – sakė tyrimą inicijavusios Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

    Didžiausiomis kliūtimis savanorystės plėtrai apklausos dalyviai nurodė savanorystės tradicijų stoką (51 proc.). Apie 40 proc. apklaustųjų skundėsi informacijos apie savanorystę trūkumu ir menkomis mokyklų pastangomis pratinti neatlygintinai daryti gera kitiems. Trečdalis respondentų, kurie turi savanoriavimo patirties, kliūtimis nurodė netobulus įstatymus.

    Paklaustas, kodėl nedalyvauja savanoriškoje veikloje, kas trečias tyrimo dalyvis teigė, kad tiesiog niekas nepasiūlęs. Šiek tiek mažiau nurodė per seną amžių ar silpną sveikatą, 26 proc. – laiko stoką. Tik 8 proc. teigė savanoriška veikla neužsiimantys, nes nemano, kad tai apskritai reikalinga.

    Apklausos dalyvių manymu, savanorystė labiausiai reikalinga kaip pagalba socialiai mažiau atsparioms visuomenės grupėms. 70 proc. teigė, kad tokia veikla reikalingiausia prižiūrint ligonius ar neįgaliuosius, kiek daugiau nei pusė tvirtino, jog ji ypač svarbi teikiant socialinę-psichologinę pagalbą sunkumus patiriantiems žmonėms. Dar tiek pat mano, kad savanorystė reikalinga teikiant pagalbą stichinių nelaimių atvejais.

    Tyrimą apie Lietuvos visuomenės nuostatas savanoriškos veiklos atžvilgiu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu atliko bendrovė „Vilmorus“. Jo metu 2011 m. vasario mėn. apklausti 1002 šalies gyventojai, kuriems tyrimo dieną buvo 18 ir daugiau metų.

    Kartu su visuomenės nuomonės tyrimu buvo atlikta Europoje vyraujančių savanorystės modelių analizė, kurios metu siekta išsiaiškinti, kaip savanoriška veikla organizuojama kitose ES šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Estijoje, Danijoje, Italijoje), kaip matuojamas jos poveikis visuomenės gerbūviui ir ekonomikai. Analizę atliko Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

    Tyrimų rezultatai

    Savanorystė: faktai ir skaičiai

     

    Daugiau informacijos

    2011-ieji Europos Sąjungoje paskelbti savanoriškos veiklos metais

     

    Related Information

    Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras

    Martinas Žaltauskas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras

    Vladas Gaidys, Vilmorus

    Vladas Gaidys, Vilmorus

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25/11/2011  |Į puslapio pradžią