Naršymo kelias

Dažniausiai užduodami klausimai apie euro įvedimą Lietuvoje
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2014/06/04

2014 m. konvergencijos ataskaitoje daroma išvada, kad Lietuva atitinka euro įvedimo kriterijus. Todėl Europos Komisija siūlo Lietuvai įsivesti eurą 2015 m. sausio 1 d. ir Europos Sąjungos Tarybai panaikinti Lietuvai taikomą išimtį. Šį oficialų sprendimą ES Taryba turėtų priimti 2014 m. liepos antroje pusėje.

    Dažniausiai užduodami klausimai apie euro įvedimą Lietuvoje

    Kas yra konvergencijos ataskaita?

    Konvergencijos ataskaita sudaro pagrindą Europos Sąjungos Tarybai priimti sprendimą, ar valstybė narė gali įstoti į euro zoną. Ataskaitoje vertinama, ar valstybės narės, kurioms taikoma išimtis[1], pasiekė aukšto lygio ir tvarią ekonominę konvergenciją kainų stabilumo, patikimų viešųjų finansų, valiutos kurso stabilumo atžvilgiais ir ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją. Joje taip pat vertinama valstybių narių nacionalinių teisės aktų atitiktis Sutartyje išdėstytoms ekonominės ir pinigų sąjungos taisyklėms (nacionalinio centrinio banko nepriklausomumas, piniginio finansavimo draudimas) ir atitiktis Europos centrinių bankų sistemos bei Europos Centrinio Banko statutui.

    Konvergencijos ataskaitos rengiamos kas dvejus metus arba kai pati valstybė narė paprašo įvertinti jos pasirengimą įstoti į euro zoną (kaip tai padarė Latvija 2013 m.). 2014 m. konvergencijos ataskaita parengta aštuonioms valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis: Bulgarijai, Čekijai, Kroatijai, Lietuvai, Vengrijai, Lenkijai, Rumunijai ir Švedijai.



    [1] Valstybės narės, kurios dar neįvykdė būtinų euro įvedimo sąlygų, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo vadinamos valstybėmis narėmis, kurioms taikoma išimtis, priešingai nei Danija ir Jungtinė Karalystė, kurios prieš priimant Mastrichto sutartį išsiderėjo, kad joms nebūtų keliamas reikalavimas įsivesti eurą. Žr. skiltį „Ką darys kitos šalys?“

     

    Kokie yra konvergencijos kriterijai?

    Konvergencijos kriterijai (arba Mastrichto kriterijai) išdėstyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 1 dalyje. Esminis atitikties Mastrichto kriterijams vertinimo aspektas – tvarumas.

    Paprastai tariant, kriterijai yra šie:

    KAS VERTINAMA

    KAIP VERTINAMA

    KONVERGENCIJOS KRITERIJAI

    Kainų stabilumas

    Suderintas vartotojų kainų infliacijos lygis

     

    Ne daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnis už trijų ES šalių, kuriose kainos stabiliausios, lygį

     

    Viešųjų finansų patikimumas

    Valdžios sektoriaus deficitas, matuojamas BVP procentine dalimi

    Pamatinė vertė: ne daugiau kaip 3 %

     

    Viešųjų finansų tvarumas

    Valdžios sektoriaus skola, matuojama BVP procentine dalimi

    Pamatinė vertė: ne daugiau kaip 60 %

     

    Konvergencijos patvarumas

    Ilgalaikė palūkanų norma

    Ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnė už trijų ES šalių, kuriose kainos stabiliausios, normą

     

    Valiutos kurso stabilumas

     

    Svyravimas euro atžvilgiu

    Dalyvavimas Europos valiutų kurso mechanizme be didelių nukrypimų dvejus metus

     

    Ar Europos Komisijos vertinimą papildys dar kokia nors kita ataskaita?

    Taip, vadovaudamasis jam suteiktais įgaliojimais, Europos Centrinis Bankas taip pat parengė konvergencijos ataskaitą, kurioje vertinamas valstybių narių, kurioms taikoma išimtis, pasirengimas įsivesti eurą. Ataskaita taip pat skelbiama šiandien.

     

    Kurios valstybės, įstojusios į ES 2004 ir 2007 m., jau įsivedė eurą?

    Eurą jau įsivedė šešios iš dvylikos valstybių narių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 metais. Slovėnija eurą įsivedė 2007 m., Kipras ir Malta – 2008 m., Slovakija – 2009 m., Estija – 2011 m. ir Latvija – 2014 m. (IP/13/1307). Šiuo metu eurą naudoja daugiau kaip 333 mln. žmonių 18-oje šalių: Austrijoje, Belgijoje, Kipre, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje.

     

    Ką darys kitos šalys?

    Iš esmės visos valstybės narės, kurioms netaikomas reikalavimas įsivesti eurą (jis netaikomas Jungtinei Karalystei ir Danijai), įsipareigojo įsivesti eurą, kai atitiks būtinas sąlygas. Valstybės narės, įstojusios į ES 2004, 2007 ir 2013 m., stodamos į ES neatitiko euro įvedimo sąlygų. Todėl jų Stojimo sutartyse numatyta, kad joms turi būti skirta laiko reikiamiems pakeitimams atlikti. Kiekviena valstybė narė pati nusibrėžia savo žingsnius siekiant euro įvedimo; iš anksto tvarkaraštis nėra nustatomas. Tačiau svarbu nenuvertinti euro įvedimo kaip vidutinės trukmės politikos ramsčio vaidmens ir pavojaus, kurį konvergencijos proceso susilpninimas keltų patikimumui ir pasitikėjimui.

     

    Kokie euro įvedimo privalumai?

    Euro privalumai yra įvairūs ir juntami įvairiais lygmenimis – nuo pavienių asmenų iki verslo ir visos ekonomikos. Privalumai yra tokie:

    • Stabilios kainos. XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje daugelyje ES šalių buvo labai aukštas infliacijos lygis; kai kur jis siekė 20 % ir daugiau. Infliacija nukrito toms šalims pradėjus rengtis euro įvedimui; įvedus eurą, infliacija euro zonoje siekė vidutiniškai 2 %. Kainų stabilumas reiškia, kad labiau apsaugota gyventojų perkamoji galia ir jų santaupų vertė.
    • Skaidresnė ir konkurencingesnė rinka. Euras bendrajai rinkai suteikia kainų skaidrumo. Vartotojai gali lengvai palyginti kainas skirtingose šalyse ir rasti prekę ar paslaugą už geriausią kainą. Dėl skaidresnių kainų padidėja pardavėjų ir tiekėjų konkurencija, todėl didėja spaudimas mažinti kainas.
    • Bendra mokėjimų eurais erdvė. Nuo euro įvedimo ir ES taisyklių dėl tarpvalstybinių mokėjimų eurais įsigaliojimo 2001 m. sumažėjo pinigų pervedimo eurais į kitą euro zonos šalį kaštai.
    • Mažesnės kelionių išlaidos. Kadangi keliaujant po euro zoną nebereikia keistis valiutos, nebėra ir valiutos keitimo išlaidų. Todėl keliauti pigiau ir patogiau.
    • Auga tarpvalstybinė prekyba. Euro zonoje įmonėms nebereikia dirbti su skirtingomis valiutomis. Iki euro įvedimo įmonė turėdavo atsižvelgti į valiutos kurso svyravimo riziką, o vien tik valiutos keitimo išlaidos ES sudarė maždaug 20–25 mlrd. eurų per metus. Išnykus valiutos kurso svyravimo rizikai ir valiutos keitimo išlaidoms, skatinama tarpvalstybinė prekyba euro zonoje. Įmonės gali ne tik parduoti savo prekes daug didesnėje vidaus rinkoje, bet ir lengviau rasti naujų tiekėjų, siūlančių geresnes paslaugas ar mažesnes kainas.
    • Intensyvesnė tarptautinė prekyba. Euro zona – didelis ir atviras prekybos blokas. Todėl vykdyti verslo veiklą eurais – patraukli galimybė kitoms prekiaujančioms šalims, nes jos gali pasiekti didelę rinką, kurioje naudojama viena valiuta. Euro zonos bendrovėms taip pat naudinga, nes jos gali eksportuoti ir importuoti į pasaulinę rinką naudodamos eurą. Tai sumažina nuostolių, kuriuos sukelia pasauliniai valiutos kurso svyravimai, riziką.
    • Geresnės galimybės gauti kapitalo. Euras labai paskatino finansų rinkų integraciją visoje euro zonoje. Kapitalo srautai lengvesni, nes nebėra valiutos kurso svyravimo rizikos. Todėl investuotojai kapitalą gali perkelti į tas euro zonos vietas, kuriose jį galima panaudoti veiksmingiausiai.

    Tačiau priklausymas euro zonai – ne tik bendra valiuta. Valstybės priklauso bendrijai, kuri grindžiama atsakomybe, solidarumu ir abipuse nauda. Patirtis rodo, kad tam tikromis sąlygomis suteikus finansinę pagalbą vienai euro zonos šaliai, sumažėja nestabilumo rizika visoje euro zonoje.

     

    Ar įvedus eurą padidėja kainos?

    Apskaičiuota, kad dėl euro įvedimo procesų 2002 m. ir vėliau, kai į euro zoną įstojo kitos valstybės narės, kainos padidėjo 0,1–0,3 procentinio punkto. Taigi jeigu pirkinių krepšelio už 100 eurų kaina per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 euro, šio padidėjimo dalis dėl euro įvedimo – ne daugiau kaip 30 euro centų.

    Kai 1991 m. buvo sutarta dėl Mastrichto sutarties, vidutinis infliacijos lygis euro zonoje buvo maždaug 4 %. 1999 m. įvedus eurą, metinė infliacija euro zonoje (matuojama suderintu vartotojų kainų indeksu) vidutiniškai siekė 2 %.

    Lietuva, kaip ir kitos anksčiau eurą įsivedusios valstybės narės, turės imtis atitinkamų veiksmų, pavyzdžiui, stebėti kainas (įskaitant nedidelėse parduotuvėse), užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, teikti gyventojams pakankamai informacijos ir įtraukti atitinkamus subjektus į sąžiningų kainų kampanijas.

     

    KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU LIETUVA

     

    Kokie bus kiti su Lietuva susiję žingsniai?

    Po šiandienos Europos Komisijos pasiūlymo ES Tarybai panaikinti Lietuvai taikomą išimtį euro zonos valstybės narės kvalifikuotąja balsų dauguma priims rekomendaciją dėl euro įvedimo Lietuvoje.

    Tada pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir ES vadovams aptarus birželio 26–27 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, ES Taryba liepos mėn. priims oficialų sprendimą. Taigi Lietuva turės pakankamai laiko nuodugniam techniniam pasiruošimui įsivesti eurą 2015 m. sausio 1 d.

    Kartu su sprendimu dėl Lietuvai taikomos išimties panaikinimo ES Taryba, remdamasi Europos Komisijos pasiūlymais ir pasikonsultavusi su Europos Centriniu Banku, taip pat turės nustatyti neatšaukiamą litų keitimo į eurus kursą ir nuspręsti dėl kitų priemonių, būtinų eurui įvesti Lietuvoje.

     

    Kaip bus priimamas sprendimas dėl litų perskaičiavimo į eurus kurso?

    Europos Komisija planuoja ES Tarybai pasiūlyti galimą Lietuvos litų perskaičiavimo į eurus kursą liepos pradžioje. Oficialų sprendimą ES Taryba priims liepos antroje pusėje. Sprendimą turi vienbalsiai priimti visos euro zonos valstybės narės ir Lietuva.

     

    Ką Lietuva dar turi padaryti po ES Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje iki 2015 m. sausio 1 d.?

    Lietuva turi kruopščiai pasirengti įsivesti eurą įgyvendindama nacionalinį euro įvedimo planą, kuriame nustatytos euro įvedimo ir lito pakeitimo euru priemonės. Pavyzdžiui, jame nustatytas komercinių bankų ir mažmenininkų aprūpinimo grynaisiais eurais tvarkaraštis, grynųjų pinigų keitimo gyventojams taisyklės, taikytinos iki euro įvedimo ir nuo pirmos euro įvedimo dienos, taip pat bankų sąskaitų, elektroninių mokėjimų sistemų ir bankomatų pritaikymo eurui strategija. Svarbu ir tai, kad Lietuvos valdžios institucijos taip pat privalo įgyvendinti visuomenės informavimo priemones ir kampanijas, kuriomis būtų užkirstas kelias su euro įvedimu susijusiam kainų padidėjimui.

     

    Ką euras pakeis Lietuvos pinigų politikoje?

    Lietuvos bankas taps Eurosistemos – euro zonos centrinių bankų sistemos – nariu.

    Pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą Lietuvos bankas turės sumokėti likusią savo įnašo į Europos Centrinio Banko kapitalą dalį ir pervesti savo įnašą į Europos Centrinio Banko užsienio atsargas. Įvedus eurą, Lietuvos pinigų finansinės institucijos bus integruotos į euro zonos bankų sistemą ir galės dalyvauti Europos Centrinio Banko atvirosios rinkos operacijose.

    Lietuvos banko valdybos pirmininkas taps Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariu.

    Lietuva taip pat turės teisę išleisti apyvartines eurų monetas su nacionaline puse, kurios cirkuliuos visoje euro zonoje.

     

    Kada Lietuva taps Europos stabilumo mechanizmo nare?

    ES Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo, Lietuva gali teikti paraišką tapti Europos stabilumo mechanizmo nare. Įsigaliojus ES Tarybos sprendimui ir patvirtinus Europos stabilumo mechanizmo valdytojų tarybai, narystė įsigalios, kai Lietuva deponuos stojimo į Europos stabilumo mechanizmą priemonę. Valdytojų taryba sutars dėl išsamių techninių šio stojimo sąlygų (įskaitant dėl kapitalo rakto adaptavimo), atsižvelgdama į Lietuvos įstojimą.

    Daugiau informacijos apie pastarosios euro zonos narės Latvijos prisijungimą prie Europos stabilumo mechanizmo sutarties galima rasti http://www.esm.europa.eu/about/governance/shareholders/latvia/index.htm?lang=-en

    Kada Lietuva turės atitikti dviejų teisės aktų rinkinio reikalavimus?

    Jei Lietuva į euro zoną įstos 2015 m. sausio 1 d., dviejų teisės aktų rinkinyje nustatyti įpareigojimai jai pradės galioti iš karto; Lietuva turės pateikti savo 2016 m. biudžeto projektą iki 2015 m. spalio 15 d. Įsigaliojus dviejų teisės aktų rinkiniui, euro zonos valstybėms narėms nustatyti šie nauji įpareigojimai (MEMO/13/457):

    Kalbant apie biudžeto sistemą, makroekonomines prognozes turi parengti ar patvirtinti nepriklausomi ekspertai; atitiktį nacionalinėms fiskalinėms taisyklėms turi stebėti nepriklausomos įstaigos.

    Visos euro zonos valstybės narės, siekdamos glaudesnio savo biudžeto politikos koordinavimo, turi pateikti Europos Komisijai vertinti savo kitų metų biudžeto projektus kasmet iki spalio 15 d.; taip pat jos turi iš anksto pateikti savo skolos vertybinių popierių emisijos planus.

    Kai šaliai taikoma perviršinio deficito procedūra arba kai nustatomos grėsmės jos finansiniam stabilumui, jai taikomi specialūs reikalavimai.

     

    Kas dar pasikeis fiskalinės priežiūros ir politikos koordinavimo srityje, jei Lietuva įsives eurą?

    Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV), įskaitant fiskalinį susitarimą, taps privaloma. Lietuva yra susitariančioji šalis ir šią sutartį jau ratifikavo. Tačiau kai kurios sutarties nuostatos, tokios kaip fiskalinis susitarimas, privalomos tik euro zonos valstybėms narėms, o euro zonai nepriklausančios valstybės gali jų nesilaikyti. Taip buvo Lietuvai ratifikuojant SSKV. Įstojusi į euro zoną, Lietuva privalės laikytis visų sutarties nuostatų. Šios nuostatos, be kita ko, apima įsipareigojimą nacionalinėje teisėje nustatyti biudžeto balanso taisyklę, grindžiamą Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslu, ir automatinį koregavimo mechanizmą, taikomą tuo atveju, kai nukrypstama nuo vidutinės trukmės tikslo, stebint nepriklausomoms institucijoms. Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje euro zonos valstybėms narėms taip pat nustatytas įpareigojimas paremti Europos Komisijos rekomendacijas ES Tarybai pagal perviršinio deficito procedūrą euro zonos valstybei narei (kuri taikoma atsižvelgiant į deficito kriterijų), išskyrus atvejį, kai rekomendacijai prieštarauja euro zonos valstybių narių kvalifikuotoji dauguma.

    Euro zonos valstybėms narėms gali būti taikomos finansinės sankcijos, jei jos nesilaiko savo biudžetinių įsipareigojimų pagal Stabilumo ir augimo paktą. Po 2011 m. pabaigoje atliktos Stabilumo ir augimo pakto reformos sankcijos taikomos ankstesniu proceso etapu ir taip pat tada, kai šalis labai nukrypsta nuo savo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti reikalingo koregavimo plano.

     

    Kada Lietuva įstos į bankų sąjungą?

    Įsivedusi eurą, Lietuva taps ir bendro priežiūros mechanizmo (MEMO/13/780), ir bendro pertvarkymo mechanizmo (MEMO/14/295) dalyvaujančiąja nare. Bendras priežiūros mechanizmas ims visapusiškai veikti 2014 m. lapkričio mėn., o bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentas įsigalios artimiausiais mėnesiais, netrukus po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir ims visapusiškai veikti 2016 m. sausio 1 d., jei bus įvykdytos bankų įnašų į bendrą pertvarkymo fondą ir jų laipsniško sujungimo sąlygos.

    Europos Centrinis Bankas, kaip bendra priežiūros institucija euro zonoje, tiesiogiai prižiūrės kelis Lietuvos bankus.

    Lietuvos bankas ruošiasi dalyvauti bankų sąjungoje, o bankų priežiūros procesas pritaikomas prie Europos Centrinio Banko reikalavimų.

    Daugiau informacijos apie bankų sąjungos privalumus – MEMO/14/294.

     

    Ar euro įvedimas pakenks Lietuvos nacionaliniam suverenumui?

    Priešingai – euro įvedimas leis Lietuvai dalyvauti priimant sprendimus klausimais, kurie veikia šalį jau dvylika metų, Lietuvai susiejus litą su euru. Pagrindinius su euro zona susijusius sprendimus priima nacionalinių vyriausybių atstovai euro grupės (t. y. euro zonos finansų ministrų) susitikimuose, todėl Lietuvos valdžios institucijos turės svarbią politikos formavimo galią, nes dalyvaus tuose susitikimuose.

     

    Daugiau informacijos

    Apie eurą

    2014 m. konvergencijos ataskaita

    Europos Centrinio Banko konvergencijos ataskaita

     

    Paskutinį kartą atnaujinta: 04/06/2014  |Į puslapio pradžią