Naršymo kelias

Lietuva, Estija ir Latvija inovacijų diegimo srityje per metus padarė didžiausią pažangą
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2013/03/26 13:06:59

Palyginti su praėjusiais metais, nors ir tęsėsi ekonomikos krizė, ES pasiekta geresnių inovacijų diegimo rezultatų, tačiau išaugo inovacijų atotrūkis tarp valstybių narių. Tai rodo 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė, kurioje apžvelgiami ES valstybių narių inovacijų diegimo rezultatai. Nors inovacijų lyderės toliau gerino savo veiklos rezultatus, kitų šalių pažanga buvo vangi. ES pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija. Estija, Lietuva ir Latvija padarė didžiausią pažangą, palyginti su praėjusiais metais. Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę; iki šiol ji būdavo priskiriama prie menkų novatorių. Inovacijų augimą ES labiausiai skatina MVĮ ir inovacijų komercinimas, taip pat puikios mokslinių tyrimų sistemos. Tačiau 2008–2012 m. sumažėjusios verslo ir rizikos kapitalo investicijos neigiamai paveikė inovacijų diegimo rezultatus.

    Lietuva yra viena iš nuosaikių novatorių, kurių rezultatai nesiekia ES vidurkio. Santykinės stipriosios Lietuvos pusės yra žmogiškieji ištekliai ir finansavimas bei rėmimas. Santykinės silpnosios jos pusės – mokslinių tyrimų sistemų ir intelektinės nuosavybės srityje. Lietuvos augimo rodikliai Europos Sąjungos pramoninio dizaino ir užimtumo žinioms imlioje veikloje srityje yra didžiausi iš visų ES valstybių narių. Didelis augimas pastebimas ir inovacijų, nesusijusių su moksliniais tyrimais ir plėtra, išlaidų, ES prekės ženklų ir licencijų bei patentų pajamų užsienyje srityje. Labai sumažėjo rinkai ir įmonėms naujų novatoriškų produktų pardavimas. Verslo investicijų ir intelektinės nuosavybės srities augimas gerokai didesnis nei vidurkis, o inovacijų kūrėjų ir ekonominio poveikio – gerokai mažesnis nei vidurkis.

    Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Šių metų rezultatai rodo, kad ekonomikos krizė neigiamai paveikė inovacijų veiklą kai kuriose Europos dalyse. Norėdami išlaikyti mūsų konkurencingumą pasauliniu mastu ir atkurti Europos ekonomikos augimą, turime investuoti į inovacijas. Būtina skatinti verslumą, nes MVĮ yra svarbiausia inovacijų varomoji jėga.“

    Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Visų valstybių narių politikos darbotvarkėse daug dėmesio turėtų būti skiriama inovacijoms. Remiantis naujausia, šiandien paskelbta Inovacijų sąjungos būklės ataskaita, 2012 m. pažanga padaryta tam tikrose svarbiose srityse, pavyzdžiui, sukurtas bendrasis patentas, nustatytos naujos rizikos kapitalo fondams taikomos taisyklės, tačiau daugiau pastangų turime dėti mažindami atotrūkį Europoje.“

    Europos Komisija šiandien taip pat paskelbė ataskaitą, kuri papildo rezultatų suvestinę. Iš Inovacijų sąjungos būklės ataskaitos matyti, kad Europos Komisija jau iš esmės įvykdė pagal pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ prisiimtus įsipareigojimus.

    Visų 27 valstybių narių ir kitų Europos šalių individuali inovacijų veiklos rezultatų santrauka pateikta MEMO/13/274.

    2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje valstybės narės suskirstytos į keturias grupes:

    • inovacijų lyderės: Švedija, Vokietija, Danija ir Suomija. Šių šalių rezultatai gerokai viršija ES vidurkį;
    • vidutinės novatorės: Nyderlandai, Liuksemburgas, Belgija, Jungtinė Karalystė, Austrija, Airija, Prancūzija, Slovėnija, Kipras ir Estija. Šių šalių rezultatai viršija ES vidurkį;
    • nuosaikios novatorės: Italija, Ispanija, Portugalija, Čekija, Graikija, Slovakija, Vengrija, Malta ir Lietuva. Šių šalių rezultatai nesiekia ES vidurkio;
    • menkos novatorės: Lenkija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija. Šių šalių rezultatai gerokai prastesni už ES vidurkį.

    Kas lemia inovacijų lyderių sėkmę

    Pirmąsias reitingo vietas užimančioms ES šalims būdingos tvirtos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos, verslo ir aukštojo mokslo sektoriaus pastangos diegti inovacijas. Visų šių šalių verslo sektoriai daug lėšų skiria moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat teikia daug patentų paraiškų. Šioms šalims taip pat būdingas gerai išplėtotas aukštojo mokslo sektorius ir glaudūs pramonės ir mokslo sektorių ryšiai.

    ES padėtis pasaulyje

    Palyginti su kitomis Europos šalimis, absoliuti inovacijų lyderė yra Šveicarija, nuolat lenkianti visas ES šalis. Šių metų rezultatai taip pat dar kartą rodo, kad Pietų Korėjos, JAV ir Japonijos inovacijų diegimo rezultatai yra daug geresni už ES rezultatus.

    Atotrūkis tarp Pietų Korėjos ir ES toliau didėja, tačiau nuo 2008 m. ES pavyko beveik perpus sumažinti atotrūkį nuo JAV ir Japonijos. ES vis dar gerokai atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių, visų pirma verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai, bendrų viešojo ir privataus sektorių publikacijų, patentų ir aukštojo išsilavinimo srityse. ES ir toliau lenkia Australiją, Kanadą, Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją ir Pietų Afriką.

    ES atotrūkis nuo Kinijos sumažėjo, nuo kitų BRICS šalių liko nepakitęs, nuo Australijos ir Kanados išaugo.

    2012 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę sudaro 24 rodikliai, sugrupuoti į tris pagrindines kategorijas pagal 8 aspektus:

    priemonės – pagrindiniai elementai, kurie padeda sudaryti sąlygas diegti inovacijas (žmogiškieji ištekliai, atviros, kokybiškos ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos, finansavimas ir rėmimas);

    verslo subjektų veikla – veikla, rodanti Europos įmonių novatoriškumą (verslo investicijos, bendradarbiavimas ir verslumas, intelektinė nuosavybė) ir

    rezultatai – rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti, kokia inovacijų veiklos nauda visai ekonomikai (inovacijų kūrėjai ir ekonominis poveikis, įskaitant užimtumą).

    Daugiau informacijos

    Visą 2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės ataskaitą galima rasti adresu

    http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/facts-figures-analysis/innovation-scoreboard/index_en.htm

    Paskutinį kartą atnaujinta: 26/03/2013  |Į puslapio pradžią