Naršymo kelias

Investicijų planas Europai. Rudenį veiklą pradės Europos strateginių investicijų fondas
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2015/07/22

Europos Komisija atliko paskutinius darbus, kad būtų galima ženkliai padidinti investicijas į realiąją ekonomiką. Šiandien sutartomis priemonėmis bus užtikrinta, kad rudens pradžioje, kaip nustatyta ambicingoje Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio Investicijų plano Europai darbotvarkėje, veiklą pradėtų Europos strateginių investicijų fondas, kuris yra 315 mlrd. EUR vertės Investicijų plano kertinis akmuo.

    Siekdama paremti Investicijų planą Europai, Komisija paskelbė Komunikatą dėl nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmens . Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas sakė: „Siekiant investicijų plano sėkmės, labai svarbus vaidmuo teks nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams. Per savo skatinamojo finansavimo bankus, kurie turi neįkainojamą vietos patirtį ir žinias, prie Investicijų plano savo įnašais jau prisidėjo devynios valstybės narės. Su minėtais bankais jau glaudžiai bendradarbiauja Europos investicijų bankas. Tikimės, kad sekdami šiuo pavyzdžiu savo pastangas sustiprins ir kiti.“

    Komunikate paaiškinama, kokį svarbų vaidmenį nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai gali atlikti siekiant, kad Europa vėl imtų investuoti, pasitelkdama ESIF investicijas. Jame pateikiamos aiškios praktinės gairės, kaip įsteigti nacionalinį skatinamojo finansavimo banką, paaiškinamas nacionalinio skatinamojo finansavimo banko bendrų investicijų statistinis įvertinimas pagal Stabilumo ir augimo paktą valdžios sektoriaus deficito ir skolos prasme, nurodoma, kaip nacionalinių projektų bendras finansavimas vertinamas ES valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu ir kaip skirtingų valstybių narių nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai gali sutelkti pastangas ir bendradarbiauti su Europos investicijų banku (EIB), kad įkurtų investavimo platformas. Šios labai svarbios gairės padės visos Europos įmonėms pasinaudoti ESIF, kuris yra 315 mlrd. EUR vertės Investicijų plano kertinis akmuo, teikiamu finansavimu.

    Šiandien Europos Komisijos narių kolegija priėmė toliau nurodytus sprendimus.

    • Patvirtintas susitarimas dėl Europos Komisijos ir EIB darbo metodų, kaip numatyta Reglamente dėl Europos strateginių investicijų fondo. Šiandien Briuselyje Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, jo pavaduotojas Jyrki Katainenas ir EIB Pirmininkas Werneris Hoyeris pasirašė ESIF susitarimą.
    • Patvirtinta, kuriems Europos investicijų banko išankstinį finansavimą turintiems projektams bus suteikta ESIF garantija. Atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas , kuriose EIB pakviestas „nuo 2015 m. sausio mėn. pradėti veiklą naudojantis nuosavomis lėšomis“, EIB paskelbė kelis projektus, kuriems bus suteiktas išankstinis finansavimas pagal Investicijų planą Europai, kol ESIF reglamentas dar nepriimtas. ES garantija bus suteikta šiems projektams: „Copenhagen Infrastructure II“, „Abengoa research, development and innovation II“, „Energy efficiency in residential buildings“, „Grifols Bioscience R&D“, „Äänekoski bio-product mill“, „Redexis Gas Transmission and Distribution“, „Arvedi Modernisation Programme“, „Primary healthcare centres PPP“.
    • Bendru sutarimu su EIB paskirti keturi ESIF valdančiosios tarybos nariai: Ambroise Fayolle (už inovacijas atsakingas EIB pirmininko pavaduotojas), Maartenas Verwey (Europos Komisijos Generalinio sekretoriato Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba), Gerassimosas Thomasas (Europos Komisijos Energetikos generalinis direktoratas) ir Irmfried Schwimann (Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas). Europos Komisijai atstovausiantys pakaitiniai nariai yra Benjaminas Angelas (Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas), Nicholasas Martynas (Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas) ir Robertas-Janas Smitsas (Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas).
    • Priimtos paskutinės priemonės, kad veiklą galėtų pradėti Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC). EIKC padės plėtoti ir finansuoti investicijų projektus ES ir bus vieno langelio principu veikiantis informacinis punktas, į kurį bus galima kreiptis pagalbos ir patarimų. Jis taps keitimosi patirtimi platforma ir koordinuos jau teikiamą techninę pagalbą.
    • Priimtas sprendimas dėl Europos investicinių projektų portalo (EIPP)  valdymo ir pagrindinių elementų. EIPP yra viešas, saugus interneto portalas, kuriame išorės finansavimo ieškantiems ES įsisteigusiems projektų organizatoriams suteikiama galimybė pristatyti savo projektus potencialiems investuotojams. 
    • Priimtas sprendimas dėl deleguotojo akto dėl rodiklių suvestinės, kurią nepriklausomas Investicijų komitetas naudos, priimdamas sprendimą, ar projekto pasiūlymas atitinka kriterijus, kad jam būtų suteikta ES (ESIF) garantija.

    Pagrindiniai faktai

    Dėl ekonomikos krizės investicijų visoje Europoje labai sumažėjo. Kad ši neigiama tendencija pasikeistų ir Europos ekonomika atsigautų, reikia bendrų ir suderintų ES lygmens pastangų. Komisijos nustatytas metodas grindžiamas trimis ramsčiais: struktūrinėmis reformomis, kad Europos ekonomika vėl imtų augti; fiskaline atsakomybe, kad būtų atkurtas viešųjų finansų patikimumas ir sustiprintas finansinis stabilumas, ir investicijomis, kad būtų paskatintas ir išlaikytas ekonomikos augimas. Šios strategijos esmė – Investicijų planas Europai.

    2015 m. gegužės 28 d. – praėjus vos keturiems su puse mėnesio nuo Komisijos 2015 m. sausio 13 d. priimto pasiūlymo dėl teisės akto – ES teisės aktų leidėjai pasiekė politinį susitarimą dėl Reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF). Valstybės narės jam vienbalsiai pritarė kovo 10 d., o Europos Parlamentas dėl jo balsavo birželio 24 d. plenariniame posėdyje, todėl, kaip ir planuota, rugsėjo mėn. ESIF galės pradėti savo veiklą.

    Vasario mėn. Vokietija paskelbė, kad per banką „KfW“ Investicijų planui suteiks 8 mlrd. EUR įnašą. Tą patį mėnesį Ispanija nurodė, kad per „Instituto de Crédito Oficial“ skirs 1,5 mlrd. EUR. Kovo mėn. Prancūzija paskelbė apie įsipareigojimą skirti 8 mlrd. EUR per „Caisse des Dépôts“ ir „Bpifrance“. Italija pranešė skirsianti 8 mlrd. EUR per „Cassa Depositi e Prestiti“. Balandžio mėn. Liuksemburgas nurodė suteiksiąs 80 mln. EUR per „Société Nationale de Crédit et d’Investissement“, o Lenkija informavo prisidėsianti 8 mlrd. EUR per „Bank Gospodarstwa Krajowego“. Birželio mėn. apie 400 mln. EUR įnašą per savo nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus „Slovenský Investičný Holding“ ir „Slovenská Záručná a Rozvojová Banka“ paskelbė Slovakija. Bulgarija pranešė apie 100 mln. EUR įnašą per Bulgarijos plėtros banką. Liepos 16 d. Jungtinė Karalystė nurodė ESFI finansuojamiems projektams skirsianti 6 mlrd. svarų (apie 8,5 mlrd. EUR).

    Rugsėjo 18 d. planuojamas Investicijų plano Europai ir Europos strateginių investicijų fondo pristatymas Lietuvoje. Juos pristatys Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Katainenas ir Europos investicijų banko vadovai. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje organizuos Europos strateginių investicijų fondo veikimo pristatymą potencialiems pareiškėjams. 

    Daugiau informacijos apie Investicijų planą Europai

    Investicijų planas. Klausimai ir atsakymai (anglų kalba)

    Investicijų plano Europai svetainė

    Reglamentas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF)

    Paskutinį kartą atnaujinta: 22/07/2015  |Į puslapio pradžią