Naršymo kelias

Bazinis plačiajuostis interneto ryšys prieinamas visoje Europoje
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2013/10/17

Dabar kiekvienas ES namų ūkis gali naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu, kuris per palydovą tapo prieinamas visoje ES. Palydovinis ryšys prieinamas visose 28 valstybėse: jį gali užsisakyti kiekvienas europietis, taip pat ir tie trys milijonai, kuriems nepasiekiami fiksuotojo ir judriojo plačiajuosčio ryšio tinklai.

    Kaip užtikrinama šimtaprocentinė aprėptis?

    Fiksuotasis ryšys (ADSL, VDSL, kabeliu, pluoštu, variniais laidais)

    96,1 proc.

    Judrusis ryšys (2G, 3G, 4G)

    99,4 proc.

    Palydovinis ryšys 

    100 proc.

    2012 m. pabaigoje prie bazinio fiksuotojo arba judriojo plačiajuosčio ryšio prieigą turėjo 99,4 proc. ES namų ūkių (kaimo vietovėse – 96,1 proc.). Tačiau nuošalėje buvo likę 0,6 proc., arba maždaug 3 milijonai asmenų, t. y. daug šeimų ir įmonių atokiose arba kaimo vietovėse, kur diegti fiksuotąjį arba judrųjį plačiajuostį ryšį sudėtingiau ir brangiau.

    N. Kroes sakė: „ES neteikia pirmenybės jokiai technologijai, tačiau gyvenantiesiems atokiausiose vietose palydovas suteikia puikią galimybę prisijungti prie interneto; veikiausiai jis liks būtinas ir ateityje.“

    Daugelis europiečių nežino galį pasinaudoti palydoviniu plačiajuosčiu ryšiu. Todėl Neelie Kroes atidarė Europos palydovų operatorių asociacijos (ESOA) sukurtą svetainę broadbandforall.eu, kurioje piliečiai gali neužtrukdami patikrinti, kaip jie gali naudotis palydoviniu plačiajuosčiu ryšiu.

    Paslaugos europiečiams teikiamos 148 palydovais. Bazinis paketo kaina – nuo 10 EUR per mėnesį, 20 Mbps paketas – nuo 25 EUR per mėnesį, o vidutinė palydovinės lėkštės kaina siekia 350 EUR (pigesnė, jei neužsakoma aukščiausios klasės paslaugų).

    N. Kroes taip pat įspėjo, kad bazinio plačiajuosčio negana, nes Europa taps išvystytos ryšių infrastruktūros žemynu tik plačiajuosčiam ryšiui tapus spartesniu:

    „Europai reikalingos žaibo greičio jungimosi galimybės. Negalime leisti, kad kai kurioms įmonėms ir piliečiams tai būtų nepasiekiama. Bazinis plačiajuostis ryšys tapo tikrove, todėl dabar nedelsiant reikia imtis investicijų į naujus spartaus ryšio tinklus.“

    „Prieiga prie patikimo spartesnio (30 Mbps ir 50 Mbps) plačiajuosčio ryšio labai svarbi Europos ekonomikos plėtrai ir naujos kartos skaitmeniniams produktams bei paslaugoms, tokioms kaip televizija su ryšio galimybėmis (angl. „Connected Television“), e. sveikata, debesijos kompiuterija ir automobiliai su integruota interneto prieiga (angl. „Connected Cars“).

    Pagrindiniai faktai

    Stiprindama telekomunikacijų bendrąją rinką Komisija priėmė Išvystytos infrastruktūros žemyno dokumentų rinkinį, kurio tikslas – užtikrinti Europos proveržį kitose skaitmeninės aplinkos srityse. Pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis, kaip vienintelio leidimo tvarka, teisė užsiimti veikla vienoje valstybėje narėje reikš ir teisę veikti visose valstybėse narėse. Tai padės aktyviau kurti ir diegti palydovines ir panašias tarpvalstybinio masto technologijas. Galiojant bendrai tvarkai ir valdymą grindžiant bendradarbiavimu su kiekviena biurokratine sistema nebereikės dirbti atskirai.

    Modernūs dvikrypčiai Ka-juostą naudojantys plačiajuosčio ryšio palydovai leis duomenis parsisiųsdinti iki 20 megabitų per sekundę greičiu.

    Bendrovės, pvz., „Eutelsat“ ir „Astra“, yra palydovinio plačiajuosčio ryšio pasaulinės lyderės. Šiandien per 20 000 televizijos laidų transliuojama iš daugiau kaip 250 į geostacionarinę orbitą paleistų palydovų. Iš jų 148 priklauso Europai ir yra valdomi ESOA narių.

    Be to, Komisija finansavo dvi iniciatyvas palydovinio plačiajuosčio ryšio plėtrai Europos regionuose remti. Tose iniciatyvose dalyvauja 43 partneriai iš 16 valstybių narių. Projektuose SABER ir BRESAT dalyvauja nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos: jos susitinka aptarti aktualijų su svarbiausiais palydovų pramonės atstovais, dalijasi gerąja patirtimi apie lėšų panaudojimą, analizuoja kliūtis ir ieško sprendimų. 

    Išvystyta infrastruktūra labai svarbi visiems, kurie suinteresuoti ES skatimenizavimu: įrangos gamintojams, interneto verslininkams, išmaniųjų prietaisų naudotojams, didmenininkams bei mažmeninkams, logistikos įmonėms, Europos kūrybinio turinio skleidėjams, švietimo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų teikėjams. Rugsėjo mėn. Komisija priėmė dokumentų rinkinį, kuriuo stiprinama telekomunikacijų bendroji rinka ir ypač skatinamos investicijos į didelės spartos plačiajuostį ryšį (žr.IP/13/828 ir MEMO/13/779)

    Kas yra palydovinis plačiajuostis ryšys?

    Internetas per palydovą, dar vadinamas palydoviniu plačiajuosčiu ryšiu, yra spartus per ryšių palydovus (o ne telefono linijomis ar kitomis antžeminėmis priemonėmis) teikiamas dvikryptis interneto ryšys. Šiandieninį palydovinį plačiajuostį ryšį iš esmės pagal kainą ir efektyvumą galima lyginti su DSL plačiajuosčiu, o jo kaina prasideda nuo 10 EUR per mėnesį. Nors pluoštu ir kabeliu teikiamas ryšys daug spartesnis, tačiau jis, skirtingai nei palydovinis ryšys, daugeliui naudotojų neprieinamas. Todėl palydovinis ryšys tampa patrauklus, ypač atokiose vietovėse, kuriose fiksuotojo ar judriojo ryšio aprėptis prasta ar jos visai nėra.

    Kokia viešoji pagalba teikiama toliau diegiant plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse?

    Plačiajuosčiam ryšiui diegti ES namų ūkiuose ir įmonėse, ypač kaimo vietovėse, ir toliau reikia viešojo finansavimo. Siekdama padėti valstybėms narėms užtikrinti plačiajuosčio ryšio teikimą konkurencijai palankiu būdu, Komisija priėmė joms patogias valstybės pagalbos gaires.

    Parama plačiajuosčiam ryšiui bus teikiama iš  Europos infrastruktūros tinklų priemonės, nes IRT tapo vienu iš ES struktūrinių fondų prioritetų, ir vadovaujantis naujomis gairėmis dėl valstybės pagalbos plačiajuosčiam ryšiui (žr. IP/12/1424).

    Kokie artimiausi Komisijos tikslai, susiję su plačiajuosčiu ryšiu?

    Ateities skaitmeninėms paslaugoms (televizijos su ryšio galimybėmis, debesijos kompiuterijos ir e. sveikatos) vis labiau reikia spartaus ir efektyvaus plačiajuosčio ryšio. Mūsų ekonomika be jo nebegali apsieiti. Apskaičiuota, kad, plačiajuosčio ryšio skverbtį padidinus 10 proc., BVP padidėja 1–1,5 proc. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltas tikslas – kiekvienam europiečiui suteikti galimybę naudotis internetu ir užtikrinti Europos konkurencingumą XXI amžiuje. Siekiant šio tikslo ypač svarbu užtikrinti ryšio spartą ir pasiekti šiuos Europos skaitmeninės darbotvarkės plačiajuosčio ryšio tikslus:

    • bazinis plačiajuostis ryšys turi būti prieinamas visiems iki 2013 m.;
    • naujos kartos tinklai (30 Mbps ar daugiau) visiems turi būti prieinami iki 2020 m.;
    • 50 proc. namų ūkių turi būti užsisakę 100 Mbps arba spartesnį ryšį.

     

    Naudingos nuorodos

    broadbandforall.eu

    Palydovinio plačiajuosčio ryšio naudos kaimo vietovėms atvejų tyrimai

    Paskutinį kartą atnaujinta: 17/10/2013  |Į puslapio pradžią