Naršymo kelias

Europos Komisija siūlo įsteigti Europos prokuratūrą
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2013/07/17
Liepos 17 d. Komisija ėmėsi veiksmų, kad visoje Europos Sąjungoje būtų geriau vykdomas ES mokesčių mokėtojų lėšas pasisavinančių nusikaltėlių baudžiamasis persekiojimas – įsteigiama Europos prokuratūra. Išimtinė jos kompetencija – tirti ES biudžetui kenkiančius nusikaltimus, vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą ir prireikus užtikrinti, kad jie būtų nuteisti (valstybių narių teismuose). Europos prokuratūra bus nepriklausoma institucija, kurios atžvilgiu vykdoma demokratinė priežiūra.

    Europos prokuratūra užtikrins, kad ES biudžeto apsauga visoje Europoje taptų deramu prioritetu. Ji užpildys spragas, atsirandančias dėl valstybių narių baudžiamosios teisės sistemų skirtumų ir todėl, kad jos įgaliotos veikti tik savo šalies teritorijoje, o Sąjungos institucijos baudžiamųjų tyrimų vykdyti negali, – sakė už kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta. – Kol kas OLAF tęs svarbią kovos su sukčiavimu veiklą tose srityse, kurios nepatenka į naujosios institucijos kompetenciją. Įgyvendinus šiandien pateiktus pasiūlymus dar pagerinti šios tarnybos valdymą, taip pat neseniai atliktą reformą, ji taps veiksmingesnė ir atskaitingesnė. Tai leis mums daug geriau kovoti su sukčiavimu ES lėšomis ir nuo jo atgrasyti.“

    Europos prokuratūros idėja pasiūlyme išdėstyta paprastai: jeigu yra bendrasis biudžetas, kurio lėšos surenkamos iš visų ES valstybių narių ir kuris tvarkomas pagal bendras taisykles, reikia ir bendrųjų priemonių, kuriomis šis biudžetas visoje Sąjungoje veiksmingai saugomas. Apsauga ir vykdymo užtikrinimas kovojant su sukčiavimu ES lėšomis įvairiose ES šalyse šiuo metu yra labai skirtingo lygio. Išaiškintų nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius įvairiose šalyse labai skiriasi, tačiau ES vidurkis tesiekia 42,3 proc. (žr. priedą). Dažnai pasitaiko, kad baudžiamasis persekiojimas iš viso nevykdomas, paliekant sukčiautojams galimybę pasinaudoti teisinio reglamentavimo spragomis ir pasisavinti piliečių pinigus. Net kai baudžiamasis persekiojimas vykdomas, labai skiriasi įvairiose valstybėse priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių dėl nusikaltimų ES biudžeto atžvilgiu skaičius.

    Europos prokuratūra užtikrins, kad kiekviena byla dėl įtariamo sukčiavimo ES biudžeto atžvilgiu būtų išnagrinėta ir išspręsta – nusikaltėliai turi žinoti, kad bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir privalės atsakyti teisme. Tai turės stiprų atgrasomąjį poveikį.

    ES sutartyse numatyta, kad Danija nedalyvaus Europos prokuratūros veikloje. Jungtinė Karalystė ir Airija taip pat nedalyvaus šiame projekte, nebent pačios aiškiai pareikštų norinčios prisijungti.

    Kartu su pasiūlymu įsteigti Europos prokuratūrą Komisija pateikia pasiūlymą reformuoti Europos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose agentūrą (Eurojustą) ir komunikatą dėl ES kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) valdymo.

    Decentralizuota ir ekonomiška struktūra

    Europos prokuratūra bus decentralizuotos struktūros – ji bus integruota į nacionalines teisės sistemas. Deleguotieji Europos prokurorai tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys savo valstybėje narėje, padedami nacionalinių institucijų darbuotojų ir vadovaudamiesi nacionaline teise. Jų veiklą koordinuos Europos prokuroras – taip bus užtikrintas nuoseklumas visoje ES, o tai ypač svarbu tarpvalstybinėse bylose. Europos prokuratūros veikla bus grindžiama jau turimais ištekliais, todėl reikšmingesnių papildomų išlaidų kilti neturėtų.

    Nacionaliniai teismai atliks Europos prokuratūros sprendimų teisminę peržiūrą – tai reiškia, kad Europos prokuroro sprendimus galima apskųsti nacionaliniuose teismuose. Taip pat pasiūlymu labai sustiprinamos įtariamųjų Europos prokuratūros atliekamuose tyrimuose procesinės teisės.

    Dešimties prokurorų kolegija, kurią sudarys Europos prokuroras, keturi jo pavaduotojai ir penki deleguotieji Europos prokurorai, užtikrins sklandžią ES ir nacionalinių sistemų sąveiką – be kita ko, priimdama bendras taisykles dėl bylų pasiskirstymo.

    Stiprios procesinės teisės

    Šiuo pasiūlymu asmenims, susijusiems su Europos prokuratūros vykdomais tyrimais, garantuojama geresnė procesinių teisių apsauga nei dabartinėse valstybių narių teisės sistemose. Tai, pavyzdžiui, teisė į vertimą žodžiu ir raštu, teisė gauti informaciją ir susipažinti su bylos medžiaga ar teisė turėti gynėją sulaikymo atveju.

    Be to, siekiant kuo tvirtesnės procesinių teisių apsaugos, nuostatomis dėl Europos prokuratūros steigimo nustatomos ir kitos, ES teisės aktuose dar nesuderintos, teisės. Tai, pavyzdžiui, teisė tylėti, teisė į nekaltumo prezumpciją, teisė gauti teisinę pagalbą, teisė pateikti įrodymų ir išklausyti liudytojus.

    Pasiūlyme taip pat nustatomos aiškios suderintos taisyklės dėl tyrimo priemonių, kurias vykdydama savo tyrimus gali naudoti Europos prokuratūra, taip pat nuostatos dėl įrodymų rinkimo ir naudojimo.

    OLAF valdymo gerinimas ir procesinių garantijų stiprinimas

    Komisija siūlo dar pagerinti OLAF valdymą ir sustiprinti per jos atliekamus tyrimus taikomas procesines garantijas, suderinant jas su būsimomis Europos prokuratūros garantijomis. Numatytos dvi pagrindinės iniciatyvos. Pirma, siekiant pagerinti OLAF tyrimo priemonių teisinės peržiūros procedūrą, bus įsteigta nepriklausomo procesinių teisių kontrolieriaus pareigybė. Antra, nustatoma specialioji procesinės apsaugos priemonė – kontrolieriaus leidimas taikyti ypač intervencines tyrimo priemones (kratas biuruose, dokumentų paėmimą ir pan.), kurių OLAF gali tekti imtis ES institucijose.

    OLAF vaidmuo pasikeis ir dėl Europos prokuratūros įsteigimo.

    Ši tarnyba ir toliau vykdys administracinius tyrimus srityse, nepriklausančiose Europos prokuratūros kompetencijai. Tai, be kita ko, ES finansiniams interesams kenkiantys pažeidimai ir ES institucijų darbuotojų padaryti finansinio poveikio neturintys sunkūs pažeidimai ar nusikaltimai.

    OLAF nebevykdys administracinių tyrimų dėl ES sukčiavimo ar kitų nusikaltimų, kenkiančių ES finansiniams interesams. Taip yra todėl, kad įsteigus Europos prokuratūrą šie nusikaltimai pateks į jos išimtinę kompetenciją. Jei OLAF kils įtarimų dėl tokių nusikalstamų veikų, ji privalės kuo greičiau apie tai pranešti Europos prokuratūrai. Nors OLAF nebevykdys tyrimų šioje srityje, Europos prokuratūros prašymu ji toliau teiks jai paramą (kurią ji ir dabar teikia nacionalinėms prokuratūroms). Šios permainos leis pagreitinti tyrimo procesą ir padės išvengti dubliavimosi vykdant administracinius ir baudžiamuosius tyrimus dėl tų pačių faktų. Tai padidins sėkmingo baudžiamojo persekiojimo tikimybę.

    Tolesni veiksmai

    Pasiūlytą reglamentą, gavusios Europos Parlamento pritarimą, valstybės narės turi (vieningai) priimti Taryboje.

    Jei Taryboje vienbalsiai nuspręsti nepavyksta, sutartyse numatyta, kad ne mažiau kaip devynių valstybių narių grupė gali sutarti tvirčiau bendradarbiauti (SESV 86 straipsnis).

    Pagrindiniai faktai

    Valstybių narių pateiktais duomenimis, kasmet dėl įtariamo sukčiavimo prarandama apie 500 mln. EUR ES išlaidų ir pajamų.

    Europos Komisijos baudžiamosios teisės politikos svetainė

     

    Paskutinį kartą atnaujinta: 19/07/2013  |Į puslapio pradžią