Naršymo kelias

Europos MVĮ – kryžkelėje, tačiau daugiau politinių paskatų padėtų joms atsigauti
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2012/10/15 12:55:23

Europos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) vis dar neatsigavo po krizės. Kalbant apie visą ES, bendromis MVĮ pastangomis pasiekta tam tikro augimo, tačiau nesukurta naujų darbo vietų. Tai įrodo skirtingos 27 ES valstybių narių tendencijos. Šiandien, pirmąją 2012 m. Europos MVĮ savaitės dieną, Europos Komisija Briuselyje paskelbė 2012 m. MVĮ veiklos rezultatų ataskaitos išvadas ir MVĮ pažangos visose ES valstybėse narėse faktų suvestines. Nepaisant sudėtingų sąlygų, MVĮ tebėra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga. Prie šios kategorijos priskiriama daugiau nei 98 proc. visų bendrovių – tai yra apie 20,7 mln. įmonių ir daugiau nei 87 mln. darbuotojų. Didžioji dalis (92,2 proc.) MVĮ yra labai mažos įmonės, kuriose yra mažiau nei dešimt darbuotojų. Apskaičiuota, kad MVĮ dirba apie 67 proc. visų darbuotojų ir sukuriama 58 proc. bendrosios pridėtinės vertės (BPV)1. Lietuvoje MVĮ sudaro net 99,8 proc. visų bendrovių, kurios sukuria 63,4 proc. BVP, ir kuriose dirba 75,7 proc. visų privataus sektoriaus darbuotojų.

    Nepaisant sudėtingų sąlygų, MVĮ tebėra pagrindinė Europos ekonomikos varomoji jėga. Prie šios kategorijos priskiriama daugiau nei 98 proc. visų bendrovių – tai yra apie 20,7 mln. įmonių ir daugiau nei 87 mln. darbuotojų. Didžioji dalis (92,2 proc.) MVĮ yra labai mažos įmonės, kuriose yra mažiau nei dešimt darbuotojų. Apskaičiuota, kad MVĮ dirba apie 67 proc. visų darbuotojų ir sukuriama 58 proc. bendrosios pridėtinės vertės (BPV)[1].

    Valstybių narių tendencijos vis labiau skiriasi, o užimtumas taip pat dar neatsigavęs. Ryžtingi politiniai veiksmai, susiję su MVĮ augimą lemiančiais veiksniais, galėtų duoti teigiamų rezultatų šiomis nevienareikšmėmis sąlygomis.

    Už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas A. Tajani sakė: „MVĮ gali padėti atkurti Europos ekonomikos augimą. Dėdami pastangas daugiausia galvojame apie jas. Tai pabrėžiama ir prieš kelias dienas paskelbtame pasiūlyme pertvarkyti Europos pramonę. Lapkritį pateiksime plataus užmojo Europos verslumo skatinimo veiksmų planą. Siūlome dar didesnę paramą ir konsultacijas. Stengiamės atkurti pasitikėjimą, kad MVĮ atsigautų ir padėtų mums išsigelbėti iš krizės.“

    Nuorodos:

    Memo 12/783 „27 valstybių narių MVĮ faktų suvestinės“: Lietuvos suvestinė 17 puslapyje.

    2012 m. MVĮ veiklos rezultatų apžvalga;

    Daugiau informacijos apie 2012 m. MVĮ savaitę.


    Valstybių narių MVĮ veiklos rezultatai labai skiriasi

    Itin gerų rezultatų pasiekė Austrijos ir Vokietijos[2]MVĮ. Tik šių šalių MVĮ sektoriai viršijo 2008 m. (iki krizės) bendrosios pridėtinės vertės (BPV) ir užimtumo rodiklius. Vis dėlto daugumoje valstybių narių MVĮ kol kas nepasiekė iki krizės buvusio lygio.

    Tačiau yra ir teigiamų tendencijų. Remiantis pateiktais duomenimis, pastaruoju metu vis daugiau valstybių narių po truputį atsigauna ir jų MVĮ vėl pradeda kurti naujas darbo vietas ir plėsti veiklą. Šie požymiai rodo, kad ateityje galima tikėtis tvaresnio atsigavimo.

    Kol kas tik keliose šalyse MVĮ visiškai atsigavo. Ataskaitoje teigiama, kad:

    • augančios ekonomikos šalys, kuriose paklausa didėja arba bent yra stabili, padeda MVĮ išlaikyti veiklos mastą arba net jį didinti;
    • faktiškai pridėtine vertė auga didėjant ir užimtumui, ir produktyvumui (pirmojo poveikis didžiausias);  
    • jei ekonomikos gamybos sektoriuje intensyviai naudojamos aukštosios ir vidutinio lygio technologijos, o paslaugų sektorius imlus žinioms, veiklai sudaromos palankesnės sąlygos;
    • valstybėse narėse, kurioms būdingos minėtosios savybės, užimtumas taip pat mažėjo ne tiek daug.

    Be to, MVĮ veiklos rezultatams turi poveikio tam tikri cikliški ir struktūriniai veiksniai.

    • Daugumoje valstybių narių pastaraisiais mėnesiais MVĮ vis sunkiau gauti finansavimą, nes daugeliui MVĮ  bankai nesuteikė prašomų paskolų;
    • remiantis duomenimis, verslo sąlygos valstybėse narėse tebėra labai skirtingos.

    Grafikas priede

    Vadinamųjų aukštųjų technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektorių įmonių produktyvumo ir užimtumo rodikliai buvo ypač geri. ES aukštųjų technologijų gamybos sektoriuje veikia apie 46 000 MVĮ ir daugiau nei 4,3 mln. MVĮ teikia žinioms imlias paslaugas, pvz., vaistų gamybos MVĮ, elektronikos ar teisės ir apskaitos paslaugas teikiančios ir MTTTP bei kūrybos sektorių MVĮ.  Bendrai jos sudaro daugiau nei penktadalį (21,1 proc.) visų ES MVĮ.

    Ataskaitoje teigiama, kad ekonomikos augimo strategijose turėtų būti numatyta steigti tokias įmones ir siūlomos atitinkamos politikos priemonės.

    ES valstybės narės imasi veiksmų MVĮ problemoms spręsti

    Pastaraisiais metais šalys imasi įgyvendinti vis daugiau MVĮ rėmimo veiksmų, pvz., 2011 m. tokių priemonių buvo 38 proc. daugiau nei 2010 m. Daug dėmesio skiriama šiems klausimams:

    • verslumo skatinimui (18 proc. visų politikos priemonių),
    • gebėjimų skatinimui, kad MVĮ ryžtingiau diegtų inovacijas ir jas tobulintų (16 proc.),  
    • geresnėms galimybėms gauti finansavimą (15 proc.).

    Vis dėlto MVĮ rėmimo priemonės tebėra įgyvendinamos nenuosekliai. Nemažai šalių visai netaiko kai kurių priemonių, pvz., neužtikrina, kad vieną kartą nesėkmę patyrusiems verslininkams būtų suteikta naujų galimybių arba rengdamos teisės aktus neatsižvelgia į mažųjų įmonių ypatybes.

    Tolesni veiksmai

    Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija jau įgyvendina arba rengia ne vieną iniciatyvą, kaip padėti MVĮ. Šiandien prasidedanti Europos MVĮ savaitė – vienas iš MVĮ skirtų renginių, kurie bus organizuojami visoje Europoje. Iki metų pabaigos taip pat bus paskelbtas Verslumo veiksmų planas, kuriame numatyta keletas konkrečių ES verslumo skatinimo veiksmų. Planas pagrįstas „Smulkiojo verslo aktu Europai“ ir jį papildo, padedant nacionalinių MVĮ atstovų tinklui. Kitą kartą MVĮ atstovai susitiks lapkričio 15–16 d. Kipre vyksiančioje MVĮ asamblėjoje, kurioje bus aptarta konkrečiose MVĮ politikos srityse padaryta pažanga.

     


    [1]Į bendrąją pridėtinę vertę (BPV) įtraukiamas nusidėvėjimas, atlygis darbuotojams, kapitalas ir verslo rizika. BVP lieka iš pardavimo ar apyvartos atėmus tarpines sąnaudas.

    [2] Taip pat ir Maltos, remiantis bendraisiais makroekonominiais veiklos rezultatais, tačiau Maltos MVĮ veiklos rezultatų duomenų labai nedaug, todėl ataskaitoje pateiktus įverčius reikėtų vertinti atsargiai.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 15/10/2012  |Į puslapio pradžią