Naršymo kelias

Europos Komisija siūlo 40 proc. taisyklę dėl moterų valdybose
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2012/11/14 12:43:12

Šiandien Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad pašalintų kliūtis, kurios vis dar trukdo moterims užimti aukščiausias pareigas Europos didžiausiose bendrovėse. Komisija pasiūlė teisės aktą, siekdama, kad bent 40 proc. biržinių bendrovių, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones, nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių būtų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai.

    Šiuo metu bendrovių valdybose dominuoja viena lytis: 85 proc. nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių ir 91,1 proc. vykdomąsias pareigas einančių valdybų narių yra vyrai, atitinkamai 15 proc. ir 8,9 proc. – moterys. Nepaisant intensyvių viešų debatų ir kai kurių savanoriškų nacionalinio ir Europos lygmens iniciatyvų, pastaraisiais metais padėtis daug nepasikeitė: nuo 2003 m. moterų valdybose kasmet daugėjo vos po 0,6 procentinio punkto.

    Dėl šios priežasties Europos Komisija pateikė ES teisės akto pasiūlymą, kad paspartintų pažangą siekiant geresnės lyčių pusiausvyros Europos bendrovių valdybose.  Šiandien Komisija teikia atsaką į Europos Parlamento ne kartą didele balsų dauguma pareikštus raginimus priimti teisės aktus dėl moterų ir vyrų lygybės vadovaujant verslui, visų pirma 2011 m. liepos 6 d. ir 2012 m. kovo 13 d. rezoliucijose.

    Siūloma direktyva nustatomas toks tikslas: bent 40 proc. biržinių bendrovių direktorių konsultantų turi būti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai. Bendrovės, kuriose šių atstovų dalis mažesnė (negu 40 proc.), turės atrinkti kandidatus į šias pareigas, remdamosi kiekvieno iš jų kvalifikacijos lyginamąja analize, taikydamos aiškius, su lytimi nesusijusius, nedviprasmiškus kriterijus. Jeigu kandidatų kvalifikacija bus vienoda, nepakankamai atstovaujamos lyties atstovams turės būti teikiama pirmenybė. Taigi tikslas, kad bent 40 proc. nevykdomųjų pareigų eitų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai, biržinėse bendrovėse turės būti pasiektas iki 2020 m., o valstybinėse įmonėse, kurioms lemiamą įtaką turi valstybės valdžios institucijos, šis terminas dvejais metais trumpesnis – iki 2018 m. Tikimasi, kad direktyva, kurios pasiūlymas pateiktas, bus taikoma maždaug 5 000 biržinių bendrovių Europos Sąjungoje. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (t. y. įmonėms, kuriose dirba mažiau negu 250 darbuotojų ir kurių metinė pasaulinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR) ir nebiržinėms bendrovėms direktyva nebus taikoma.

    Dėl lėtos pažangos 11-oje valstybių narių imtasi nesuderintų veiksmų

    Didžiausiose Europos bendrovėse tik 1 iš 7 valdybos narių (13,7 proc.) yra moterys. Tai tik šiek tiek daugiau negu 2010 m. (11,8 proc.). Jeigu pažanga liks tokia pat lėta, prireiks dar maždaug 40 metų, kad valdybose abiejų lyčių atstovų būtų bent apylygiai (bent 40 proc. vienos ar kitos lyties atstovų).

    Todėl kai kurios ES valstybės narės bendrovių valdyboms ėmė taikyti skirtingus įstatymus. 11 valstybių narių (Belgija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Ispanija, Portugalija, Danija, Suomija, Graikija, Austrija ir Slovėnija) priėmė teisines priemones lyčių lygybei bendrovių valdybose skatinti. Aštuoniose iš šių šalių teisės aktai apima valstybines įmones (žr. duomenų suvestines, kuriose pateikiama padėties skirtingose šalyse apžvalga). Tačiau dar 11-oje ES valstybių narių nėra nei savireguliacijos priemonių, nei teisės aktų. Šie teisiniu požiūriu nesuderinti požiūriai gali pakenkti Europos bendrosios rinkos veikimui, nes dėl skirtingų bendrovių teisės nuostatų ir sankcijų už lyčių pusiausvyros užtikrinimo įstatymų nesilaikymą gali kilti sunkumų įmonėms, be to, bendrovės gali būti nelinkusios investuoti tarpvalstybiniu mastu. Todėl šiandien pateikiamu pasiūlymu siekiama sukurti pozityviosios diskriminacijos taisyklių sistemą ES mastu.

    Pagrindiniai pasiūlymo aspektai:

    • Šia direktyva nustatomas tikslas, kad Europoje veikiančiose biržinėse bendrovėse iki 2020 m. ir valstybinėse įmonėse iki 2018 m. mažiausiai 40 proc. nevykdomąsias pareigas einančių narių turi būti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai.
    • Į pasiūlymą taip pat įtraukta papildoma priemonė – vadinamoji lanksčioji kvota: biržinės bendrovės įpareigojamos nusistatyti individualius savireguliacijos tikslus, susijusius su abiejų lyčių atstovais tarp vykdomųjų direktorių iki 2020 m. (valstybinių biržinių įmonių atveju – iki 2018 m.). Įmonės turės kasmet teikti ataskaitas apie padarytą pažangą.
    • Kvalifikacija ir nuopelnai ir toliau bus pagrindiniai darbo valdybose kriterijai. Direktyva minimaliai suvienodinami įmonių valdymo reikalavimai – paskyrimo sprendimai turės būti grindžiami objektyviais kvalifikaciniais kriterijais. Nustatytos apsaugos priemonės padės užtikrinti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičius nebūtų didinamas besąlygiškai ir automatiškai. Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką dėl pozityviosios diskriminacijos, pirmenybė teikiama tokią pačią kvalifikaciją turintiems nepakankamai atstovaujamos lyties atstovams, nebent, atsižvelgus į visus atskiriems kandidatams taikomus kriterijus, objektyvaus vertinimo rezultatai būtų palankesni priešingos lyties atstovui. Valstybės narės, kuriose jau veikia veiksminga sistema, galės ją toliau taikyti, jeigu pagal ją lygiai taip pat veiksmingai, kaip ir pagal siūlomą sistemą, bus galima iki 2020 m. užtikrinti, kad bent 40 proc. direktorių konsultantų būtų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai. Be to, valstybės narės gali įvesti priemones, kuriomis siekiama platesnių tikslų, negu nustatyta pagal siūlomą sistemą.
    • Valstybės narės turės nustatyti tinkamas direktyvą pažeisiančioms bendrovėms taikytinas atgrasomąsias sankcijas.
    • Pasiūlymo subsidiarumas ir proporcingumas: 40 proc. tikslas taikomas biržinėms bendrovėms dėl jų ekonominės svarbos ir didelio matomumo. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasiūlymas netaikomas. 40 proc. tikslas taikomas direktorių konsultantų pareigoms. Laikantis geresnio reglamentavimo principų, direktyva yra laikina priemonė, kuri turėtų baigti galioti 2028 m.

    „Šia priemone siekiama sparčiai užtikrinti lyčių lygybę Europos bendrovių valdybose. Kai šioje srityje bus padaryta pažanga, priemonės nebereikės“, – teigė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding.

    Daugiau informacijos

    MEMO/12/860

    Lyčių lygybei skirta „Eurobarometro“ apklausa

    Vaizdo klipas „Lyčių pusiausvyra įmonių valdybose“

    Paskutinį kartą atnaujinta: 14/11/2012  |Į puslapio pradžią