Naršymo kelias

10 MITŲ APIE „ACTA – Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2012/02/07

ACTA susitarimu bus lengvinamas šalių bendradarbiavimas, siekiant veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.

    10 MITŲ APIE „ACTA – Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą

    Kas yra ACTA? msw8 - 68 KB [68 KB]

    Išsami informacija (anglų kalba)

    10 MITŲ APIE ACTA:

    1. ACTA bus ribojama prieiga prie interneto ir cenzūruojamos interneto svetainės.

    Žr. ACTA susitarimo tekstą – nerasite nė vienos ACTA pastraipos, kuria galėtumėte pagrįsti šį teiginį. ACTA skirtas kovoti su plataus masto dažnai nusikalstamų grupuočių vykdoma neteisėta veikla. Šis susitarimas nesusijęs su kasdieniu interneto naudojimu. Interneto naudotojai gali toliau dalytis nepiratine medžiaga ir informacija internete. ACTA nebus ribojamos interneto naudotojų teisės ar uždaromos interneto svetainės, priešingai nei numatyta JAV teisės aktų pasiūlymuose (SOPA ir PIPA).

    2. ACTA bus reikalaujama tikrinti pasienyje oro keleivių nešiojamuosius kompiuterius ir bus kontroliuojamas internetu perduodamų duomenų srautas.

    Susitarime aiškiai paminėtas esminis jo principas – užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės su privatumu, žodžio laisve ir duomenų apsauga susijusios teisės. ACTA netgi konkrečiai nurodoma, kad keliautojai nebus tikrinami, jei pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintos prekės yra nekomercinės paskirties ir nevykdoma didelio masto neteisėta prekyba.

    3. ACTA yra slaptas susitarimas. Derybos dėl jo buvo neskaidrios ir vyko už uždarų durų. Europos Parlamentas nebuvo visapusiškai apie jas informuotas, o su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo konsultuojamasi.

    ACTA tekstas paskelbtas viešai ir yra visiems prieinamas. Derybos dėl ACTA nesiskyrė nuo derybų dėl bet kokio kito tarptautinio susitarimo. Iš tiesų, derybos dėl tokio pobūdžio susitarimų nevyksta viešai, tačiau Lisabonos sutartyje ir peržiūrėtame Bendrajame susitarime nustatytos aiškios taisyklės, susijusios su Europos Parlamento (EP) informavimu apie tokias pobūdžio prekybos derybas. Šių taisyklių buvo griežtai laikomasi. Už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Karelas De Guchtas dalyvavo trijuose plenariniuose posėdžiuose, žodžiu ir raštu atsakė į daug EP klausimų, dvi rezoliucijas ir vieną deklaraciją; derybų metu Komisijos tarnybos pateikė EP nariams su šia tema susijusios konkrečios informacijos.

    Be to, prasidėjus deryboms visuomenė buvo informuota apie jų tikslus ir bendrą siekį. Po kiekvieno derybų raundo Komisija skelbė apibendrinamąsias ataskaitas, o derybų tekstas paskelbtas viešai 2010 m. balandžio mėn. Komisija surengė spaudos konferencijas ir keturias su ACTA susijusias suinteresuotosioms šalims skirtas konferencijas (viena iš jų surengta likus tik kelioms dienoms iki pirmojo derybų raundo pradžios). Mūsų derybų partneriai, pvz., JAV, Šveicarija, Australija ir Kanada, ėmėsi panašių veiksmų.

    4. Įsigaliojus ACTA bus pradėta taikyti vadinamoji 3 kirčių atjungimo sistema, siekiant kovoti su pažeidimais internete, arba bus reikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai kontroliuotų arba filtruotų savo siunčiamus duomenis.

    ACTA nenumatoma taikyti vadinamąją 3 kirčių atjungimo arba laipsniško atsako sistemą dėl pažeidimų internete. Susitarimu nereikalaujama, kad interneto paslaugų teikėjai kontroliuotų arba filtruotų jų naudotojų informacijos turinį. ACTA visiškai atitinka dabartinį nuo 2000 m. galiojantį ES teisės aktą – Elektroninės prekybos direktyvą – ir nekeičia nė vieno jo žodžio.

    5. ACTA bus užkertamas kelias pigių vaistų prekybai su neturtingomis šalimis.

    Nė viena ACTA nuostata nėra tiesiogiai arba netiesiogiai daroma įtaka teisėtai generinių vaistų prekybai arba, apskritai kalbant, visuomenės sveikatai pasaulyje. Priešingai, ACTA susitarime konkrečiai remiamasi Dohos deklaracija dėl intelektinės nuosavybės ir visuomenės sveikatos. ACTA susitarime patentai nebesiejami su baudžiamosiomis ir pasienio priemonėmis.

    6. ACTA sudaromos palankesnės sąlygos intelektinės nuosavybės teisių turėtojams. ACTA panaikinamos tarptautinės teisės aktuose nustatytos apsaugos priemonės ir išimtys.

    Priešingai, ACTA sudarytas labai lanksčiai ir jame nustatytos būtinos apsaugos priemonės, kad dalyvaujančios šalys rastų tinkamą visų susijusių teisių ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamos į savo ekonominius, politinius ir socialinius tikslus bei teisės tradicijas. Tebegalioja visos apsaugos priemonės ir išimtys, nustatytos ES teisės aktuose arba Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba.

    7. ACTA nuostatomis dėl baudžiamosios atsakomybės, pažeidus intelektinės nuosavybės teises, reikalaujama priimti papildomus ES lygmens teisės aktus.

    ES lygmens teisės aktų dėl baudžiamųjų priemonių nėra. ACTA nuostatomis dėl baudžiamosios atsakomybės priimti papildomų ES lygmens teisės aktų nereikalaujama. Labai nedaugeliui valstybių narių gali reikėti pritaikyti nacionalinius teisės aktus, susijusius su baudžiamąja atsakomybe, kad galėtų įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus (ACTA yra mišrus – ES ir valstybių narių kompetencijai priklausantis – susitarimas). Tai buvo aiškiai patvirtinta dviejose 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento Teisės tarnybos nuomonėse atsakant atitinkamai į INTA ir JURI komitetų klausimus.

    8. ACTA skatinama derinimą vykdyti netiesioginiais būdais. Iš Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) užsakyto universitetinio tyrimo paaiškėjo, kad dėl ACTA reikės keisti su teisių vykdymo užtikrinimu susijusius ES teisės aktus ir (arba) nacionalinius įstatymus.

    ACTA nuostatos neprieštarauja galiojantiems ES teisės aktams. ACTA nebus reikalaujama peržiūrėti ES teisės aktų ar juos pritaikyti ir nebus reikalaujama, kad valstybės narės peržiūrėtų savo priemones, kuriomis jos įgyvendina susijusius ES teisės aktus. ACTA taip pat atitinka tarptautinės teisės aktus, visų pirma PPO sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba. INTA tyrime nepateiktas joks konkretus pavyzdys, įrodantis, kad ACTA būtų prieštaraujama bent vienai galiojančių ES teisės aktų nuostatai arba būtų reikalaujama jas panaikinti ar pakeisti. Tai labai aiškiai patvirtinta dviejose minėtose Europos Parlamento Teisės tarnybos nuomonėse. Daugiau informacijos rasite čia.

    9. Dėl ACTA buvo deramasi kaip dėl savarankiško susitarimo, siekiant išvengti daugiašalių derybų plataus masto forume, kuriame būtų galėjusi dalyvauti Pasaulio prekybos organizacija (PPO) arba Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO).

    Komisija norėjo su intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimu susijusias problemas spręsti su PPO arba PINO ir šiuo tikslu pateikė daug pasiūlymų. Vis dėlto, kai kurios minėtų organizacijų narės pasipriešino bet kokiam dialogui šia tema. ACTA nustatomi tarptautiniai su intelektinės nuosavybės teisėmis susiję standartai. Kitos šalys kviečiamos prisijungti prie šios daugiašalės sutarties.

    10. Įtraukdama ACTA nuostatas į laisvosios prekybos susitarimus, ES primes jas trečiosioms šalims.

    To daryti neketinama ir tai nebuvo pasiūlyta ES dvišalėse prekybos derybose.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 15/02/2012  |Į puslapio pradžią