Naršymo kelias

Komisija daro išvadą, kad Latvija pasirengusi įsivesti eurą
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint

2013/06/05 13:10:03

Šiandien Europos Komisija paskelbė 2013 m. konvergencijos ataskaitą dėl Latvijos ir santrauką piliečiams, kurioje glaustai paaiškinama ataskaita ir jos pagrindas. Komisija daro išvadą, kad Latvija pasiekė aukšto lygio tvarią ekonominę konvergenciją su euro zona ir siūlo Tarybai priimti sprendimą dėl euro įvedimo Latvijoje nuo 2014 m. sausio 1 d.

    Komisija daro išvadą, kad Latvija pasirengusi įsivesti eurą

    Visu krizės laikotarpiu Latvija sėkmingai valdė sudėtingą makroekonominio koregavimo procesą. Ryžtingas ES ir TVF finansinės pagalbos programos įgyvendinimas padėjo šaliai išsikapstyti iš didelio ekonomikos nuosmukio ir vėl pradėti augti jos ekonomikai.

    ES sutartyje numatyta, kad kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai daroma išlyga, prašymu Komisija ir ECB turi pranešti Tarybai apie konvergencijos srityje padarytą pažangą. Šių metų kovo 5 d. Latvija oficialiai paprašė Komisijos pateikti neeilinę konvergencijos ataskaitą, kad nuo 2014 m. sausio 1. ji galėtų prisijungti prie euro zonos.

    Euro įvedimo sąlygas sudaro keturi ekonominio stabilumo užtikrinimo kriterijai, susiję su šalies biudžeto padėtimi, kainų ir valiutos kurso stabilumu ir ilgalaikių palūkanų normų konvergencija, kuriuos reikia tvariai atitikti. Nacionaliniai teisės aktai, kuriais reglamentuojami pinigų reikalai, taip pat turi atitikti ES sutartį.

    Pagal Sutartį vertinimo dokumente taip pat turi būti atsižvelgta į papildomus veiksnius (mokėjimų balansas, rinkos integracija), rodančius, kad valstybės narės integracija į euro zoną bus vykdoma be problemų ir leidžiančius geriau įvertinti konvergencijos tvarumą.

    Galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Latvijoje ECOFIN taryba priims liepą, kai Europos Parlamentas bus pateikęs savo nuomonę, euro zonos šalių finansų ministrai bus pateikę rekomendaciją, o birželio 27-28 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime šį klausimą bus aptarę ES valstybių vadovai.


    Procedūra bus visiškai užbaigta, kai Ministrų taryba vieningu euro zonos valstybių narių ir Latvijos sutarimu neatšaukiamai nustatys lato ir euro kursą.

     

    Daugiau informacijos

    Įvertinimas pateikiamas dokumente „2013 m. konvergencijos ataskaita dėl Latvijos“

    Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos komentaras msw8 - 26 KB [26 KB]

     

    Konvergencijos ataskaitoje teigiamai vertinami Latvijos ekonomikos rezultatai pagal ES sutartyje išdėstytus konvergencijos kriterijus.

    Infliacija

    Dvylika mėnesių iki 2013 m. balandžio mėn. vidutinis infliacijos lygis Latvijoje buvo 1,3 %, t. y. gerokai mažesnis už nustatytą 2,7 % pamatinę vertę, ir manoma, kad ateinančiu laikotarpiu jis išliks mažesnis už pamatinę vertę. Nors prie itin žemo dabartinio infliacijos lygio prisidėjo trumpalaikiai veiksniai (visų pirma PVM sumažinimas praėjusių metų liepos mėn.), pagrindinių rodiklių analizė ir tai, kad iki pamatinės vertės rodiklio yra didelė atsarga, patvirtina teigiamą kainų stabilumo kriterijaus vertinimą. Latvija turės toliau stebėti, kad infliacija liktų nedidelė, t. y. ir toliau vykdyti atsargią fiskalinę politiką ir užtikrinti, kad vidaus paklausa išliktų tvari.

    Viešieji finansai (deficitas ir skola)

    Valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis 2010 m. buvo 8,1 %, tačiau 2012 m. sumažėjo iki 1,2 % ir, kaip teigiama naujausioje Komisijos pavasario prognozėje, 2013 m. išliks 1,2 %. 2012 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarė 40,7 % BVP. Komisija mano, kad perviršinis deficitas patikimai ir tvariai panaikintas, ir rekomendavo ES ekonomikos ir finansų reikalų tarybai (ECOFIN) užbaigti su Latvija susijusią perviršinio deficito procedūrą (žr. MEMO/13/463). Jei tai bus padaryta, Latvija atitiks bendrąjį šalies biudžeto būklės kriterijų.

    Palūkanų normos

    Latvijos vidutinė ilgalaikė palūkanų norma per metus iki 2013 m. balandžio mėn. buvo 3,8 %, t. y. mažesnė nei pamatinė 5,5 % vertė. Skirtumas, palyginti su euro zonos ilgalaikėmis palyginamosiomis obligacijomis, nuo 2010 m. gerokai sumažėjo; tai rodo Latvijos rinkos pasitikėjimą.

    Valiutos keitimo kursas

    Valiutų kurso mechanizmas (VKM II) Latvijos latui taikomas nuo 2005 m. gegužės 2 d. – tai yra gerokai daugiau už numatytą minimalų dvejų metų laikotarpį. Pradėjusios taikyti VKM II, Latvijos valdžios institucijos įsipareigojo išlaikyti ne didesnį kaip ±1 % lato vertės svyravimą centrinio pariteto atžvilgiu. Per dvejus metus iki šio įvertinimo lato kursas nenukrypo nuo savo centrinio pariteto daugiau kaip ±1 % ir nebuvo jokios įtampos.

    Išnagrinėti kiti veiksniai, įskaitant mokėjimų balanso pokyčius, taip pat darbo jėgos, prekių ir finansų rinkos integraciją. Latvijos išorės balansas krizės metu buvo gerokai pakoreguotas, be kita ko, išaugus jos išorės konkurencingumui. Latvijos ekonomika gerai integruota į ES ekonomiką prekybos ir darbo rinkos ryšiais ir pritraukia nemažai tiesioginių užsienio investicijų. Šalies finansų sektoriaus integracija į ES finansų sistemą didelė daugiausia dėl to, kad didelė bankų sistemos dalis nuosavybės teise priklauso užsienio subjektams.

    Galiausiai Latvijos pinigų srities teisės aktai atitinka ES teisės aktus.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 05/06/2013  |Į puslapio pradžią