Naršymo kelias

Lietuva - saikinga novatorė
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2014/03/04

Inovacijų Sąjungos veiklos rezultatų suvestinėje 2014 valstybės narės pagal pasiektus rezultatus suskirstytos į keturias grupes.

Nors Lietuvos rezultatai mažesni už ES vidurkį, 2006–2013 m.  inovacijų srityje padaryta pažanga. Su ES susiję rezultatai taip pat gerėjo, todėl šalis dabar priklauso saikingų novatorių grupei. Kadangi 2011–2013 m. pažanga sparčiai didėjo, dabartiniai Lietuvos rezultatai sudaro 52 proc. ES vidurkio.

    Lietuvos rezultatai mažesni nei ES vidurkis pagal daugelį rodiklių, ypač pagal doktorantūros studentų iš ES nepriklausančių šalių skaičių, verslo sektoriaus išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, su licencijomis bei patentais susijusias pajamas iš užsienio ir Bendrijos dizainą. Rezultatai geresni nei vidurkis pagal šiuos rodiklius: išlaidas su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičių. Labai didėja pažanga pagal tokius rodiklius: Bendrijos prekių ženklai, dažniausiai cituojami moksliniai leidiniai ir tarptautinės bendros mokslinės publikacijos. Pažanga labiausiai sumažėjo pagal doktorantūros studentų iš ES nepriklausančių šalių rodiklį. Taip pat pažanga sumažėjo pagal su kitomis įmonėmis bendradarbiaujančių novatoriškų mažų ir vidutinių įmonių rodiklį ir pagal naujų inovacijų pardavimo rodiklį.

    Europos inovacijų atotrūkis nuo Jungtinių Valstijų ir Japonijos mažėja, bet ES valstybių narių inovacijų diegimo rezultatai išlieka labai skirtingi ir šie skirtumai nyksta lėtai.  Inovacijų atotrūkis tarp regionų didėja: beveik penktadalyje ES regionų inovacijų diegimo rezultatai suprastėjo. Tokie pagrindiniai Europos Komisijos Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės 2014 ir Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinės 2014 rezultatai. Bendroji ES reitingų lentelė išlieka palyginti stabili: pirmauja Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Danija, Vokietija ir Suomija – šios keturios šalys daugiausiai investuoja į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Labiausiai padėtis pagerėjo Portugalijoje, Estijoje ir Latvijoje. Didžiausia pažanga padaryta didinant ES mokslinių tyrimų sistemos atvirumą ir patrauklumą, gerinant verslo inovacijų bendradarbiavimą ir žinių komercinimą, kurie matuojami su licencijomis ir patentais susijusiomis pajamomis iš užsienio. Tačiau didėjant viešosioms mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms, pastaraisiais metais mažėjo rizikos kapitalo investicijų ir su inovacijomis nesusijusių investicijų įmonėse.

    Visų 28 valstybių narių ir kitų Europos šalių individuali inovacijų veiklos rezultatų santrauka pateikta MEMO/14/140.

    Keturios skirtingų rezultatų pasiekusių valstybių narių grupės

    Inovacijų Sąjungos veiklos rezultatų suvestinėje 2014 valstybės narės pagal pasiektus rezultatus suskirstytos į keturias grupes:

    • Danija (DK), Suomija (FI), Vokietija (DE) ir Švedija (SE) yra inovacijų lyderės: jų inovacijų diegimo veikla gerokai viršija ES vidurkį;
    • Austrija (AT), Belgija (BE), Kipras (CY), Estija (EE), Prancūzija (FR), Airija (IE), Liuksemburgas (LU), Nyderlandai (NL), Slovėnija (SI) ir Jungtinė Karalystė (UK) yra vidutinės novatorės: jų inovacijų diegimo veiklos rezultatai šiek tiek viršija Europos vidurkį ar jam prilygsta;
    • Kroatijos (HR), Čekijos (CZ), Graikijos (EL), Vengrijos (HU), Italijos (IT), Lietuvos (LT), Maltos (MT), Lenkijos (PL), Portugalijos (PT), Slovakijos (SK) ir Ispanijos (ES) rezultatai mažesni už ES vidurkį. Šios valstybės vadinamos saikingomis novatorėmis.
    • Bulgarija (BG), Latvija (LV) ir Rumunija (RO) yra atsiliekančios novatorės: jų inovacijų diegimo veiklos rezultatai daug mažesni už ES vidurkį.

    Kas lemia inovacijų lyderių sėkmę

    Daugiausiai inovacijų diegiančių šalių rezultatai gerokai viršija ES vidurkį visose srityse: mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sistemų kokybės, verslo investicijų aktyvumo ir intelektinės nuosavybės, inovacijų gausos MVĮ ir ekonominio jų poveikio. Tai gerai subalansuotos nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos išraiška.

    ES padėtis pasaulyje

    Platesnėje Europos erdvėje Šveicarija patvirtina savo kaip visapusės inovacijų lyderės pozicijas: veiklos rezultatais ji nuolat pranoksta visas ES valstybes nares. Žvelgiant pasaulio mastu, inovacijų srityje ES lenkia Pietų Korėja, JAV ir Japonija. Atotrūkis nuo JAV ir Japonijos pastaraisiais metais sumažėjo perpus, o nuo Pietų Korėjos – išaugo.

    ES rezultatai ir toliau geresni už Australijos, Kanados ir visų BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos). Šis atotrūkis stabilus su visomis šalimis, išskyrus Kiniją, kurioje vyksta sparčios permainos.

    Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinė 2014

    Šiais metais prie Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės pateikiama Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinė, kurioje pasitelkus ribotą kiekį mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rodiklių įvertinama ir lyginama inovacijų diegimo veikla 190 Europos Sąjungos regionuose, Norvegijoje ir Šveicarijoje.

    Pagrindiniai faktai apie Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę

    Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinėje remiamasi 25 skirtingais rodikliais, kurie suskirstyti į tris plataus masto sritis:

    priemonės – pagrindiniai elementai, kurie padeda sudaryti sąlygas diegti inovacijas (žmogiškieji ištekliai, atviros, kokybiškos ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos, finansavimas ir rėmimas);

    nuolatinė veikla – veikla, rodanti Europos įmonių novatoriškumą (verslo investicijos, bendradarbiavimas ir verslumas, intelektinė nuosavybė);

    rezultatai – rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti, kuo tai naudinga visai ekonomikai (inovacijų kūrėjai, ekonominis poveikis).

     

    Daugiau informacijos

    http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-198_lt.htm

    Visą Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės 2014 ataskaitą galima rasti čia.

    Visą Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinės 2014 ataskaitą galima rasti čia.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 05/03/2014  |Į puslapio pradžią